BIOLOGIJOS IR CHEMIJOS KATEDRA
 

Studentų mokslinės konferencijos

Kasmet organizuojamos Gamtos, matematikos ir tecnologijų fakulteto bakalaurų, magistrantų ir doktorantų mokslinės konferencijos biologijos sekcija


2014 m. Studentų mokslinė konferencijos konferencija vyko gegužės 8 d.

 Konferencijos kviestinį pranešimą skaitė Prof. habil. dr.  Jonas Rimantas Stonis 

"Paskaitos kitaip: LEU tyrėjai džiunglėse patiria nuotykių, bet atranda naujų organizmų rūšių"

BIOLOGIJOS SEKCIJA

1. Pastatų apželdinimas sukulentiniais augalais. Rūta Taraškutė, biologijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentė. Vadovai: prof.dr. R. Noreika, vyr.botanikė T. Jokšienė

2. Energetiniams želdiniams perspektyvių kai kurių gluosnio žilvičio (Salix viminalis L.) klonų morfobiologinės savybės ir produktyvumas I-aisiais ir II-aisiais auginimo metais. Mantas Palubinskas, biologijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentas. Darbo vadovas prof. dr. R. Noreika

3. Eterinio aliejaus kiekybinės sudėties ir pineno izomerų kiekio palyginimas skirtingose paprastojo kadagio (Juniperus Communis L.) augavietėse. Monika Petreikytė, biologijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentė. Darbo vadovai: dr. K. Ložienė, doc. dr J. Proscevičius

4. Krekenavos regioninio parko dieninių drugių (Lepidoptera, Rhopalocera) fauna ir trofiniai ryšiai. Kristina Likerauskaitė, biologijos specialybės magistrantūros studijų II kurso studentė. Darbo vadovas prof. dr R. Noreika

5. Kai kurių energetiniams želdiniams veisti perspektyvių gluosnio žilvičio (Salix viminalis) hibridų morfologinių požymių ir produktyvumo įvertinimas pirmaisiais - antraisiais auginimo metais. Ivona Stankevič, biologijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentė. Darbo vadovas prof.dr. R. Noreika

6. Šakių rajono mažųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauna, trofiniai ryšiai ir chorologinė analizė.Vilija Zeleniūtė, biologijos specialybės magistrantūros studijų II kurso studentė. Darbo vadovai:: prof. habil. dr. J. R. Stonis, doc. dr. A. Diškus

7. Žmogaus žarnyno parazitinių pirmuonių ir kirmėlių paplitimas tarp gastroenterologinių ligonių. Monika Maciulevičiūtė, biologijos specialybės bakalauro studijų II kurso studentė. Darbo vadovai: prof. dr. V. Sruoga, lekt. A. Rocienė.

8. Vabalų tyrimai Kupiškio rajono Šimonių seniūnijoje. Ligita Šlapelytė, biologijos specialybės baka-lauro studijų II kurso studentė. Darbo vadovai: prof. dr. V.Sruoga, lekt. A. Rocienė

9. Ežiuolės (Echinacea Moench.) genties rūšių individualus vystymasis, introdukuojant jas Lietuvoje. Živilė Jauneikaitė, biologijos specialybės magistrantūros studijų II kurso studentė. Darbo vadovas doc. dr. J. Žemėnas

10. Ilgalapio gluosnio (Salix dasyclados Wimm.) klonų biomorfologinių savybių tyrimai ir produktyvu-mo įvertinimas. Justina Trukanavičiūtė, biologijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentė. Darbo vadovas prof. dr. R. Noreika

11. Pasirinktų Australijos augalų, auginamų uždarame grunte Lietuvoje, lapų epidermio sandaros savitu-mai. Katažina Adamovič, biologijos specialybės magistrantūros studijų II kurso studentė. Darbo vadovas doc. Dr. J.Žemėnas
12. Aplinkos sąlygų ir giberelino rūgšties (GR) poveikis daržo pupų (Vicia faba L.) augimui ir vysty-muisi. Laima Navickaitė, biologijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentė. Darbo vadovas doc. dr. J.Žemėnas

13. Šviesos ir fosforo jonų įtaka rapsų (Brassica napus L.) augimui ir vystymuisi. Agata Mikulska, bio-logijos specialybės bakalauro studijų IV kurso studentė. Darbo vadovas doc. dr. J.Žemėnas

 

2011 m.  Studentų mokslinė konferencijos konferencija vyko gegužės 5 d.

