GAMTOS, MATEMATIKOS
IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
 

Istorija

Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas įkurtas 2013 m. sausio 1d. sujungus Gamtos mokslų, Fizikos ir technologijos bei Matematikos ir informatikos fakultetus. Kiekvienas šių fakultetų atsinešė savo patirtį ir turtingą istoriją.  Ir atvertė naują GMTF istorijos puslapį.

Fizikos fakulteto istorija

 

1945 m. Kauno ir Ciuricho universitetų auklėtinio, eksperimentinės fizikos pradininko Lietuvoje prof. Povilo  Brazdžiūno iniciatyva Vilniaus pedagoginiame institute buvo įkurtas Fizikos-matematikos fakultetas. Vilniaus pedagoginio instituto direktorius P. Brazdžiūnas iki 1947 m. buvo ir pirmasis šio fakulteto dekanas. Pirmoji fizikų laida institutą baigė 1948 metais.

1980 m. Fizikos-matematikos fakultetas reorganizuotas į du savarankiškus fakultetus – Fizikos ir Matematikos. Fizikos fakultete buvo vykdomos fizikos, fizikos ir astronomijos, darbų ir techninės kūrybos, darbų ir dailės dieninės ir neakivaizdinės studijų programos.

1992 m. Vilniaus pedagoginiam institutui buvo suteiktas universiteto statusas, todėl studijų ir mokslo sistemoje prasidėjo esminiai pokyčiai. Fizikos fakultete įsigaliojo trijų studijų pakopų sistema: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Pertvarkius darbų mokymo programos turinį, buvo pradėtos vykdyti  technologijos, technologijos ir dailės bakalauro studijų programos. Naujų studijų programų atsiradimas sąlygojo būtinybę keisti ir fakulteto pavadinimą, taigi 1996 m. Fizikos fakultetas pervadintas Fizikos ir technologijos fakultetu.

Šiuo metu Fizikos ir technologijos fakultetas vykdo nuolatines ir ištęstines fizikos ir informacinių technologijų bei technologijos bakalauro, fizikos magistrantūros ir fizikos doktorantūros studijų programas. Mokslinių tyrimai kryptys: atomų, molekulių, hibridinių nanodarinių ir kondensuotų medžiagų fizika; pjezoelektrinių keitiklių modeliavimas, tyrimas ir taikymas kuriant  mechatronines sistemas. Fakulteto mokslininkai dalyvauja ES mokslo projektuose, dėstytojai ir studentai – tarptautinėse Socrates Comenius ir kt. programose.

Dauguma Fizikos ir technologijos fakulteto absolventų dirba fizikos, informatikos ir technologijų dalykų mokytojais šalies mokyklose. Geriausiems yra suteiktos mokytojų ekspertų ar metodininkų kvalifikacinės kategorijos. Keturi fakulteto absolventai yra Lietuvos mokslo premijų laureatai, daugiau nei dvidešimt tapo profesoriais bei habilituotais daktarais, dešimtys – gamtos mokslų daktarais ir docentais.  Fakulteto absolventų įgyta kompetencija taip pat suteikia teisę dirbti mokslo tiriamąjį darbą moderniųjų technologijų srityje, valstybinėse bei komercinėse struktūrose.

 

Gamtos fakulteto istorija

 

Gamtos mokslų fakulteto ištakos siekia 1945 m., kai buvo įkurti du fakultetai: Gamtos mokslų ir Geografijos. Gamtos mokslų fakultete buvo trys katedros: Botanikos, Zoologijos ir Chemijos, o Geografijos fakultete –  dvi: Fizikinės geografijos ir Ekonominės geografijos – geologijos. Pirmieji fakultetų dekanai: Gamtos mokslų fakultete – biologas prof. Povilas Snarskis, Geografijos – geografas doc. Jurgis Stabinis. 1952 m. abu fakultetai buvo sujungti ir pavadinti Gamtos–geografijos fakultetu.

Vėliau Gamtos–geografijos fakulteto struktūra dar ne kartą keitėsi. Prie šio fakulteto specialybių buvo priskirta muzikos specialybė, vėliau perkelta į Lietuvos koncervatoriją. Fakultetui kiek laiko priklausė ir istorijos specialybė. Nuo 1994 m. fakultetas pavadintas Gamtos mokslų fakultetu, kuriame buvo 6 katedros: Botanikos, Chemijos, Bendrosios geografijos, Regioninės geografijos, Buities kultūros ir Zoologijos katedra.

Nuo 1952 m. Gamtos–geografijos fakulteto dekanais dirbo: prof. A. Janonis, doc. V. Galinis, doc. A. Sruoginytė, doc. L. Matvejeva, doc. J. Čepulis, prof. A. Stanaitis, doc. J. Paltanavičius. Ilgiausiai (1965–1987 m.) fakultetui vadovavo prof. A. Stanaitis. 1995–2005 m. Gamtos mokslų fakultetui vadovavo doc. A. Vilkas, nuo 2005 m. dekanu išrinktas doc. B. Šalkus.

