UNIVERSITETO NAUJIENOS IR RENGINIAI
 

Renginiai

Vyks metinė konferencija „Kalba ir tikrovė“

Vyks metinė konferencija „Kalba ir tikrovė“

2017 m. gegužės 5–6 d. Lietuvos filosofų draugija ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto Filosofijos katedra visus, kurie domisi kalbos problemomis, kviečia į metinę konferenciją „Kalba ir tikrovė“.

 

Jau Antikos mąstytojai atkreipė dėmesį į kalbos fenomeno reikšmę filosofijai. Pirmuoju kalbos filosofijos tekstu Vakaruose tradiciškai laikomas Platono dialogas „Kratilas“, kuriame nužymėtos pagrindinės filosofinio mąstymo apie kalbą gairės. Kalba, mąstymas ir tikrovė nuo Antikos laikų tapo pagrindiniais teminiais poliais, formuojančiais probleminį kalbos filosofijos „trikampį“, todėl kalbos fenomeno prigimties apmąstymas skleidėsi kartu su klausimais apie pačios tikrovės ir mąstymo prigimtį.

 

Vėliau kalbos filosofijos temų laukas pasipildė naujomis aktualiomis temomis, filosofijos akiratyje pasirodžiusiomis viduramžiais ir naujaisiais laikais. Ontologinio universalijų statuso klausimas ir svarstymai apie universalios kalbos galimybę atsidūrė šio laikotarpio kalbos filosofijos dėmesio centre. Šiuolaikinėje filosofijoje kalbos prigimties klausimas susiejamas su aktualiomis politinėmis ir socialinėmis problemomis, įgyja aiškiai išreikštą žmogiškąjį matmenį. Struktūralizmo, poststruktūralizmo, semiotikos ir postmodernizmo kontekstuose kalba mąstoma kaip universali įvairių fenomenų konstravimo(si) ir raiškos terpė, ne tik lemianti filosofinio mąstymo būdą, bet ir steigianti pačią žmogiškąją tikrovę (ar esmingai prisidedanti prie jos steigties). W. O. Quine‘o mintis apie „kalbinį posūkį“ filosofijoje, nulėmusį filosofijos raidą nuo antrosios XX a. pusės, puikiai atskleidžia kalbos, kaip šiuolaikinio filosofinio mąstymo terpės ir sykiu objekto, svarbą ir aktualumą.

 

Temos, kuriomis kviečiama svarstyti konferencijoje

 

  • Kalbos filosofija: temos ir problemos
  • Kalbos semantika, sintaksė ir pragmatika
  • Referencijos problema
  • Reikšmė ir prasmė
  • Struktūralistinės ir postruktūralistinės kalbos teorijos
  • Kalba kaip „būties namai“
  • Kalba ir pasąmonė
  • Kalba kaip diferencinė struktūra
  • Kalba ir tyla
  • Kalba ir ideologija
  • Kalbos sampratos Vakaruose ir neeuropinėse kultūrose
  • Gyvūnų kalbos problema
  • Neverbalinės kalbos problema
  • Natūralios ir dirbtinės kalbos
  • Klasikinės ir neklasikinės kalbos teorijos

 

Pranešimų tezės (200–350 žodžių) prašomos atsiųsti iki 2017 m. balandžio 5 d. el. p. filosofijos2017@gmail.com, nurodant savo instituciją ir pareigas. Organizatoriai autoriams atsakys iki 2017 m. balandžio 12 d.

 

Organizacinis komitetas: pirmininkė – prof. dr. Jūratė Rubavičienė, nariai: Audronė Žukauskaitė, Naglis Kardelis, Vilius Dranseika, Liutauras Degėsys, Miglė Petronytė, Jolanta Saldukaitytė, Marius Vaicekauskas.

 
Data 2017-05-05 - 2017-05-06
 

Atgal

Už informacijos turinį atsakingas (-a) Tomas Petryla. Už informacijos paskelbimą atsakingas (-a) Indrė Česnauskaitė.