  • Plenariniame posėdyje paskaitą skaitė prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis „Į Himalajus per musoną. GMTF Biosistematikos tyrimų grupės lauko darbai Indijoje, Utarakando valstijoje (2010 m.)“
  • Zoologijos sekcijos vadovė – doc. dr. DALIA PAŠKEVIČIENĖ
  • Botanikos sekcijos vadovė – doc. dr. ONA MOTIEJŪNAITĖ

Zoologų sekcijos „Gyvūnijos ir žmogaus tyrimų aktualijos“ pranešimų anotacijos:

 

Gražina Auglytė. Anykščių rajono dieniniai drugiai 

LEU Biologijos studijų programos IV kurso bakalaurė Vadovas – prof. dr. Remigijus Noreika

Lietuvai, tapusiai Europos Sąjungos nare, privalu laikytis Europos Sąjungoje galiojančių susitarimų. 1992 m. gegužės 21 d. buvo priimta Europos bendrijų tarybos direktyva (92/43/EEB) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. Direktyvos tikslas – apsaugoti retas gyvūnų, augalų rūšis nuo galutinio išnykimo.             Tyrimo tikslas. Inventorizuoti Anykščių rajono dieninių drugių rūšis ir pateikti šios teritorijos minėtų vabzdžių grupės analizę. Uždaviniai: Ištirti Anykščių rajono dieninių drugių (Rhopalocera) rūšinę sudėtį. Tyrimo metodika. Dieninių drugių tyrimai buvo atlikti Anykščių rajone 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais. Pagrindinė medžiaga buvo surinkta ekskursinio – maršruto metu, taip pat stebėjimo bei transektiniu metodais.             Tyrimo rezultatai. Anykščių rajone aptiktų dieninių drugių rūšių sistematinė sudėtis. Anykščių rajone yra aptinkamos 87 dieninių drugių rūšys, iš jų atlikto tyrimo metu buvo inventorizuotos 56. Rūšių įvairovės atžvilgiu gausiausios šeimos: pleštekės (Nymphalidae) – 26 rūšys, melsviai (Lycaenidae) – 15 rūšių. Taip pat šioje teritorijoje rastos 5 dieninių drugių rūšys, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.

 

 

Roberta Senkutė. Baltojo gandro (Ciconia ciconia) buveinių ypatumai pietvakarių Lietuvoje            

 LEU  Biologijos programos IV k. bakalaurė Vadovai:  doc. dr. Kazimieras Baranauskas, lekt. Gintaras Riauba

Baltasis gandras (Ciconia ciconia) nuo senų laikų žmogui yra vienas iš artimiausių sparnuočių. Tai agrolandšafto paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje ir laikomas vienu iš ekologiškos aplinkos indikatorių. Lietuvoje gandrai buvo ir vis dar yra gausūs, o šiame dešimtmetyje jų dar pagausėjo, tačiau Vakarų Europoje ši rūšis jau beveik išnykusi. Nustatyta, kad gandrų skaičius nuolat mažėja didesnėje jų arealo dalyje. Manoma, kad šie paukščiai nyksta dėl  intensyvėjančios žmogaus ūkinės veiklos, kuri turi įtakos ir dideliems pokyčiams kraštovaizdyje. Specialistai spėja, kad ir Lietuvoje modernėjant žemės ūkiui, diegiant jame intensyvesnes technologijas, baltieji gandrai gali pradėti nykti. Dėl šios priežasties gandrų ekologijos tyrimai išlieka labai aktualūs. Šio darbo tikslas – įvertinti baltųjų gandrų buveinių ypatumus pasirinktose Marijampolės ir Šakių rajonų teritorijose. Darbe analizuojame paukščių perimviečių inventorizacijos rezultatus, lyginame surastų lizdų būklę, veisimosi sėkmę ir vertiname su šiais rodikliais susijusius aplinkos veiksnius.

 

 

Milda Dubauskaitė. Violeta Araminaitė. Papildo „Coral-Mine” įtaka žiurkių embrionams VU MF Medicinos studijų programos II k. bakalaurė, VU MF Visuomenės sveikatos studijų programos I k. magistrantė Vadovai: VU  doc. dr. Violeta Žalgevičienė, UAB „Vandens tyrimai“, direktorius    Valdas Šimčikas

