PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ
TOBULINIMO INSTITUTAS
 

Naujienos

Anglijoje viešėję mokytojai aplankė kūrybiškumą skatinančias mokyklas

2014-01-08
Klasė

Klasė

Įspūdžiais pasidalijo Jolanta Barysaitė ir Gražina Rudienė, Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokytojos

 

Lietuvoje jau trečius metus sėkmingai įgyvendinamas projektas ,,Kūrybinės partnerystės“. Programa buvo parengta Jungtinėje Karalystėje. Projektui, sulaukusiam tarptautinio pripažinimo, buvo suteiktas 2011 metų pasaulio švietimo inovacijų susitikimo („World Innovation Summit for Education“, WISE) apdovanojimas už reikšmingo poveikio švietimo inovacijos praktiką. Nuo 2002 iki 2011 metų įvyko daugiau nei 8000 ,,Kūrybinių partnerysčių“ projektų Anglijoje, dalyvavo daugiau nei vienas milijonas moksleivių ir daugiau nei 90 000 mokytojų. ,,Kūrybinės partnerystės“ tapo didžiausia ir ilgiausiai įgyvendinama tokio pobūdžio programa pasaulyje.

Nors Jungtinės Karalystės valstybė šį projektą baigė finansuoti 2011 metų rugsėjo mėnesį, tačiau šios programos sėkmė ir mastai toliau kelia susidomėjimą kitose užsienio valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Kadangi viena programos krypčių yra ugdymo naujovių sklaida, buvo suplanuotos keturios Lietuvos mokytojų stažuotės užsienio šalyse. Šalyse, kuriose projektas buvo sėkmingai įgyvendinamas, kuriose ypač juntami ugdymo organizavimo pokyčiai, geresni mokinių pasiekimai.

2013 m. paskutinę lapkričio savaitę grupė mokytojų iš Lietuvos bei projekto „Kūrybinės partnerystės“ vykdymo grupės atstovės stažavosi šiaurės rytų Anglijos ugdymo įstaigose. Nuo pat pirmų susitikimo oro uoste akimirkų mus suvienijo bendra veikla bei jausmas, kad laukia įdomūs potyriai. Mes neklydome. Po „kūrybiško“ suplojimo rankomis, „garsaus“ susipažinimo į mus nukrypo lėktuvo keleivių žvilgsniai. Tai nuteikė gerai pradžiai.

Po ilgos ir nuotaikingos kelionės į Niukaslą prie Taino mes išsiruošėme pas stažuotės organizatorius. Geras oras suteikė galimybę pasidairyti po apylinkes bei Kalėdoms išpuoštą miesto centrą. Pirma pažintis su stažuotės vadove Diane Fisher-Naylor nuteikė teigiamai. CCE („Creativity Culture&Culture“) biuro darbuotojų šypsenos paskatino pozityviam darbui ir nusiteikimui (CCE padeda įgyvendinti ,,Kūrybinių partnerysčių“ programąir kūrybišką mokymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Norvegijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Švedijoje, Taivane, Pakistane (taip pat CCE yra Amsterdamo miesto ir Vakarų Australijos vyriausybės patarėjai kūrybiško mokymosi klausimais). Būtent šio biuro žmonės kuria ir kitas kūrybiško ugdymo programas, kurios sėkmingai diegiamos šalyje, užsienyje. Kūrybiškai susipažinę, išklausėme informaciją apie Jungtinės Karalystės švietimo modelį ir projekto „Kūrybinės partnerystės“ sėkmingą kelią šalies ir užsienio valstybių mokyklose. Džiugu suprasti, kad toje margaspalvėje projekto sėkmių paletėje yra ir mūsų mokyklos patirtys (tiesa, dar labai nedidelės).

Daug minčių kilo lankantis mokyklose ir stebint mokinių veiklą. Pavyzdžiui, Niukaslio universitete įgyvendinami projektai, tiesiogiai susiję su kūrybiškumu, kūrybiško mąstymo įpročių lavinimu. Ten išgirdome apie paslapčių (mystery) ugdymo metodą, kuris skatina ugdytinių mąstymą, ugdo informacijos analizės įgūdžius. Pačios atlikome praktines užduotis, supratome, kad tai be galo įdomu ir nesunkiai pritaikoma mūsų pamokose. Universitete teko susipažinti su inovatyvių sprendimų laboratorija. Ten kuriamos įvairios technologinės priemonės, kurios padeda organizuoti inovatyvų ugdymą mokykloje. „Kalbanti virtuvė“, interaktyvus stalas – naujovės, kurios sukėlė daug klausimų.

