AKADEMINĖS KOKYBĖS SKYRIUS
 

Bolonijos procesas

 

Bolonijos procesas

1999 m. Bolonijoje (Italija) susirinkę  29 Europos šalių švietimo ministrai pasirašė Bolonijos deklaraciją „Europos aukštojo mokslo erdvė" (EHEA), kurioje buvo numatyti pagrindiniai tikslai siekiant iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Pagrindiniai principai – suderinamumas, palyginamumas, konkurencingumas ir patrauklumas.

Bolonijos deklaracijoje (Berlyno komunikatas, 2003 m.) yra nustatyti trys aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo lygiai:

institucinis lygmuo –  vidinės kokybės stiprinimas;

nacionalinis lygmuo – išorinės atskaitomybės procedūrų stiprinimas;

europinis lygmuo – Europos kokybės užtikrinimo dimensijos vystymo propagavimas.

Šiuo metu (2015 m.) Bolonijos deklaraciją yra pasirašiusios 49 šalys.

 

Komunikatas

Iškelti siekiai

Kokybės užtikrinimo aspektai

Bolonijos deklaracija (1999)

Priimti aiškių ir palyginamų mokslo laipsnių sistemą.

Diegti dviejų pakopų studijų (ikidiplominių ir podiplominių) sistemą.

Sukurti studijų kreditų sistemą (tokią kaip ECTS).

Remti akademinės bendruomenės (studentų, dėstytojų, mokslininkų, administracijos

darbuotojų) mobilumą.

Skatinti Europos bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo srityje.

Plėtoti Europai bendrus aukštojo mokslo aspektus (per studijų programas ir tarpinstitucinį

bendradarbiavimą).

 

Paskatinta propaguoti bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo srityje „su ketinimu išvystyti palyginamus kriterijus ir metodologijas". 

Prahos komunikatas (2001)

Plėtoti mokymosi visą gyvenimą principą.

Įtraukti į Bolonijos procesą aukštąsias mokyklas ir studentus.

Imtis priemonių Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumui didinti.

Pripažinta, kad esminis kokybės užtikrinimo sistemos vaidmuo yra aukštų kokybės standartų užtikrinimas ir visos Europos kvalifikacijų palyginamumo lengvinimas.

Paskatintas artimesnis bendradarbiavimas tarp pripažinimo ir kokybės užtikrinimo tinklų.

Pabrėžta artimo europinio bendradarbiavimo, abipusio pasitikėjimo ir nacionalinių kokybės užtikrinimo sistemų pripažinimo būtinybė.

Aukštojo mokslo institucijos paskatintos skleisti geros praktikos pavyzdžius ir sukurti abipusio įvertinimų ir akreditacijų/ sertifikatų pripažinimo mechanizmų scenarijus.  Universitetai ir kitos aukštojo mokslo institucijos, nacionalinės agentūros bei Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklas (ENQA) pakviesti bendradarbiauti su atitinkamais šalių, nesančių ENQA nariais, organizacijomis, sukuriant bendrą nuorodų sistemą ir skleidžiant gerąją praktiką.  

Berlyno komunikatas (2003)

Užtikrinti kokybę instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygmeniu.

Įdiegti dviejų pakopų studijų laipsnių sistemą.

Užtikrinti laipsnių ir įvairių studijų laikotarpių pripažinimą ir pasiruošti nuo 2005 m. visiems absolventams išduoti nemokamus diplomo priedėlius.

Pradėti kurti Europos aukštojo mokslo erdvę susiejančią kvalifikacijų sąrangą.

Įtraukti į laipsnių sistemą doktorantūrą, kaip trečiosios pakopos studijas.

Glaudinti Europos aukštojo mokslo erdvę su Europos mokslinių tyrimų erdve.

Komunikate pabrėžiama, kad „neprieštaraujant institucinės autonomijos principui, pagrindinė kokybės aukštajame moksle užtikrinimo atsakomybė tenka pačioms institucijoms ir tai duoda pagrindą tikrai akademinės sistemos atskaitomybei nacionalinės kokybės rėmuose“.

Įsipareigota paremti tolesnį kokybės užtikrinimo vystymą instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygmeniu. Pabrėžtas poreikis išvystyti abipusiai naudojamus kokybės užtikrinimo kriterijus ir metodologijas. Susitarta, kad iki 2005 m. nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos turi apimti:

  • organizacijų ir įtrauktų institucijų atsakomybių apibrėžimą,
  • programų ar institucijų įvertinimą, įtraukiant vidinį įvertinimą, išorinį patikrinimą, studentų dalyvavimą ir rezultatų publikavimą,
  • akreditacijos, sertifikavimo ar palyginamų procedūrų sistemą,
  • tarptautinį dalyvavimą, bendradarbiavimą ir kontaktų mezgimą.