Pastaruoju metu žmonės labiau vertina sveiką gyvenimo būdą, vartoja ekologišką maistą, o neretai ir įvairius, nepaaiškinamos naudos teikiančius maisto papildus. Vienas tokių, išpopuliarėjusių ir Lietuvoje – koralinis kalcis. Jį platina įvairiems koraliniams klubams  priklausantys asmenys, jis skelbiamas ir parduodamas interneto svetainėse. Produkto reklamoje teigiama, kad koralinis kalcis vandenį papildo Ca jonais, o jį vartojant galima išvengti onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų, keisti kraujo pH ir kt. Todėl šio darbo tikslas - išsiaiškinti gręžinio bei distiliuoto vandens, papildytų koraliniu kalciu „Coral-Mine“, mineralų sudėtį ir nustatyti tokio vandens įtaką žiurkių embrionų kūno masei ir ilgiui. Tyrimo rezultatai parodė, kad „Coral-Mine“ tiek gręžinio, tiek distiliuotame vandenyje ženkliai padidina F- koncentraciją; gręžinio vandens sudėties nepakeičia, o distiliuotą vandenį papildo, tačiau mažais mineralų kiekiais.  Toks vandens papildas galėtų tikti tiems namų ūkiams, kurių buityje yra naudojami įvairūs minkštinimo arba osmosiniai filtrai.

 

 

Tatjana Ivanova. Čepkelių raisto ir Raudonosios balos pelkių ir apypelkių naktiniai drugiai 

LEU Biologijos studijų programos II k. magistrantė Vadovas – doc.  dr. Dalius Dapkus

Aukštapelkės – unikalios ekosistemos, kurioms būdinga savita biologinė įvairovė, bei retos, reliktinės drugių rūšys, kurių vienintelė gyvenamoji vieta – pelkių buveinės. Mokslinio tyrimo tikslas – ištirti Čepkelių raisto ir Raudonosios balos pelkių ir apypelkių naktinius drugius. Pranešimo tikslas – atskleisti tiriamų aukštapelkių pelkių ir apypelkių naktinių drugių įvairovę: atskleisti drugių rūšių sudėtį skirtingose pelkių ir apypelkių buveinėse, palyginti pelkių ir apypelkių naktinių drugių bendrijas, nurodyti pelkinių (stenotopinių) drugių rūšių prieraišumą tam tikroms pelkių buveinėms, apžvelgti Čepkelių raiste ir Raudonosios balos aukštapelkėje gyvenančias pelkėms prieraišias drugių rūšis, įrodyti aukštapelkių – kaip unikalių gamtinių kompleksų išsaugojimo būtinybę.

 

 

Asta Navickaitė. Ar greitai bus pasiektas 500 naujų rūšių rekordas? 

LEU Entomologijos ir augalų parazitologijos doktorantė Vadovai:  prof.  habil. dr. J. R. Stonis, doc. dr. A. Diškus

Sistematikai inventorizuoja gyvąją gamtą, t. y. atranda ir aprašinėja naujas mokslui organizmų rūšis. Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biosistematikos tyrimų grupės nariai nuolatos vyksta į mokslines tiriamąsias ekspedicijas tiek Lietuvoje, tiek atogrąžų kraštuose. Tad šiuo metu LEU biosistematikai jau yra atradę ir aprašę daugiau nei 400 mokslui naujų organizmų rūšių iš įvairiausių Žemės regionų. Pranešime įvairiai analizuosime ir apibendrinsime duomenis apie LEU biosistematikų aprašytas rūšis (istoriniu, taksonominiu, geografiniu ir biogeografiniu aspektais). Naujų faunų aprašymas padės įvertinti biologinės įvairovės būklę, taksonominę sudėtį, pateiks duomenų saugomų teritorijų planavimui, augalų apsaugos priemonių parengimui, o taip pat pateiks neįkainojamų duomenų apie bendruosius faunogenetinius procesus Žemėje, padės geriau suprasti kaip evoliuciuonuoja gamta, kurioje mes gyvename. Pranešime taip pat trumpai pristatomi tiriamosios ekspedicijos Indijoje rezultatai.

 

 

Mažena Vasilevska. Ciklofosfamido įtaka žiurkės embrionų vystymuisi skirtingais embriogenezės laikotarpiais VU GMF Zoologijos studijų programos II k. magistrantė Vadovė – VU  Doc. dr. Violeta Žalgevičienė

Eksperimentinio darbo tikslas – ištirti praktikoje plačiai taikomo, tačiau tokiu aspektu Lietuvoje netirto antinavikinio preparato ciklofosfamido poveikį žiurkių embrionų vystymuisi, juo veikiant nėščias žiurkes ankstyvosios ir vėlyvosios embriogenezės paromis. Rezultatai parodė, kad ankstyvuoju embriogenezės laikotarpiu, kai placenta nesusiformavusi ir apsauginiai mechanizmai neveikia, žūsta beveik 62 proc. embrionų, tuo tarpu vėlesnėmis embriogenezės paromis ciklofosfamidas sukelia daugiau embrionų vystymosi ydų.