Studentai, dėstytojai, mokyklų atstovai, glaudžiai bendradarbiaudami, kuria ateities mokyklos viziją. O kaip mokytojas? Ar jis reikalingas? Aplankę penkias ugdymo įstaigas(Pradou bendruomenės vidurinę mokyklą, pradinę mokyklą „St Bernadette’s Rising Sun Cottages“, Grinfildo bendruomenės koledžą, Barbaros Priestman akademiją, Svalvelio pradinę mokyklą) supratome – ugdytojas labai reikalingas. Išskirtinis matytų ugdymo patirčių bruožas – pagrindinių kompetencijų, kurių mokiniams reikės ateityje, t. y. mokėjimo mokytis ir mokymosi bendradarbiaujant, ugdymas. Per pamokas teko įsitikinti, kad drauge galima rasti sprendimus ir išspręsti bet kurią problemą, nes mokiniai mokomi atsakomybės už savo mokymąsi, jiems siūloma daug informacijos šaltinių, kuriuose savarankiškai ir dirbant komandoje randami atsakymai į klausimus, kuriuos labai meistriškai formuluoja mokytojai. Jie pamokoje provokatoriai, konsultantai, pagalbininkai.

Aplankytose mokyklose didelę įtaką padarė projektas „Kūrybinės partnerystės“. Jos tapo ryškiomis pokyčių mokyklomis, jas gerai įvertino Švietimo, vaiko paslaugų ir įgūdžių standartų tarnyba („Ofsted“). Mokyklose pabrėžtinai turtinga ir įvairi ugdymo(si) aplinka. Įvairaus amžiaus mokiniai daugiausiai ugdomi grupėmis, o mokymo medžiaga ir ypač užduotys skatina pažinimams, tyrinėjimams ir kūrybai. Tikslingas mokymosi priemonių, IKT (informacinių komunikacijos technologijų), spalvingos ir informatyvios mokymo aplinkos panaudojimas skatina kūrybišką mokinių ugdymą.

Mus sužavėjo pačių jauniausių (3–5 metų) mokinukų ugdymo ypatybės: ugdomoji aplinka efektingai padalyta į įvairių veiklų erdves: įrengtos vandens ir smėlio vonelės, kūrybos, mokymosi ir poilsio kampeliai. Nuo pradinės ugdymo stadijos didžiausias dėmesys skiriamas vaikų savarankiškumui lavinti. Stebint įvairias veiklas, išryškėjo individualių vaiko norų, smalsumo, poreikių, gebėjimų išpildymas. Svarbus matytų mokyklų bruožas – mokinių saugumas, t. y. uždara mokyklų erdvė, rakinamos durys, vartai ir pan. Nemažą įtaką vaikų ugdymui daro tėvų atsakomybė, jų pasitikėjimas mokykla, pagalba jai. Neatskiriama dalis yra mokyklų finansavimas. Kaip pabrėžė vienos mokyklos direktorius: kūrybiškumo ugdymas turi būti finasuojamas.

Aplankytose mokyklose įvairiai išnaudojamos projekto „Kūrybinės partnerystės“ galimybės: vieni įkūrė meno centrą, kurio veiklas sėkmingai integravo į ugdymo procesą, kiti, pastatę kūrybos namus, nuolat rengia integruotus projektus, kurie lavina jaunų žmonių vaizduotę, tenkina smalsumą bei pagelbėja vietos bendruomenei, ugdymo procesui (pvz., mokinių suprojektuotas naujas kūrybos namų pastatas, gautas finansavimas). Svarbiausia, kad projektas „Kūrybinės partnerystės“ paliko didelę reikšmę, nes iš esmės pasikeitė ugdymas, atsirado daug integralumo, veiklų susiejimo su gyvenimo praktika. Ilgam įstrigo vieno mokytojo (jis dirba su autistais ir mokiniais, turinčiais specialių mokymosi poreikių) kalba, kai jis, paklaustas apie atlygį ir ypatingą misiją, atsakė, kad didžiausia jo misija yra išmokyti savo mokinius būti saugius ir socialius visuomenėje, būti atsakingus, mokėti atrasti, pažinti ir mokėti mokytis, bendrauti. Ir nė žodžio apie žinias ir jų svarbą.

