UNIVERSITETO NAUJIENOS IR RENGINIAI
 

Studijų ir mokslo naujienos

In memoriam LEU alumnui, fizikui Vytautui Pociui

2017-08-10

Rugpjūčio 9 d. netekome žymaus Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Fizikos ir matematikos fakulteto 6-sios laidos (1954 m.) absolvento, visuomenės veikėjo, Vilniaus Vytautų klubo prezidento (nuo 2012 m.), fizikos mokslų daktaro doc. Vytauto Pociaus.

 

Mums, LEU alumnams, visai akademinei bendruomenei, labai truks šio nuoširdaus ir šilto, turėjusio fenomenalią atminti kolegos, veržlaus mokslininko ir publicisto Vytauto Pociaus.

 

Velionis gimė 1930 m. sausio 11 d.  Kaune, tarnautojo šeimoje. V. Pociaus tėvas Jurgis Pocius – 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, ilgą laiką dirbęs Nepriklausomos Lietuvos Valstybės kontrolės tarnyboje, motina – Zuzana Pocienė (Latakaitė), mažažemio Plungės valstiečio dukra. Mokslus velionis pradėjo Kauno 15-je pradinėje mokykloje, vėliau mokėsi Kauno „Saulės“ gimnazijoje, kur jį mokė iškilūs mokytojai: matematikas V. Ilgūnas (vėliau tapo profesoriumi), geografas A. Bendorius (vadovėlių autorius, mokslo ir visuomenės veikėjas). 1945 m. tėvams persikėlus į Kretingą, čia jis baigia gimnazijos 4-ją klasę ir tėvo paragintas įstoja mokytis į Kauno politechnikumą, kurį baigęs 1949 m., pradėjo dirbti Vilniaus karinėje gamykloje (vadinamoje pašto dėžutėje) techniku-konstruktoriumi. Kartu su kolega Raimundu Dagiu įstojo į tuometinio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI), Fizikos-matematikos fakulteto fizikos specialybę. 1954 m. baigęs studijas su pagyrimu, paliekamas dirbti asistentu ir užsiima moksliniu darbu Elektrografijos laboratorijoje pas išradėją inž. J. Žilevičių.  Vėliau įstojo į Lietuvos mokslų akademijos aspirantūrą (vad. prof. B. Styra), kur tyrė atmosferos radioaktyvumą. Čia V. Pocius apgina disertaciją „Alfa radioizotopų tyrimai debesų elementuose“, jam suteikiama fizikos-matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) mokslinis laipsnis. 1963 m. kartu su kitais atrado naują gamtos reiškinį – „alfa karštąsias aerozolines daleles atmosferoje“. Po 6-rių metų darbo Mokslų akademijoje, V. Pocius grįžo į VVPI, kur 15 metų vadovavo įvairioms katedroms: Pramoninės gamybos pagrindų (1962-1966 m.), Fizikos ir matematikos dėstymo metodikos (1966-1967 m.), Bendrosios fizikos (1974-1979 m., 1980-1983 m.), stažavosi Vengrijos Budapešto ir Rusijos Kazanės universitetuose. 1963 m. jam buvo suteiktas docento pedagoginis vardas, o 1990 m. – išrinktas Bendrosios fizikos katedros profesoriumi, bet pasikeitus vardų teikimo tvarkai, 1992 m. grąžintas į docentūrą.

 

Dirbdamas institute, V. Pocius dėstė bendrąją fiziką, elektrotechniką, radiotechniką, vadovavo kursiniams ir diplominiams darbams. Kartu įvairiu metu dėstė ir Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale (dabar VGTU), Maskvos Kooperacijos instituto Vilniaus filiale, daugelį metų dirbo fizikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose Mokytojų tobulinimosi institute. Paskelbė per 100 mokslinių, metodinių bei publicistinių straipsnių atmosferos radioaktyvumo, fizikos didaktikos ir mokslo istorijos temomis. Jis – 8 knygų autorius bei bendraautorius („Olimpiadinis fizikos uždavinynas“, „Kinematika“, „Mechanikos laboratorinių darbų didaktika“, „Antanas Macijauskas“ ir kt.). Daug laiko ir pastangų V. Pocius skyrė įvairiai mokslinei-metodinei visuomeninei veiklai, 12 metų jis vadovavo Vilniaus aukštųjų mokyklų fizikos dėstytojų moksliniam-metodiniam seminarui, iki 1990 m. buvo Pabaltijo ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų fizikos dėstytojų mokslinės-metodinės tarybos narys, jis pirmasis Lietuvoje, 1970 m. į Jaunųjų fizikų olimpiados užduotis įtraukė eksperimentines užduotis. 1995-1999 m. V. Pocius buvo renkamas į Lietuvos fizikų draugijos valdybą. Skaitė mokslinius pranešimus Budapešto politechnikos ir Lorenco Etvašo universitetuose (Vengrija), Rygos politechnikos institute (Latvija), Tartu universitete ir Talino politechnikos institute (Estija), Kaliningrado universitete bei Centrinėje aerologinėje observatorijoje (Rusija), Minsko universitete ir pedagoginiame institute (Baltarusija), įvairiose Lietuvos mokslo įstaigose ir rajono mokytojų konferencijose. V. Pocius 1973-1975 m. buvo išrinktas pedagoginio instituto dėstytojų profsąjungos pirmininku, jis daugiau kaip 20 metų buvo aktyvus Vilniaus Vytautų klubo narys, o nuo 2012 m., iki išėjimo Anapilin – buvo renkamas šio klubo prezidentu.

 

Reikšdami gilią užuojautą velionio artimiesiems ir kolegoms dėl netekties, tikime, kad Vytauto Pociaus šviesus prisiminimas išliks artimųjų, bendražygių ir visų jį pažinojusių, atmintyje.  Taip pat jo nuveiktų darbų mastas, bus kelrodis jaunimui siekti mokslo aukštumų, o mums – jo kolegoms, tęsti velionio pradėtus darbus ir perduoti ateities kartoms.

 

Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugijos bendruomenė.

 

 

Atsisveikinimas su Vytautu Pociumi Vilniaus laidojimo namuose Paco g. 4, prie  Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ketvirtadienį, rugpjūčio 10 d. nuo 18 val. ir penktadienį, rugpjūčio 11 d. nuo 8 iki 14 val., laidotuvės Karveliškių kapinėse.

 

 

 

 
 
Informacija atnaujinta: 2017-08-10 10:01