 

 

Viktorija Dobrynina. Mažųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) taksonominė apžvalga, remiantis nauja, iki šiol neidentifikuota kolekcine medžiaga iš Centrinės Azijos 

LEU Biologijos studijų programos IV k. bakalaurė Vadovas – prof. habil. dr. J. R. Stonis

Gamta pradėjau domėtis nuo pat vaikystės. Daug laiko praleisdavau gamtoje, prie ežerų, stovyklaudama. Seniai pastebėjau, kad vabzdžių yra visur. Dabar žinau, kad jie yra neatskiriama ir svarbi kiekvienos sausumos ekosistemos dalis. Seniau tyriau dieninius drugius, o dabar tiriu pačius mažiausius, vienus archaiškiausių pasaulio mikrodrugius. Šie vabzdžiai iki šiol dar menkai ištirti, todėl įdomūs. Pagrindinis šiuo metu mano vykdomų tyrimų etapas – laikinųjų mikropreparatų ruošimas ir rūšių identifikacija (apibūdinimas).             Centrinė Azija yra vienas didžiausių gamtinių regionų Eurazijos žemyne, kurio biomams yra būdinga ypač didelė specifika bei įvairovė, ryškūs kraštovaizdžio klimato ir ekologinių sąlygų skirtumai. Šiuo metu Centrinėje Azijoje žinoma daugiau nei 90 mažųjų gaubtagalvių rūšių, iš kurių dauguma priklauso Stigmella genčiai (visos kitos – 6-ioms kitoms gentims). Tyrimų metu buvo sutvarkyta ir ištirta apie 500 egzempliorių, surinktų Centrinėje Azijoje: Turkmėnistane (Kopetdage ir Tedženo oazėje) bei Tadžikistane (Varzobo tarpeklyje ir Nureko apylinkėse). Daugelis jų (apie 210 egz.) buvo preparuoti. Iš viso identifikuota 21 Nepticulidae rūšis (iš jų viena – nauja mokslui). Daugiausiai rūšių priklauso Stigmella genčiai. Pasitvirtino prielaida, kad nors vakarų Kopetdagas gali būti laikomas vienu turtingiausiu Nepticulidae faunos regionu, tačiau trečdaliui Kopetdago faunos atstovauja rūšys su euraziniais arealais.

 

 

Eglė Kulionytė. Vilniaus miesto varniniai paukščiai 

LEU Biologijos studijų programos IV k. bakalaurė Vadovas : lekt. Gintaras Riauba, doc. dr. Kazimieras Baranauskas

Neretai varninių paukščių buvimas mieste kelia tam tikrą diskomfortą gyventojams – varninių paukščių sankaupos būna gana triukšmingos, jų poilsio vietose aplinka teršiama ekskrementais, o ir patys šie paukščiai daugeliui nekelia jokių teigiamų jausmų. Tačiau negalima pamiršti, kad kaip kiti gyvūnai, šie paukščiai gamtoje užima savo ekologines nišas, yra biologinės įvairovės dalis, todėl turime ieškoti darnaus sugyvenimo su jais būdų. Juo labiau, kad šių paukščių buvimą žmogaus kaimynystėje neretai lemia mūsų pačių neūkiškumas. Šio darbo tikslas – įvertinti varninių paukščių populiacijų gausumą Vilniaus mieste. Tyrimus atlikome 2009-2011 metais, pasirinktuose trijuose Vilniaus miesto rajonuose. Atlikome kovų kolonijų inventorizaciją ir maršrutines apskaitas, kurių metu buvo aptiktos keturios varninių šeimos paukščių rūšys. Didžiausiu varninių paukščių gausumu pasižymėjo miesto centras, kiek mažiau jų aptikta periferijoje. Buvo įdomu sužinoti, kokia yra žmonių nuomonė apie varninius paukščius, todėl atlikome anketinę Vilniaus gyventojų apklausą.

 

 

Justina Lukauskaitė. Druskininkų miesto dieniniai drugiai 

LEU Gamtos studijų programos III k. bakalaurė Vadovas – doc. dr. Dalius Dapkus

Druskininkai – didžiausias Lietuvos kurortas, įsikūręs. Pietryčių Lietuvoje, kuriai būdingi dideli pušynų masyvai, karštos vasaros ir šaltos žiemos. Šio darbo tikslas – ištirti Druskininkų miesto savivaldybės Ratnyčios gyvenvietės ir Sveikatingumo parko apylinkių dieninius drugius. Tyrimai buvo atlikti 2010 metų šiltąjį sezoną, naudojant transektinių tyrimų metodiką. Iš viso tyrimų metu užregistruotos 34 dieninių drugių rūšys, priklausančios 4 šeimoms. Pačios gausiausios buvo atvirų buveinių drugių rūšys: paprastoji garstytė (Leptidea sinapis), griežtinis baltukas (Pieris napi), tamsusis satyras (Aphantopus hyperanthus), ugninis auksinukas (Lycaena virgaureae). Aptiktos ir retos rūšys: didžioji šaškytė (Melitaea phoebe) ir margasis satyras (Pararge aegeria).

