UNIVERSITETO NAUJIENOS IR RENGINIAI
 

Studijų ir mokslo naujienos

Išleisti nauji LEU mokslo žurnalo „Žmogus ir žodis“ numeriai

2018-03-13

Išleisti Lietuvos edukologijos mokslo žurnalo „Žmogus ir žodis“ numeriai:  Filosofija ir Svetimos kalbos. 

 

„Žmogaus ir žodžio“ Filosofijos naujausią numerį sudaro skyriai „Asmens tapatumas“, „Filosofija ir menas“, „Eksperimentinė filosofija“, recenzijų ir kronikos skyreliai. Pirmajame skyriuje publikuojami dr. Augustino Dainio ir Belgijos mokslininko dr. Luco Anckaerto straipsniai. A. Dainysanalizuoja vidujybės konstektualizaciją, įvykusią XX amžiaus pradžios filosofijoje. Kaip alternatyva kontekstualizmui teigiama filosofinio klasicizmo pozicija, kuri į filosofinį mąstymą grąžina tiesą ir asmens tapatybę. Pasak pastarosios filosofinės pozicijos šalininkų, filosofo tapatybė yra jo tiesa. L. Anckaertasaptaria dialogo filosofijos mąstytojų Rosenzweig‘o ir Levino darbų esmę – mirties bedugnės ir asmens tapatumo santykį. Straipsnio autorius pabrėžia, kad mirtis, kaip egzistencinis niekio patyrimas, buvo laikoma kiekvieno žmogaus realybe sudėtingu amžių sandūros laikotarpiu.

 

Antrame žurnalo skyriuje „Filosofija ir menas“ Laura Galvanauskienė savo straipsnyje analizuojamos dvi prieigos prie Francio Bacono tapybos. Straipsnyje koncentruojamasi į klausimą, kas iš tiesų lemia Bacono paveikslų paveikumą: linijos ir spalvos prievartingumas, paneigiantis figūratyvumo faktorių Bacono tapyboje (Deleuze’as) ar, priešingai, paties gyvenimo žiaurumas, patvirtinantis reprezentacijos reikšmę (Lingis)? Pabrėžiama, kad tokias skirtingas interpretacijas lemia skirtinga patirties samprata. Jūratės Baranovos straipsnyje svarstoma galimybė, ar ritmo konceptas, funcionuojantis Gillesio Deleuze’o ir Félixo Guattari tekstuose, negalėtų padėti atsekti minties judėjimo linijų nuo filosofijos link skirtingų meno formų (literatūros, kino, tapybos, muzikos) ir atgal. Apibendrinama, kad Ritmo konceptas, skirtingai nei manė Nietzsche, yra veikiantis insturmentas, leidžiantis naviguoti nuo kūrybos prie abstraktaus mąstymo, nuo filosofijos link meno ženklų ir atgal, suteikiantis galimybę naujai perskaityti ne tik muzikinių kūrinių, bet ir kino filmų, tapybos, literatūros kūrinių nematomas plotmes, įžvelgiant ir kosminių, biologinių ritminių pulsacijų foną. Daliaus Jonkaus straipsnyje atliekama lyginamoji Maxo Schelerio ir Vosyliaus Sezemano vaizduotės sampratos analizė, parodoma, kad jų estetikoje yra atskleidžiama vaizduotės ir pasaulio fenomenų koreliacija, kuri nustato apriorinius reikalavimus vaizduotės veiklai. Daroma išvada, kad abiejų analizuojamų menininkų kūrybinė veikla reprezentuoja pačios gamtos kūrybinį procesą.

 

Renato Berniūno ir Viliaus Dranseikos straipsnyje taikomi kognityvinės antropologijos metodai ir tiriami kognityviškai raiškiausi moralinių nusižengimų pavyzdžiai. Rezultatai aptariami skirtingų moralės sritį aprašančių teorijų kontekste.

 

Recenzijų skyrelyje Lucas Anckaertas aptaria Jūratės Baranovos, Lauros Junutytės ir Lilijos Duoblienės kolektyvinę monografiją Rhythm and Refrain: In Between Philosophy and Arts (Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016). Kronikos skiltyje Jūratė Baranova pristato 2017 m. gegužės 5 d. Lietuvos edukologijos universitete vykusią kasmetę Lietuvos filosofų draugijos konferenciją „Aš ir kalba“.

 

Kviečiame žurnalą skaityti: čia.

 

„ŽMOGUS IR ŽODIS“. SVETIMOS KALBOS (2017 m.)

ANOTACIJA

 

„Žmogaus ir žodžio“ Svetimų kalbų naujausias numeris yra komparatyvistinio pobūdžio – daugelis straipsnių skirti lietuvių ir anglų kalbų įvairių terminų, sąvokų skirtinguose kontekstuose lyginimui. Jurgos Cibulskienės straipsnyje analizuojama jėgos metaforos tarpkultūrinė konceptualizacija žiniasklaidoje. Konceptualiajai metaforai skirtas ir Jekaterinos Sumanovos straipsnis, kuriame pristatomas moterų metaforinis depresijos suvokimas socialinių tinklų diskurse.

 

Naujausiems terminologijos tyrimams skirtas vokiečių mokslininko Hanso Harrio Drößigerio tarpdisciplininis straipsnis. Juditos Giparaitės ir Julijos Ritčik komparatyvistinėje publikacijoje analizuojami tam tikrų jungtukų praleidimo atvejai lietuvių ir anglų kalbose. Visa šiam tyrimui būtina medžiaga autorių surinkta iš Britų nacionalinio tekstyno ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Liudmilos Mockienės straipsnyje nagrinėjami ir gretinami dvižodžių terminų šaltiniai konstitucinės teisės aktuose lietuvių ir anglų kalbomis.Autorė renkasi nagrinėti būtent dvižodžių terminų šaltinius, nes, kaip pabrėžiama, daugelis administracinės kalbos daugiažodžių terminų anglų ir lietuvių kalbose yra sudaryti iš dviejų žodžių. Šiek tiek kitokio pobūdžio ir kitos problematikos yra Ksenios Pospelovos publikacija, kurioje analizuojami senovės frizų kalbos dūriniai. Pastarasis straipsnis pristato žodžių dūrybą germanų kalbose, pabrėžiant, kad tai produktyviausias žodžių darybos būdas. Autorės daroma išvada, kad produktyviausias modelis senojoje frizų kalboje yra dviejų daiktavardžių, tarpusavyje susijusių atribucijos ryšiais, dūryba.

 

Kviečiame skaityti žurnalą:  čia.

 
 
Informacija atnaujinta: 2018-03-13 13:49