Prodekanais dirbo doc. M. Jakoveris, doc. R. Kontvainas, doc. E. Šapokienė, doc. J. Lukšėnas, doc. V. Tutkuvienė, doc. P. Karoblis, doc. J. Daniūnas, asist. A. Šatas, doc. I. Šereikienė, doc. L. Meidus, doc. B. Šalkus, doc. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė, doc. D. Dapkus.

Nuo 1997 m. fakultetas persikėlė į naujai pastatytą mokomąjį-laboratorinį korpusą. Įrengus naujas auditorijas ir laboratorijas, pagerėjo studentų studijų ir dėstytojo mokslinio tiriamojo bei mokslinio metodinio darbo sąlygos.

2012 m. atlikta Gamtos mokslų fakulteto restruktūrizacija, kurios metu iš 6 katedrų suformuotos 4: Biologijos ir gamtamokslinio ugdymo (sujungus Botanikos ir Zoologijos katedras), Chemijos ir technologinio ugdymo (sujungus Chemijos ir Technologinio ugdymo katedras), Bendrosios geografijos bei Socialinės geografijos ir turizmo katedra. Fakultete veikia Biologiškai aktyvių medžiagų tyrimo laboratorija.

 

Matematikos fakulteto istorija

 

1945 m. buvo įkurtas Fizikos-Matematikos fakultetas. Iš šešių šio fakulteto katedrų dvi buvo matematinės. Tai Matematinės analizės katedra (įkurta 1945 m.) ir Elementarinės matematikos ir geometrijos (įkurta 1954 m., o nuo 1979 m. ji vadinasi Algebros ir skaičių teorijos) katedra. Kiekvienais metais Fizikos - matematikos fakulteto absolventų laidoje matematikų buvo daugiau negu kitų visų specialybių absolventų kartu paėmus. Iki 1980 m. matematikos mokytojų buvo parengta beveik tūkstančiu daugiau, negu visų kitų šio fakulteto specialybių mokytojų.

1980 m. įvyko fakulteto reorganizacija. Išaugus studentų skaičiui, taip pat ir dėl to, kad jame buvo rengiami daugelio specialybių mokytojai, jis suskilo į du fakultetus: Fizikos fakultetą ir Matematikos fakultetą.

Vėliau susikūrė dar daugiau katedrų:  algebros ir skaičių teorijos,  geometrijos, informatikos ir ESM, matematikos didaktikos,  matematinės analizės.

Šiose katedrose vyko mokslinis tiriamasis darbas, kurio tematiką trumpai galima apibūdinti šitaip:

  • tikimybių teorijos ir tikimybinės skaičių teorijos ribinės teoremos; konvergavimo įverčiai į įvairius ribinius dėsnius tiek vienmačiu tiek ir daugiamačiu atvejais,
  • apibendrintų struktūrų geometrija,
  •  diferencialinių lygčių teorija,
  •  matematinė logika,
  •  aukštosios mokyklos matematikos studijų turinio ir proceso tobulinimas,
  •  šiuolaikinių mokymo technologijų ir mokymo tyrimai.


Matematikos fakultetas rengė ir rengia matematikos (ir informatikos) mokytojus Lietuvos mokykloms. Iki 1985 m. fakultetas neturėjo teisės sudaryti ar keisti studijų planų nei dalykų programų. Fakultetas turėjo teisę tik parinkti specialiuosius kursus, fakultatyvinius kursus ir sudaryti jiems programas. Tie kursai užimdavo tik nedidelę dalį akademinio laiko. Tačiau jau nuo 1989 m. pradėta dirbti pagal pačių parengtą penkerių metų studijų planą ir pačių sudarytas dalykų programas, o nuo 1992–1993 m. m. pradėta dirbti pagal dvipakopę studijų sistemą:
    Pirmoji pakopa - 4 metų bakalauro studijos,
    Antroji pakopa - 2 metų magistro studijos.
Matematikos fakultete veikė Studentų sąjungos, Studentų mokslinės draugijos, Knygos bičiulių draugijos ir kitų sąjungų bei draugijų skyriai.

Kasmet vykdavo studentų mokslinės draugijos konferencijos, kuriose savo darbus skaito studentai, mėgstantys ir dirbantys moksliniį tiriamąjį darbą. Matematikos fakultetas kas dveji metai organizuodavo Fakulteto absolventų metodines konferencijas apie naujausias matematikos mokymo programas, naujausius matematikos mokymo metodus, kitų šalių matematikos mokymo patirtis. Į šias konferencijas kviečiami mokslininkai matematikai, žymiausi Respublikos pedagogai skaityti aktualius pranešimus matematikos mokymo, bendraisiais ugdymo klausimais.

1994 m. Matematikos fakultete pradėjo veikti matematikos ir informatikos doktorantūros.

 

Už informacijos turinį atsakingas (-a) Virginijus Sruoga. Už informacijos paskelbimą atsakingas (-a) Romualda Lazauskaitė. Informacija atnaujinta: 2013-09-21 18:33