 

 

Aurimas Alionis. Citologinio  preparato paruošimo technologija 

LEU Biologijos programos II k. bakalauras 

Vadovė – doc. dr. Ramunė Čepulienė Citologinis tyrimas – tai morfologinis ląstelių tyrimas šviesiniu mikroskopu. Platų citologinio metodo pritaikymą nulemia šios tyrimo savybės: tai mažai invazyvus, greitas ir patikimas diagnostikos būdas. Citologiniai tyrimai labai svarbūs diagnozuojant onkologines ir kitas ligas. Tai labai sparčiai populiarėjantis tyrimų metodas.

 

 

Rūta Burneikaitė. Kavarsko apylinkių agrarinio kraštovaizdžio naktiniai drugiai  LEU Biologijos studijų programos II k. magistrantė Vadovas – doc. dr. Dalius Dapkus

Drugiai (Lepidoptera) – vienas gausiausių ir geriausiai ištirtų vabzdžių grupių, pasižymintys įvairiais biologiniais ir ekologiniais ypatumais. Dauguma drugių rūšių yra prieraišios buveinėms, todėl jų populiacijos gana gerai atspindi buveinių būklę. Taigi drugiai yra geras bioindikatorius aplinkos pokyčiams įvertinti. Šio darbo tikslas – ištirti Kavarsko (Anykščių raj.) apylinkių agrarinio kraštovaizdžio naktinių drugių rūšių įvairovę ir gausumą. Naktinių drugių tyrimai buvo atlikti Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Pumpučių kaime 2010 metais naudojant šviesinę automatinę drugių gaudyklę. Gaudyklė veikė kiekvieną visą šiltąjį metų laikotarpį. Iš viso iki rūšies nustatyti 5904 drugių individai, priklausantys 238 rūšims. Įvertintas drugių rūšių gausumas, nustatyta drugių bendrijų sudėtis.

 

 

Daiva Dunauskaitė. Dubysos regioninio parko pietinės dalies dieniniai drugiai (Lepidoptera) 

LEU Biologijos studijų programos IV kurso bakalaurė Vadovas – doc. dr. Dalius Dapkus

Darbo tikslas – ištirti Dubysos regioninio parko pietinės dalies dieninių drugių rūšis. Dieniniai drugiai buvo stebėti 2010 metų balandžio – rugpjūčio mėnesiais Raseinių rajone. Drugiai buvo tiriami Dubysos pakrantėje, jos slėnio šlaite ir pačiame slėnyje. Atlikti devyni pakartojimai. Iš viso užregistruotos 45 dieninių drugių rūšys, priklausančios 5 šeimoms. Tyrimų metu buvo užfiksuotos 5 dieninių drugių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne), machaonas (Papilio machaon), didysis auksinukas (Lycaena dispar), gencijoninis melsvys (Phengaris rebeli) ir pietinis perlinukas (Brenthis daphne).

 

 

Ingrida Meškinytė. Gulbių giesmininkių ir gulbių nebylių žiedavimas Lietuvoje 

LEU Biologijos  studijų programos III k. bakalaurė Vadovas – VU Ekologijos instituto doktorantas Julius Morkūnas

Gulbės – 2011 metų paukščiai. Lietuvoje aptinkamos keturių rūšių gulbės. Gulbė nebylė ir gulbė giesmininkė peri mūsų šalyje, mažoji gulbė dažniausiai sutinkama migracijos metu, o juodoji gulbė užklysta iš Vakarų Europos. 2010 metai gulbių tyrėjams buvo vieni iš geriausių per 3 pastaruosius metus. Didžiausias darbas buvo atliktas su gulbėmis giesmininkėmis. Nuo metų pradžios iki šių dienų pavyko sužieduoti 103 gulbes giesmininkes. Gulbės buvo žieduojamos 17 skirtingų vietų Prienų, Tauragės, Raseinių, Skuodo, Telšių, Vilniaus, Zarasų, Šilutės, Šalčininkų ir Ignalinos rajonuose. Pirmą kartą buvo žieduojamos ne tik žuvininkystės tvenkiniuose perinčios gulbės, bet ir privačiuose tvenkiniuose, užtvankose, pelkutėse besiveisiantys paukščiai.