Bergeno komunikatas 

(2005)

Gerinti socialinius aukštojo mokslo įgijimo aspektus ir šalinti kliūtis asmenų mobilumui.

Įgyvendinti kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires, pateiktas ENQA ataskaitoje.

Kurti nacionalines kvalifikacijų sandaras, suderintas su Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga.

Diegti lanksčias studijų formas, didinti ankstesnio mokymosi pripažinimą.

Pažymėta, kad visos šalys, besiremdamos Berlyno komunikate paskelbtu kriterijumi, pasitvirtino kokybės užtikrinimo sistemos nuostatą. Aukštojo mokslo institucijos paskatintos tęsti pastangas skatinant veiklų kokybę per sistematinį vidinių mechanizmą panaudojimą ir jų tiesioginę koreliaciją su išorinės kokybės užtikrinimu. Priimti kokybės Europos aukštojo mokslo erdvėje užtikrinimo standartai ir rekomendacijos, kurias pasiūlė ENQA. 

Londono komunikatas

(2007)

Sukurti Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

Iki 2010 m. baigti kurti nacionalines kvalifikacijų sandaras, susietas su Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga.

Pateikti ataskaitą apie kliūčių studentų ir dėstytojų mobilumui šalinimą.

Parengti nacionalines strategijas ir veiksmų planus dėl socialinių aukštojo mokslo įgijimo aspektų.

Priimti Europos aukštojo mokslo erdvės plėtros pasauliniu mastu strategiją.

Deklaruota, kad standartai ir rekomendacijos kokybei užtikrinti Europos aukštojo mokslo erdvėje veikia gana sėkmingai. Visos šalys pradėjo juos įgyvendinti, o kai kurios net padarė gana nemažą progresą. Ypatingai gerai įgyvendinamas išorinis kokybės užtikrinimas. Nuo 2005 m. padidėjo studentų įsitraukimas visuose lygmenyse. Pažymėtas progresas pripažįstant akreditacijas ir užtikrinant kokybės sprendimus bei paskatintas tarptautinis bendradarbiavimas  tarp kokybės užtikrinimo agentūrų.

 

2006 m. įvykusiame  pirmajame Europos kokybės užtikrinimo forume, kurį organizavo EUA, ENQA, EURASHE ir ESIB, buvo diskutuojama apie Europos postūmį užtikrinant kokybę. Akcentuota, kad ir toliau reikalinga vystyti Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

Europos kokybės užtikrinimo registras (EQAR)
Vykdant Londono (2007) deklaracijos nuostatas, E4 grupė 2008 m. įsteigė Europos kokybės užtikrinimo registrą (EQAR), kuriame dabar yra registruota 19 aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų iš Ispanijos, Airijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Bulgarijos, Belgijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Islandijos. Priimti ar nepriimti agentūrą sprendžia Registro komitetas, kurio narius skiria E4 grupė ir kitos suinteresuotosios šalys. EQAR narėmis gali tapti ir vyriausybės, tačiau jos Komitete turės tik stebėtojų statusą. Registro tikslas yra sudaryti galimybes visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei atvirą prieigą prie objektyvios informacijos apie patikimas kokybės užtikrinimo agentūras, kurios dirba pagal ESG. Tai didins  pasitikėjimą aukštuoju mokslu EAME ir už jos ribų, ir palengvins abipusį kokybės užtikrinimo pripažinimą bei akreditacijos sprendimus.

Leveno ir Naujojo Luveno komunikatas(2009)

Nustatyti uždavinius siekiant didinti aukštojo mokslo dalyvių skaičių ir įtraukti nepakankamai atstovaujamas socialines grupes.

Pasiekti, kad 2020 m. absolventai, dalį studijų praleidę kitoje šalyje, sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų.

Mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimas įsidarbinti yra svarbūs aukštojo mokslo uždaviniai.

Studijų programų pertvarkos tikslas turi būti į studentą orientuotas mokymas.

2009 m. Bolonijos politikos forume analizuota:

mokymasis visą gyvenimą ir lygių mokymosi galimybių prieinamumas;

viešosios investicijos į aukštąjį mokslą, nepaisant ekonomikos krizės;

tarptautiniai mainai aukštajame moksle, grindžiami akademinėmis vertybėmis, siekiant dėstytojų, tyrėjų ir studentų mainų balanso ir nešališkos produktyvios „protų cirkuliacijos“, kaip alternatyvos „protų nutekėjimui“.

