UNIVERSITETO NAUJIENOS IR RENGINIAI
 

Studijų ir mokslo naujienos

Pro memoria. Mokslų daktaras Juozas Kašys (1930-10-14 - 2016-10-08 - 2017-10-08)

2017-10-09

 2017 metais išaušo spalio 8 dienos rytas, lietingas ir darganotas. Daugeliui pedagogų ir psichologų pažinojusių ilgametį Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universiteto) dėstytoją, docentą, rašytoją, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar – Lietuvos edukologijos universiteto ) alumną Juozą Kašį,  spalio 8-oji yra liūdna prisiminimų diena. Prieš metus mokslų daktaras Juozas Kašys  staiga iškeliavo į amžinybę. Spalio 14–ąją jam būtų sukakę 87 –eri.                                 

Tie metai taip greitai prabėgo. Čia žiema, pavasaris, vasara ir vėl rudo, o gal tik 12 mėnesių po 4 savaites ar tas įspūdingas skaičius 365 dienos. Metaforiška ir kartu labai prasminga, kad paminėjome Tarptautinę Mokytojų dieną, kartu pabuvome, prisiminėme išėjusius.  Kamšų kaimo Kalvarijos savivaldybės kapinėse ant kalnelio, ilsis mūsų brangus, doc. dr. Juozas Kašys, šalia savo žmonos, tėvų Juozo ir Magdalenos Auštrevičių, kurie taip pat buvo šio krašto šviesuliai.                 

 

Žmogus išeina, o nuo jo nusidriekia šviesa, takas, kuriuo mes visi einame. Mums brangūs ir mieli žmonės, niekur nedingsta, jie tik pereina į kitą kelio pusę. Mums labai trūksta docento mokslų daktaro Juozo Kašio, jo įžvalgų ir pastebėjimų, mokslinių tyrinėjimų. Jis paliko didelį neįkainojamą mokslo potencialą, kuris yra ir bus tyrinėjamas ateityje. Jo knygos ir recenzijos, kurias tenka skaityti  tarsi vėl nukelia į susitikimą su doc. Dr. Juozo Kašiu, girdi mintyse jo balsą ir tarytum matai šypseną. Jis visada išliko mūsų atmintyje, kaip eruditas, rašęs plunksnakočiu gūdžiame kaime ir mažoje trobelėje, ar didingoje sanatorijos ir universiteto salėje, mokėjęs perteikti savo sukauptas žinias.   

 

Gyvenimas, rodos, nesustojo, jis teka mums įprasta vaga, tik kiekvieną kartą atsivertus gerbiamo Juozo Kašio knygas ar publikacijas, recenzijas sunku suvokti, kad jo jau nėra šios žemės kelyje. Nepaskambinsime, neparašysime, nesusitiksime, bet visada nuvyksime į kapus, tylumoje pabūsime drauge su gerbiamu doc. dr. Juozu Kašiu ir išlikusiu šviesiu jo atminimu.                                          

Ramaus amžino poilsio išėjusiems ir stiprybės likusiems gyviesiems.     

                                     

J. Kašys gimęs 1930 m. spalio 14 d. Tauragės rajono Pakalniškių kaime. Po studijų Vilniaus pedagoginiame institute, kurį laiką dirbo mokytoju įvairiose Lietuvos mokyklose. 1963–1966 m. mokėsi stacionarinėje aspirantūroje Maskvoje ir apgynė pedagogikos mokslų kandidato (po nostrifikacijos – socialinių mokslų daktaro) disertaciją. Netrukus pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos katedros vyr. dėstytoju. 1971 m. J. Kašiui suteiktas docento vardas. Kurį laiką mokslininkas vadovavo Psichologijos katedrai. Doc. dr. Juozas Kašys aktyviai dalyvavo instituto mokslinėje veikloje. Domėjosi senųjų Lietuvos šviesuolių ir pedagogų palikimu: S. Daukantu („Simonas Daukantas – tautinio atgimimo pranašas“, 1992), Vydūnu, J. Murka (straipsnis „Talentingas pedagogas, publicistas, poliglotas:  Jono Murkos 100-ąsias gimimo metines minint“, 1989), pedagogikos istorija („Seminarijos mokytojai – vadovėlių autoriai“, 1992), psichologija („Apie vieną persitvarkymo, kaip socialinio reiškinio, psichologinį (emocinį) aspektą“ (1988), „Pavydas ir pavyduliavimas“ (1995)). Docentas skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Vengrijoje, Rusijoje), publikavo straipsnius Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje, universiteto leidiniuose, Lietuvos dienraščiuose.

 

 Juozas Kašys daug prisidėjo prie aktyvios studentų mokslinės veiklos. Jis organizavo studentų mokslinių darbų konferencijas, ruošdavo jaunuosius tyrėjus respublikinėms pedagoginėms olimpiadoms, jaunųjų mokslininkų konkursams. Prie tuometinės Pedagogikos katedros docentas įkūrė pedagoginį būrelį ir jo nariams organizuodavo susitikimus su Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais, glaudžiai bendradarbiavo su analogišku Liepojos (Latvijos respublika) pedagoginio instituto būreliu.     

     

  1996 m. J. Kašys išėjo į užtarnautą poilsį – pensiją ir išvyko iš Šiaulių m.  gyventi į Marijampolės rajono Kamšų kaimą, tačiau nei mokslinės, nei visuomeninės veiklos nenutraukė. Ten jis parašė dviejų dalių istoriografinę apybraiža „Kamšų kaimo istorija: Lietuvos kaimo praeitis, dabartis“ (2000–2002).

 

 

Su ilgesiu bičiuliai – pedagogai.

LEU alumių draugija.

                                                                          

 
 
Informacija atnaujinta: 2017-10-11 09:22