 

 

Vaida Jotkutė. Vilniaus mieste perinčių didžiųjų ančių veisimosi ypatybės.  LEU Biologijos studijų programos IV kurso bakalaurė Vadovai – dr. Vitas Stanevičius (Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas), lekt. Gintaras Riauba

Dėl praėjusio amžiaus antroje pusėje vykusios intensyvios melioracijos buvo sunaikinta ar degradavo didelė dalis didžiosios anties (Anas platyrhynchos) buveinių. Senąjį žemės ūkio kraštovaizdį transformuojant į modernų sumažėjo jame perinčių ančių. Tai buvo neigiamas rūšies gyvenamosios aplinkos pokytis, nes agrarinis kraštovaizdis užima didžiąją Lietuvos teritorijos dalį. Paraleliai vyko kitas procesas – didžioji antis ėmė kurtis miestuose (urbanistiniame kraštovaizdyje). Sugebėjimą įsisavinti miesto tipo buveines galima vertinti, kaip rūšies būklės mineto pablogėjimo dalinę kompensaciją. Tačiau per paskutinius 20 m. Vilnius sparčiai vystėsi, dėl ko mažėjo neužstatytų erdvių ir santykinai natūralios gamtinės aplinkos fragmentų, buvo sunaikinta dalis nedidelių vandens telkinių. Todėl svarbu ne tik nustatyti, kas apsprendžia didižiosios anties gausą ir pasiskirstymą mieste, bet ir prognozuoti tolimesnes vietinės populiacijos perspektyvas. Darbe analizuota Vilniaus mieste surinkta medžiaga apie čia perinčių didžiųjų ančių populiacinę struktūrą, perinčių porų ir jauniklių pasiskirstymą miesto vandens telkiniuose ir jį apsprendžiantys aplinkos veiksniai. Įvertintas vietinės populiacijos veisimosi sėkmingumas.             

 


 

Akimirkos iš 2010 m. gegužės 6 d. vykusios Gamtos fakulteto studentų mokslinės konferencijos sekcijos „Gyvūnijos ir žmogaus tyrimų aktualijos“

Konferencijos organizatorė doc. Dalia Paškevičienė

Konferencijos vedėja biologijos programos absolventė Rasa Nekrošiutė

Konferencijoje buvo skaitomi šie pranešimai:

  1. Nauji duomenys apie Meksikos mažųjų gaubtagalvių (Insecta, Lepidoptera: Nepticulidae) fauną

Pranešėja – Agnė Šimkevičiūtė, Biologijos studijų programos II k magistrantė Vadovai: prof. habil. dr. J. R. Stonis, doc. dr. A. Diškus

Identifikavus kolekcinę medžiagą, kurią 2008 m. Meksikoje (Centrinė Amerika) surinko kiti tyrėjai, išaiškintos 6 naujos mokslui mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) rūšys, iš kurių trys išsamiai aprašytos moksliniame straipsnyje: Stigmella racemifera Šimkevičiūtė & Stonis, Acalyptris paradividua Šimkevičiūtė & Stonis ir A. terrificus Šimkevičiūtė & Stonis (Šimkevičiūtė et al., 2009). Kitų trijų naujai išaiškintų rūšių pateikiamos tik iliustracijos, o rūšys neaprašomos. Pirmą kartą pateikiamas taksonominis Meksikos Nepticulidae faunos sąrašas ir skelbiami nauji duomenys apie Acalyptris lascuevella Puplesis & Robinson geografinį paplitimą. Naujų duomenų indėlis yra toks: faunistiniai duomenys apie Neotropinio regiono Nepticulidae fauną, lyginant su iki šiol žinomais duomenimis, pakito (padidėjo) 7,5 proc., duomenys apie Meksikos Nepticulidae fauną – 87,5 proc.

  1. Nauji duomenys apie Centrinės Amerikos baltųjų gaubtagalvių (Insecta, Lepidoptera: Opostegidae) fauną

Pranešėjas – Andrius Remeikis. Biologijos studijų programos III k. bakalauras Vadovai: prof. habil. dr. J. R. Stonis, doc. dr. A. Diškus

Identifikavus naują mokslinę medžiagą, surinktą 2008 m. Kosta Rikoje ir Meksikoje (Centrinė Amerika) ir ištyrus papildomą medžiagą, surinktą 2007 m. Ekvadore (Pietų Amerika), išaiškintos ir aprašytos trys naujos mokslui baltųjų gaubtagalvių (Opostegidae) rūšys: Pseudopostega robusta, P. mexicana ir P. latiplana. Taip pat pirmą kartą skelbiamas Centrinės Amerikos Opostegidae taksonominis sąvadas, nurodantis visų šiuo metu žinomų 40 rūšių paplitimą. Pranešime pristatomų naujų duomenų indėlis yra toks: faunistiniai duomenys apie Centrinės Amerikos Nepticulidae fauną lyginant su iki šiol žinomais duomenimis pakito (padidėjo) 7,5 proc., duomenys apie Kosta Rikos Nepticulidae fauną – 7,7 proc., o Meksikos – 27 proc.