2010 m. Bolonijos politikos forume analizuota:

aukštojo mokslo sistemos ir pačios aukštosios mokyklos turi reaguoti į augančius poreikius ir lūkesčius, siekti bendradarbiavimo ir konkuravimo tarptautinėje erdvėje pusiausvyros;

Bolonijos procese dalyvaujančios šalys turi palaikyti tarpusavio ryšius, keistis informacija ir veikti kartu, įskaitant pasirengimą kitam Bolonijos politikos forumui;

būtina pasauliniu mastu remti studentų dialogą.

Pabrėžta, kad Europos aukštojo mokslo erdvės prioritetas išlieka kokybė, kuri turi tapti pagrindiniu elementu įgyvendinant tokias veiklas kaip mokymasis visą gyvenimą, socialinė dimensija, įdarbinimas, tarptautinis atvirumas ir mobilumas, sąsajos tarp studentų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, daugiamačių skaidrumo priemonių aukštajame moksle kūrimas bei atitinkamo finansavimo aukštajam mokslui užtikrinimas.

Dokumente suformuluota dešimt Europos  bendrosios aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų, tarp jų ir aukštojo mokslo kokybės gerinimas. Komunikate pabrėžiama, kad kokybės užtikrinimas neturėtų būti suprantamas tik kaip kokybės užtikrinimo procesų monitoringas, jis turėtų apimti visas aukštosios mokyklos kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklas nuo strateginio planavimo, personalo ugdymo iki studijų programų kūrimo.

 

Bolonijos proceso dešimtmečio dokumentai

(2010) (Budapeštas, Viena)

Atverta Europos aukštojo mokslo erdvė (EAME), kaip buvo numatyta Bolonijos deklaracijoje 1999 m.

 

 

Bukarešto komunikatas

(2012)

Akcentuota aukštojo mokslo svarba įveikiant finansinės krizės padarinius ir siekiant darnaus ekonomikos bei darbo vietų augimo, sutarta sutelktai veikti teikiant kokybišką aukštąjį išsilavinimą visiems, gerinant absolventų įsidarbinimo galimybes ir skatinant akademinį mobilumą:

įgyvendinti nacionalines priemones siekiant kokybiškų

studijų ir didinant prieinamumą visiems visuomenės nariams;

plėtoti socialines aukštojo mokslo priemones, mažinančias socialinius skirtumus ir teikiančias atitinkamą paramą studentams, tarp jų – konsultavimo ir informavimo paslaugas,

užtikrinti lanksčias mokymosi sąlygas ir alternatyvius būdus aukštojo mokslo prieinamumui didinti, tarp jų – ankstesnio mokymosi pripažinimą;

skatinti į studentą orientuotų studijų, pagrįstų novatoriškais mokymo metodais, plėtrą, kai studentas yra aktyvus studijų proceso dalyvis;

padidinti absolventų įsidarbinimo ir asmeninio bei profesinio tobulinimosi galimybes per visą jų karjerą (tobulinant darbdavių, studentų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, ypač rengiant studijų programas, kurios padeda absolventams įgyti novatoriškumo, verslumo ir mokslinių tyrimų gebėjimų);

įgyvendinti studijų rezultatais grįstą studijų modelį;

plėtoti jungtines studijų programas ir jungtinius laipsnius kaip veiksmingą EAME tikslų įgyvendinimą;

ir kt.

Priimta Akademinio mobilumo skatinimo strategija (Mobility for Better Learning), kurioje išsamiai analizuojamas Leveno ir Naujojo Luveno komunikate (2009 m.) įtvirtintas tikslas – iki 2020 metų pasiekti, kad ne mažiau kaip 20 procentų EAME absolventų dalį studijų ar praktikos būtų praleidę kitos, nei studijuoja šalies institucijoje, ir aptartos priemonės šiam tikslui įgyvendinti.

2012 m. Bolonijos politikos forume analizuota:

valstybės ir aukštojo mokslo abipusė atsakomybė nacionaliniu ir regioniniu mastu; pasaulinis akademinis mobilumas (paskatos, kliūtys, srautų netolygumai); aukštojo mokslo kokybės gerinimas pasauliniu ir  regioniniu mastu; aukštojo mokslo reformų indėlis didinant absolventų įsidarbinimą.

Kokybės užtikrinimasišlieka  esminis dalykas stiprinant pasitikėjimą aukštuoju mokslu ir didinant EAME paslaugų patrauklumą, tarp jų ir tarptautinio aukštojo mokslo. Siekiama:

kad valstybės ir toliau liktų atsakingos už kokybės užtikrinimą, ir aktyviai įtrauktų kuo daugiau socialinių dalininkų į šį procesą;

atnaujinti ESG, kad šios gairės taptų aiškesnės, kad jas būtų galima lengviau taikyti ir kad jos būtų naudingesnės;

kad šalyse būtų pripažįstami į EQAR įtrauktų agentūrų sprendimai dėl jungtinių studijų programų ir studijų programų, pagal kurias suteikiamas dvigubas laipsnis.

