UNIVERSITETO NAUJIENOS IR RENGINIAI
 

Laisvalaikis

Profesionalus dviratininkas iššūkius nugali kelyje ir švietimo sistemoje

2017-10-10

Šią vasarą Tomas Zalatoris su dviračiu numynė 263 kilometrus. Panevėžietis Tomas kelionę planavo kelerius metus, tačiau vis nerasdavo tinkamo laiko dviračių žygiui. Šiemet vaikinas nutarė niekur nedirbti ir paskutinę savo studijų vasarą skirti tik poilsiui ir nuotykiams. Tomas rado draugą, kuris irgi nusprendė kartu važiuoti dviračiu iki pajūrio. „Pati kelionė tikrai buvo įdomi, atsikėlę 5 val. ryto papusryčiavome, sėdome ant dviračių ir pajudėjome iš namų. Nuvažiavę dviračiu 60 km iki Radviliškio, sustojome degalinėje ir pardavėjai pasakėme, kad vykstame iš Panevėžio į Palangą.  Moteris išgirdusi mūsų kelionės tikslą, liko šokiruota ir mus išvadino bepročiais“, – šypsodamasis pasakojo Tomas.

 

 

Pasak  vaikino, kelionė nebuvo iš lengvųjų. Prie Plungės pradėjo lyti, tad keliautojai buvo išmaudyti lietaus. Likus 20 kilometrų dviratininkai stengėsi, kuo greičiau minti ir spėti pamatyti saulėlydį. „Nuvažiavus ir pasiekus Palangos kelio ženklą, pasijautėme kaip nugalėtojai, nes iš tiesų, tai pavyko padaryti. Kai yra noro, nieko nėra neįmanoma. Deja, pajūryje buvo apsiniaukę ir neišvydome saulėlydžio“, – pasakojo T. Zalatoris.

 

 

Iš viso kelionė dviračiu iš Panevėžio į Palangą trūko 17 valandų, o važiavo dviračiu beveik dvylika valandų. Tomas – profesionalus dviratininkas. Nuo vienuolikos metu vaikinas užsiima dviračių sportu. „Būdamas penktoje klasėje, atėjo treneris į klasę ir pasiūlė treniruotę, kurioje galėjau pravažiuoti sportiniu dviračiu. Man pasirodė labai įdomu“, – teigė pašnekovas.

 

Po pusmečio T. Zalatoris debiutavo varžybose, kuriose laimėjo trečiąją vietą. Ši pergalė moksleivį motyvavo toliau sėkmingai treniruotis. „Profesionaliai sportavau aštuonerius metus, kai dalyvaudavau kiekvienose dviračių varžybose Lietuvoje bei pagal galimybes pavykdavo išvykti į užsienį ir startuoti kaimyninių šalių varžybose. Ši sporto šaka Aukštaitijos regione yra labai populiari, o Panevėžys šios sporto šakos sostinė, nes būtent iš čia yra kilę daugybė labai garsių dviratininkų“, – sako panevėžietis.

 

Tomas studijuoja kūno kultūrą ketvirtame kurse Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Dvyliktoje klasėje vaikinas rinkosi tarp Lietuvos sporto universiteto ir LEU. „Studijų mugės metu pasidomėjęs studijų programomis pasirinkau pastarąjį universitetą, nes čia ruošiami plataus profilio kūno kultūros mokytojai, kurie pabaigę trenerio kursus gali sėkmingai dirbti ir treneriais. Kadangi pastaraisiais metais po truputi dvilypių specialybių mažėja, tai puiki galimybė gauti tiek dalyko pedagogo diplomą, tiek ir sporto bakalauro laipsnį“, – sako studentas.

 

Vaikinas nepasirinko būti tik studentu, nuo pirmo kurso užsiima aktyvia visuomenine veikla universitete. T. Zalatoris – LEU studentų atstovybės narys (LEU SA), Valdybos narys, Senato narys. „Šios pareigos mane ir užaugino,  kaip atsakingą asmenybę, nes tuo metu teko jau atstovauti ne savo  interesams ar nuomonei, o visų universiteto studentų pozicijai“, – teigė studentų atstovybės narys.

 

Pasak Tomo, universiteto bendruomenės dalis – studentai, kurių balsas turi būti girdimas. „Be studentų nebūtų ir pačių universitetų, kaip ir matome dabar, studentų skaičius mažėja – aukštųjų mokyklų skaičius taip pat traukiasi“, – tikino T. Zalatoris.

 

Anot pašnekovo, vykstant aukštojo mokslo reformai, kenčia ne tik patys universitetai, bet formuojamas neigiamas įvaizdis apie pedagogo profesiją. „Kalbant vien apie šiuos metus, mokiniai besimokantys dvyliktoje klasėje turėjo daugybę nežinomųjų, nes mūsų švietimo sistemoje vyksta tiek daug visko, jog jiems labai sunku susigaudyti, kas yra tiesa, o kas melas. Abiturientų pasirinkimui aukštųjų mokyklų jungimasis, blogas įvaizdis, pedagoginių dalykinių vietų nefinansavimas turėjo įtakos tiems abiturientams, kurie galvojo apie pedagogo profesiją. Dauguma moksleivių svajojo dirbti mokytojais, tačiau jiems paskutiniu momentu teko pasirinkti kitą specialybę“, – kalbėjo T. Zalatoris.

 

Bakalaurantas baigęs studijas, žada rinktis kūno kultūros mokytojo darbą. Tomas optimistiškai tiki, kad Lietuvos švietimo padėtis gerės mūsų šalyje. „Ateityje Lietuvos švietimą norėčiau matyti perspektyvų, atvirą naujovėms bei daugiau galimybių suteikiantį pedagogų rengimui. Modernesnis pedagogų rengimas būtų kur kas patrauklesnis ir efektyvesnis. Juk mes, kuriame ateities Lietuvą“, – pokalbį baigia  studentas.

 
 
Informacija atnaujinta: 2017-10-10 09:00