  1. Nauji duomenys apie Lietuvos vabalų (Insecta, Coleoptera) fauną

Pranešėjas – Donatas Stanionis, Biologijos studijų programos IV k. bakalauras Vadovai: prof. habil. dr. J. R. Stonis, doc. dr. A. Diškus

Identifikavus kolekcinę medžiagą, kuri buvo surinkta 2007–2010 metais, Strošiūnų šile, esančiame Kaišiadorių rajone ir Elektrėnų savivaldybėje, identifikuota virš 220 vabalų rūšių (Insecta, Copleoptera), iš jų 1 rūšis nauja Lietuvos faunai, o 43 rūšys yra retos, 18 – labai retos Lietuvoje. Pirmą kartą pateikiamas sistematinis Strošiūnų šilo Coleoptera būrio faunos sąrašas ir skelbiami nauji duomenys apie Lietuvos vabalų faunos įvairovę.

  1. Vilko (Canis lupus) aktyvumas „Žvėrinčiaus” (Telšių raj.) voljere

Pranešėja – Sandra Mikutavičiūtė, Gamtos studijų programos, IV kurso bakalaurė Vadovai: doc. dr. Kazimieras Baranauskas (LEU), Petras Dabrišius (Telšių miškų urėdija)

Buvo tiriamas vilkų aktyvumas voljerinėmis sąlygomis 2009–2010 m. Tyrimai vykdyti šiltuoju metu laiku ir žiemą. Vilkų grupuotė, susidedanti iš 7 individų, buvo stebima išretinto mišraus miško 2,4 ha ploto aptvare, esančiame Laukstėnų kaime (Eigirdžių girininkija). Buvo stebima–fiksuojama esminių vilkų elgesio aspektų (mitybos, aplinkos stebėjimo, judėjimo, kailio tvarkymo ir kt.) trukmė. Daugiausia duomenų surinkta stebint „alfa” vilkų porą – dominuojančius grupėje patiną ir patelę. Darbe taip pat analizuojama lūšies, šuns, kranklio bei žmogaus garsinių signalų įtaka vilkų elgesio ritmo pokyčiams.

  1. Histologinio preparato paruošimo technologija

Pranešėjas – Aurimas Alionis, Gamtos studijų programos I k. bakalauras Vadovė – doc. dr. R. Čepulienė

Darbo tikslas supažindinti studentus su histologinio preparato paruošimo technologija. Darbe aiškinama kaip paruošti histologinį preparatą pradedant nuo medžiagos paėmimo iki galutinio preparato.

  1. Po oda suleistų kvantinių taškų pasiskirstymo pelės organizme tyrimas panaudojant spektroskopinės analizės metodą

Paranešėjas – Juras Kišonas, VU Medicinos Fakulteto, Medicinos specialybės V k. studentas Vadovai: Vytautas Kulvietis, VU FF doktorantas, prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, VU OI Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovas, doc.dr. Violeta Žalgevičienė, VU MF AHA katedra

VU Onkologiniame Institute Biomedicininės fizikos laboratorijoje atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriame panaudotos BALB/c veislės laboratorinės pelės, kvantiniai taškai (CdTe ir CdSe/ZnS), bei fotovaistas (AlPcS4). Fotoliuminescencinės spektrometrijos pagalba tirtas kvantinių taškų pasiskirstymas pelės organizme, atlikus poodinę injekciją. Pelėms į priekinę kairiąją leteną leistas skirtingos koncentracijos kvantinių taškų tirpalas. Šviesolaidinės spektrometrijos pagalba matuota kvantinių taškų migracija, matavimai atlikti iki 5 dienų po injekcijos. Siekiant nustatyti kvantinių taškų susikaupimą vidaus organuose pelės žudytos, paruošti vidaus organų homogenatai ir išmatuota jų fotoliuminescencija. Nustatyta, kad kvantiniai taškai, atlikus poodinę injekciją, difuzijos dėka migruoja lokaliai, todėl kaupiasi suleidimo vietoje, hematogeninė migracija į vidaus organus nenustatyta.

