SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS
 

Naujienos

Kviečiame skaityti Socialinio ugdymo 47 numerį

2018-05-28

Šiame numeryje Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė analizuoja  Ugdytojų pozityvius edukacinius pokalbius kaip ikimokyklinio amžiaus harmoningą ugdymąsi. Autorė teigia, kad ugdytojų pozityvus Edukacinis pokalbis kaip metodas yra efektyvi ir dažna priemonė, kurią pedagogai taiko siekdami sukurti vaiko ugdymuisi harmoningas sąlygas.Aleksandro Stulginskio universiteto tyrėjai Dalia Perkumienė ir Vilmantas Karpis savo straipsnyje analizuoja žinių valdymo strategijos taikymo naudą viešbučių sektoriuje ir konstatuoja, kad žinių valdymo strategijos tam tikrame viešbučių sektoriuje leidžia ne tik tinkamai valdyti žinias, bet ir būti konkurencingiems rinkoje. Lietuvos edukologijos universiteto, Socialinės edukacijos fakulteto, Socialinio darbo ir sociologijos katedros tyrėjas Liutauras Labanauskas savo straipsnyje: „Socialinės inovacijos ir kūrybiškumas švietimo ir inovacijų politikos kontekste“ aptaria pagrindines teorines socialinių inovacijų koncepcijas, socialinių inovacijų kūrimosi dinamiką. Straipsnyje analizuojamos ir apibendrinamos teorinės įžvalgos apie socialines inovacijas, o teoriniai svarstymai papildomi atvejų tyrimais, kurių analizė leidžia geriau suvokti ir paaiškinti prieštaravimus tarp subjektyvių ir objektyvių priežasčių, turinčių įtakos socialinių inovacijų atsiradimui ir plėtrai, bei palengvina socialinių inovacijų tipologizavimą. Širvintų rajono socialinių paslaugų centro darbuotoja Viktorija Pankova straipsnyje: „Prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių aplinkos pokyčių galimybių vertinimas: kompleksinės pagalbos sistemos modeliavimas rajone“ analizuoja kompleksinių paslaugų poreikį šeimoms, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir didinti aktyvią įtrauktį. Aleksandro Stulginskio universiteto tyrėjai Edvardas Čiuldė, Rita Garškaitė, Rita Mičiulienė analizuoja laimės galimybes vartotojiškoje visuomenėje. Straipsnyje autoriai apžvelgia visuomenės laimės indeksus, persiorientavimą į laimės ekonomiką, pirmiausia reikėtų pabandyti bent preliminariai atsakyti į klausimus, ką vadiname laime, kas yra laimė, kokia yra šios sąvokos apibrėžtis. Tyrimas atskleidžia vartotojų visuomenės jaunosios kartos vertybinius laimės aspektus, kurie artimi aristoteliškajai laimės sampratai. Kardinolo Stefano Wyszynski Universiteto (Varšuva) docentė Martyna Kawińska parengtame straipsnyje: „Šiuolaikinė tėvystė socialinių pokyčių kontekste: teorinė ir empirinė analizė“ analizuoja tėvų vaidmens atlikimą ir šių pareigų sąsajas su  tėvų ir vaiko individualiomis savybėmis, ištekliais, socialiniais tinklais ir pokyčiais, kuriuos patiria šiuolaikinė šeima. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, Edukologijos katedros tyrėja Danguolė Gervytė straipsnyje: „Asumpcionistinis ugdymas: mokinių socializacijos diskursas“ analizuoja katalikiškojo ugdymo ir  asumpcionistinės mokyklos tradicijas socializacijos požiūriu. Autorė problemą nagrinėja, remiantis katalikiškojo ugdymo samprata ir socialinio konstrukcionizmo filosofine prieiga, pristato asumpcionistinio ugdymo tradicijas, išryškindama pagrindinius jos elementai. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros magistrantė Chihiro Yamamoto ir profesorė dr. Giedrė Kvieskienė nagrinėja lyginamąją Japonijos ir Lietuvos sumaniosios šeimos edukaciją. Autorės teigia, kad po Antrojo pasaulinio karo Japonijoje ir Lietuvoje šeimos, kaimynų bendrabūvis kardinaliai pasikeitė. Šeimos įtaka asmenybės ugdymui(si), moralinės nuostatos keitėsi tiek Japonijoje, tiek Lietuvoje. Viena iš to priežasčių yra tėvų užimtumas ir su tuo susijusios problemos. Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija 2006 m. iš esmės pakeitė pagrindinį švietimo įstatymą, siekiant sustiprinti moralinį ugdymą ir pasirengimą šeimos kūrimui. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2007 m. vasario 7 d. priėmė įsakymą „Dėl rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ Nr. ISAK-179. Japonijoje nėra šeiminio ugdymo(si) ir pagalbos sistemos, nėra jos ir Lietuvoje. Tiek Japonijos, tiek Lietuvos šeimos vertybių internalizaciją lemia japonų religijos, Lietuvoje – katalikybė. Draugišką šeimai politiką Japonijoje ir Lietuvoje analizuoja praktikai (atvejų studijos), vis daugiau vykdoma sisteminių tyrimų, atsiranda šeimos politikos bruožų nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Intervencijos ir diskusijos atskleidžia, kad ir Japonijoje, ir Lietuvoje šeimos politikos srities prioritetai, ištekliai ir konkrečios priemonės turi panašumo. Lietuvos edukologijos ir Mykolo Romerio universitetų docentas Raimundas Dužinskas parengtame straipsnyje: „Maisto stygiaus kaip globalios problemos iššūkiai“ analizuoja aprūpinimo maistu situacija pasaulyje. Remiantis sukaupta teorine, analitine ir statistine medžiaga, parodoma, kad situacija per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pagerėjo, tačiau išlieka dideli skirtumai regioniniu aspektu. Autorius remiasi Pasaulio ekonomikos forumo atlikto tyrimo rezultatais, atskleidžia maisto stygiaus problemas kitų globalių problemų kontekste, trumpai apibūdinami žemės ūkio modelius ir juos suformavusios žemės ūkio politikos. Lietuvos socialinių tyrimų centro tyrėja Laima Okunevičiūtė – Neverauskienė ir Vilniaus Gedimino technikos mokslininkas Arūnas Pocius savo straipsnyje: „Vyresnio amžiaus asmenų situacijos šalies darbo rinkoje pokyčiai demografinės raidos kontekste“ analizuoja vyresnio amžiaus (pagyvenusių) asmenų situaciją šalies darbo rinkoje ir jos pokyčiai demografinės raidos kontekste. Vertindami pagyvenusių žmonių padėtį demografinės kaitos požiūriu, autoriai remiasi Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis, autorių skaičiavimų bei atliktos analizės rezultatais. Publikacijos autoriai atskleidžia pagyvenusių žmonių integracijos į darbo rinką galimybes bei barjerus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) šalių sukauptą patirtį taikant užimtumo didinimo priemones. Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Verslo vadybos fakulteto tyrėja Alina Kvietkauskienė straipsnyje „Įmonių finansinio stabilumo vertinimas – vienas iš sėkmingo investavimo komponentų“ analizuoja akcijų rinkų vaidmenį ekonomikoje ir įmonių vertinime. Autorė atlikusi įmonių finansinio stabilumo vertinimo metodų analizę, suformavo investicinio portfelio schemą akcijų rinkose. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio darbo ir sociologijos katedros vedėja doc.dr. Elena Kocai straipsnyje nagrinėja gatvės benamių gyvenseną Vilniaus mieste. Autorė aptaria benamių subkultūrą, aprašo gatvės benamystės fenomeną, analizuoja tiek teorines kasdienės gyvensenos koncepcijas, tiek, remiantis 2016 m. tyrimu Vilniaus mieste, pristato užfiksuotus gatvės benamių kasdienio gyvenimo ypatumus. Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė doc. dr. Eglė Celiešienė ir Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė straipsnyje: „Sumaniosios edukacijos įgalinimas mažinant savižudybių rizikas“ apžvelgia sumaniosios edukacijos galimybes, mažinant savižudybių rizikas. Pasitelkdamos gerosios praktikos analizę bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, autorės modeliuoja savižudybių rizikos prevencijos, kurių pagrindu projektuojamas edukacinis savižudybių rizikos valdymo strategijas. Lietuvos edukologijos universiteto tyrėjas Vilius Šadauskas straipsnyje: „Nerealizuoti socialinės lyties uždaviniai kaip suicidinio elgesio riziką didinantis veiksnys: istorinė-kultūrinė reiškinio analizė“ bando nustatyti supančios socialinės – kultūrinės aplinkos veiksnių ir asmens lyties įtaką suicidiniam elgesiui. Remiantis istorine suicidinio elgesio statistika, rašytiniais socialinės istorijos šaltiniais, psichologine ir antropologine literatūra, autorius apibūdina vyrų ir moterų suicidinio elgesio dėsningumus skirtingų – Vakarų ir Rytų (islamo) – kultūrų pagrindu susiformavusiose visuomenėse.

Numerio kronikoje pristatoma Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto, kartu su partneriais įgyvendinto „NordPLUS“ projekto „Savižudybių rizikos mažinimas per edukaciją“ (Reducing risk of Suicide by Education), kurį koordinavo mokslo asociacija– Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos organizuota baigiamoji tarptautinė konferencija: „Savižudybių rizikos mažinimas per edukaciją“, vykusi 2017 m. rugsėjo 15 d.

http://socialinisugdymas.leu.lt/index.php/socialinisugdymas/article/view/219/204

 
 
Už informacijos turinį atsakingas (-a) Vytas Navickas. Informacija atnaujinta: 2018-05-28 14:02