Akcentuojama veiksmingesnio valdymo ir vadybos aukštojo mokslo institucijose plėtojimo reikšmė. Įsipareigota skatinti studentų ir aukštųjų mokyklų darbuotojų dalyvavimą valdymo struktūrose visais lygmenimis; įsipareigota skatinti akademinę laisvę turinčių aukštųjų mokyklų autonomiją ir atskaitomybę.

Jeraveno Komunikatas (2015)

Įtraukti trumposios pakopos kvalifikacijas į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sistemą, remiantis Dublino trumposios pakopos kvalifikacijų aprašais ir užtikrinant jų kokybę pagal ESG, taip parengiant nuostatas dėl trumposios pakopos kvalifikacijų pripažinimo aukštojo mokslo sistemose, taip pat ir tose, kurios neapima tokių kvalifikacijų;

Užtikrinti, kad kompetencijų reikalavimai įsidarbinant sudarytų sąžiningą galimybę dalyvauti pirmosios pakopos kvalifikacijos laipsnį turintiems asmenims ir paskatinti darbdavius tinkamai panaudoti visas aukštojo mokslo kvalifikacijas, įskaitant ir pirmosios pakopos kvalifikacijas;

Bendradarbiaujant su institucijomis užtikrinti patikimos ir svarbios informacijos apie absolventų karjerą ir pasiektą pažangą darbo rinkoje teikimą institucijų vadovams, potencialiems studentams, jų tėvams ir plačiajai visuomenei;

Pašalinti kliūtis pripažįstant ankstesnį mokymąsi, siekiant suteikti prieigą prie aukštojo mokslo programų ir lengvinti kvalifikacijų suteikimą remiantis ankstesniu mokymusi bei paskatinti aukštojo mokslo institucijas pagerinti savo galimybes pripažinti ankstesnį mokymąsi;

Peržiūrėti nacionalines kvalifikacijų sistemas užtikrinant, kad tokios sistemos mokymosi keliuose būtų numatyta galimybė pripažinti ankstesnį mokymąsi;

Įsteigti šalių ir organizacijų savanorių grupę, kuri padėtų palengvinti profesinį pripažinimą;

Skatinti darbuotojų judumą, atsižvelgiant į judumo ir tarptautiškumo darbo grupės parengtas gaires;

Skatinti stipendijų ir paskolų perkėlimą, atsižvelgiant į judumo ir tarptautiškumo darbo grupės parengtas gaires;

Siekti, kad įgyvendinant EAME socialinės dimensijos strategiją mūsų aukštasis mokslas taptų socialiniu požiūriu labiau įtraukiantis;

Užtikrinti, kad profesinės kvalifikacijos iš kitų EAME šalių būtų automatiškai pripažintos tuo pačiu lygmeniu kaip atitinkamos profesinės kvalifikacijos šalies viduje.

 

Supaprastinti EAME valdymą ir darbo metodus, siekiant  į darbo programą  įtraukti aukštojo mokslo praktikus.

Nacionaliniu lygmeniu visapusiškai ir nuosekliai įgyvendinant sutartas reformas, politikos formuotojai ir akademinės bendruomenės privalo kartu įsipareigoti ir siekti šio tikslo, o socialiniai partneriai – aktyviau dalyvauti.

Suteikti galimybę aukštosioms mokykloms naudotis bet kurios tinkamos agentūros, registruotos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registre, paslaugomis vykdant išorinius kokybės užtikrinimo procesus, atsižvelgiant į nacionalinius reikalavimus dėl sprendimų priėmimo.

 

Bolonijos procesas. Prieiga per internetą http://www.smm.lt/web/lt/Bolonijos-procesas

Kokybės užtikrinimas. Prieiga per internetą http://www.smpf.lt/lt/programos/bolonija/bolonijos_procesas_1/kokybes_uztikrinimas

Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. EAME dokumentai, priimti Bukarešto ministrų konferencijoje 2012 m. (leidinys). Prieiga per internetą http://www.smpf.lt/lt/programos/bolonija/bolonijos_procesas_1/kokybes_uztikrinimas

Informacija apie naujausius  Bolonijos proceso dalyvių nutarimus Bukarešte (2012 m.) ir veiklos prioritetus 2012–2015 m. Prieiga per internetą

http://www.smm.lt/uploads/documents/Papildomas meniu2/Bolonijos_procesas/Bukaresto_konferencija.pdf

Už informacijos turinį atsakingas (-a) Stasė Ustilaitė. Už informacijos paskelbimą atsakingas (-a) Ona Petrėnienė. Informacija atnaujinta: 2015-11-26 18:33