Kuo ypatingas mokytojas Anglijoje? Nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio visi nauji darbuotojai, kurių pagrindinis darbas yra mokymas, ugdymas ar auklėjimas, – turi siekti kvalifikuoto mokymosi ir įgūdžių mokytojo („Qualified Teacher Learning and Skills“, QTLS) arba bendradarbiaujančio mokymosi ir įgūdžių mokytojo („Associate Teacher Learning and Skills“, ATLS) statuso. Dar kartą įsitikinome, kaip mokytojas profesionalas negali būti amatininkas, kuris ateina į mokyklą atlikti standartinių veiksmų. Kūrybiškumo galia, klausinėjimo ir dialogo veiksmingumas, komandinis darbas, asmeninės atsakomybės ugdymas, gyvenimo praktikos priartinimas, stipri ir efektyvi tarpdalykinė integracija – tai dalykai, kurie ypač svarbūs ugdant mokinius. Efektyvūs mokymo metodai (interpretacijų, minčių žemėlapiai, „mąstymo kepurės“, paslaptingos užduotys, komandinis darbas bendradarbiaujant, provokuojantys klausimai ir kt.), įvairiapusiškos aplinkos kūrimo galimybės, išlaisvintas ugdymas (privaloma mokytis anglų kalbos, matematikos ir mokslo (chemija, fizika, biologija) dalykus ir ne mažiau kaip tris pasirinktus dalykus), plačios integravimo galimybės, reaktyvūs, patirtimi grįsti mokymo ir mokymosi procesai aptinkami daugelyje mokymo programų dalių.

Dar vertėtų pabrėžti mokinių vertinimo ypatumus: pamokose gausu įsivertinimo, formalaus vertinimo, tačiau, kaip teigė vienas mokyklos direktorius, dažnai sveriama kiaulė prieaugio nerodo. Raidėmis vertinami kontroliniai, savarankiški, namų bei metų darbai, testai. Didžiąją dalį vertinimo atlieka mokytojai, tačiau tam tikrais atvejais taikomi išorės parengti ir vertinami ar įgyvendinami testai. Už vertinimą pagal įstatymus atsakingos institucijos siūlo įvairius nacionalinio lygmens egzaminus įvairioms kvalifikacijoms įgyti, tačiau dauguma moksleivių laiko bendruosius vidurinio išsilavinimo egzaminus, kad gautų Bendrąjį vidurinio išsilavinimo pažymėjimą („General Certificate of Secondary Education“, GCSEs). Beje, žemus pasiekimus turintys moksleiviai nėra paliekami kartoti kurso, tačiau jiems taikomas diferencijuotas mokymas ir suteikiama papildoma pagalba. Mokinių skaičius klasėje priklauso nuo amžiaus: jauniausių – 13–15 mokinių, vyreniųjų – iki 30. Su mažaisiais ir ypatingais mokiniais šalia mokytojo dirba asistentai. Asistentais dirba savanoriai, kartais mokinių tėvai, specialistai. Ne visos mokyklos turi pagalbos mokiniui specialistų, dažnai jie dirba laikinai, t. y. kol išsprendžiama problema.

Didžiausias jaudulys mūsų laukė paskutinę dieną, kai viešėdamos Svalvelio pradinėje mokykloje sutikome keturis lietuvių vaikus. Suspaudė širdis, kai klausėmės istorijų apie skirtingas emigracijos priežastis ir dabartinį lietuvaičių gyvenimą šiame miestelyje. Daugeliui jų anglų kalba jau lengvesnė nei gimtoji lietuvių. Susimąsčiusios grįžome į autobusą ir laukėme refleksijos popietės. Stažuotės pabaigoje mintys visoms tiesiog liejosi. Akivaizdu, kad ši stažuotė praturtino ne tik žiniomis, bet ir iškėlė nemažai klausimų: ar pavyks tai paskleisti Lietuvoje, ar išlaisvinsim kūrybiškumą, ar pagalvosime, kas ir dėl ko esame mokykloje? Suvokėme, kad šiuo metu esanti kaita sparti ir ne visada pamatuota. Tačiau nereikia bijoti naujovių, reikia ryžto keistis, todėl drąsiai įsileiskime projektą „Kūrybinės partnerystės“ ir jį plėtokime. Aukime, tobulėkime, ieškokime, keiskimės!

 

 
 
Už informacijos turinį atsakingas (-a) Algimantas Šventickas. Informacija atnaujinta: 2016-07-19 11:36