  1. Saugailių apylinkių (Raseinių raj.) dieniniai drugiai

Pranešėja – Daiva Dunauskaitė, Biologijos studijų programos III k. bakalaurė Vadovas – doc. dr. Dalius Dapkus

2009 metų balandžio – liepos mėnesiais Raseinių rajone, į pietvakarius nuo Saugailių gyvenvietės buvo atlikti dieninių drugių tyrimai. Drugiai buvo tiriami Dubysos pakrantėje, jos slėnio šlaite ir pačiame slėnyje; transektos ilgis – 1380 metrai. Buvo atlikti aštuoni pakartojimai. Užregistruotos 39 dieninių drugių rūšys, priklausančios 5 šeimoms. Viso tyrimo metu užregistruoti 774 individai. Tyrimo metu buvo užfiksuotos 4 dieninių drugių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne), machaonas (Papilio machaon), didysis auksinukas (Lycaena dispar) ir pietinis perlinukas (Brenthis daphne).

  1. Sudargo (Šakių raj.) apylinkių dieniniai drugiai

Pranešėja – Vaida Jakaitytė, Biologijos studijų programos III k. bakalaurė Vadovas – doc. dr. Dalius Dapkus

Dieninių drugių tyrimai buvo atliekami Šakių rajone, Sudargo miške esančioje pievoje 2009 metų šiltąjį laikotarpį (nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo pradžios). Tyrimų laikotarpio eigoje buvo užregitruotos 5 dieninių drugių šeimos (Hesperiidae, Pieridae, Papilionidae, Lycaenidae, Nymphalidae), 40 rūšių ir 532 individai. Atliktų tyrimų laikotarpyje gausiausia rūšimis buvo Nymphalidae šeima. Ji sudarė 61,65 % visų tyrimų metu Sudargo apylinkėse užregistruotų dieninių drugių rūšių. Tačiau gausiausiai aptiktas griežtinis baltukas (Pieris napi) (užregistruotas 61 individas). Tyrimų metu buvo užregistruotos 4 Lietuvoje saugomos dieninių drugių rūšys: juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne), machaonas (Papilio machaon), akiuotasis satyras (Lopinga achine) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).

  1. Pelkinio perlinuko (Boloria eunomia) populiacijos būklė Pavilnių regioniniame parke

Pranešėja – Viktorija Dobrynina, Biologijos studijų programos III k. bakalaurė Vadovas – doc. dr. Dalius Dapkus

Tyrimai buvo atliekami Pavilnių regioninio parko, Ribiškių tako trijose teritorijose, 2009 metais. Tyrimų tikslas - nustatyti pelkinio perlinuko (Boloria eunomia) populiacijos dydį Pavilnių regioniniame parke, naudojant pakartotinio žymėtų individų sugavimo metodą uždarai populiacijai apskaičiuoti. Pelkinio perlinuko (Boloria eunomia) tyrimo metu buvo pažymėta 118 individų. Taip pat buvo fiksuojami ir kiti dieniniai drugiai ir sudarytas jų sąrašas. Užfiksuotos 23 dieninių drugių rūšys, priklausančios penkioms šeimoms.

  1. Augalinės kilmės maisto produktų kokybės bei maisto skaidulų kiekio studentų mityboje tyrimas

Pranešėja – Agnė Skinulytė, Biologijos studijų programos IV k. bakalaurė Vadovė – doc. dr. Dalia Paškevičienė

Šio darbo tikslas – nustatyti maistinių skaidulų vartojimo kiekius studentų mityboje. Darbe nagrinėtas studentų savaitinis mitybos racionas. Nustatyti maistinių skaidulų ir angliavandenių paros ir savaitiniai rodikliai, atlikta detali kiekybinė ir kokybinė analizė. Gauti rezultatai palyginti su panašaus pobūdžio tyrimu, atliktu 1998 metais. Identifikuotos tiriamos amžiaus grupės mitybos tendencijos ir problemos. Suformuluoti pasiūlymai esamoms mitybos problemoms spręsti.

  1. Japoninių putpelių (Coturnix coturnix japonica) normalioji kraujo ląstelių morfologija

Pranešėja – Lina Vaškevičiūtė, Biologijos studijų programos I k. Magistrantė Vadovas – doc. dr. V.Semaška

  1. Žaliasis universitetas už švarią gamtą.

Pranešėjos: Vilija Lukštaitė, Deimantė Daukšytė, Ingrida Stočkutė, Ieva Virbalytė, Dovilė Daubaraitė, Olga Kovtun, Gamtos studijų programos IV k. bakalaurės Vadovė – lekt. R. Kiserauskaitė

Pasidalinome įspūdžiais iš šių metų balandžio 17 d. vykusios visuotinės aplinkos švarinimo akcijos – DAROM 2010.

 

 

Už informacijos turinį atsakingas (-a) Remigijus Noreika. Informacija atnaujinta: 2014-12-18 15:14