TECHNOLOGIJŲ IR TECHNOLOGINIO
UGDYMO KATEDRA
 

Pedagoginis darbas užsienyje

2016 m.

Dėstytojų vizitas Paryžiuje

Prasidėjus naujiems mokslo metams smagu prisiminti ir atnaujinti pavasarį užmegztus ryšius.

2017 m. gegužės 8-12 d. prof. habil. dr. Birutė Žygaitienė ir doc. dr. Inga Kepalienė Paryžiaus (Prancūzija) Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute (Institut National des Langues et des Civilisations Orientales) (INALCO) lankėsi pagal Erasmus+ programą.

Dalyvauta Paryžiaus Nacionalinio rytų kalbų ir kultūrų instituto Europos dienų minėjime. Pristatyta paroda apie Lietuvą, Lietuvos tautinio paveldo gaminius, tautinį kostiumą, tradicinius amatus, kultūrinį paveldą, pravestos edukacinės-kūrybinės dirbtuvės, skaitytas paskaitų ciklas studentams. Susipažinta su kitų šalių kultūra, gerąja patirtimi, studijų procesu, apsvarstytos galimybės įsijungti į tarptautinius projektus. 

 

          

prof. habil. dr. Birutė Žygaitienė su dalyviais pynė tautiškas apyrankes

  

        

   doc. dr. Inga Kepalienė pristatė parodą apie Lietuvą

 

  2015 m.

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Aija Pridane, Inga Andersone, Latvijos žemės ūkio universitetas, Latvija, 2015 m. kovo 17-19 d.

 

Aijos Pridane ir Ingos Anderson paskaita studentams


2014 m.

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Elina Kūla - Braže, Latvijos žemės ūkio universitetas, Latvija, 2014 m. balandžio 14 d.

 

 

Elinos Kūlos - Bražes paskaita "Tautodailės svarba technologijų ugdyme“

  


 

2013 m.

Katedros mokslininkų pedagoginis darbas užsienyje

  • Lekt dr. I. Kepalienė, lekt. dr. J. Česnavičienė,  Latvijos žemės ūkio universitetas, Jelgava, Latvija, Erasmus dėstytojų mainai, 2013 m. gegužės 13–17 d.
Dr. Jūratės Česnavičienės paskaitos fragmentas Latvijos žemės ūkio universitete prie pereinamojo prizo su prodekane Zane Beitere-Šelegovska (kairėje)
Susitikimas su Erasmus koordinatore Vija Dislere ir programos vadove Silvija Reihmane (viduryje) Praktinis užsiėmimas. Ligita Ozolniece, dr. Inga Kepalienė ir doc. dr. Vija Dišlere (iš kairės)

 

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Eva Coronado Alonso, Madrido Complutense universitetas, paskaitų skaitymas, 2013 m. spalio - gruodžio mėn.
  • Prof. James K. Daly, Seton Hall katalikiškasis universitetas, Niudžersis, paskaitų skaitymas, 2013 m. lapkričio 4 d.

Prof. James K. Daly paskaita technologijų edukologijos I kurso magistrantėms

apie ugdymą ir lygias galimybes

  • Prof. Gerd Bodo von Carlsburg, Heidelbergo aukštoji pedagoginė mokykla, Vokietija, paskaitų skaitymas, 2013 m. balandžio 21 d.
  • Zane Beitere-Šelegovska, Ligita Ozolniece, Latvijos žemės ūkio universitetas, Latvija, Erasmus dėstytojų mainai, 2013 m. gegužės 7–8 d.

      

Z. Beitere-Šelegovska skaitė paskaitą apie rankdarbių mokymą tema "Organization of study course Handicrafts in Latvia University of Agriculture".

 

 

L. Ozolniece skaitė paskaitą apie rankdarbius kartu su praktiniu užsiėmimu tema „The ethnographic pattern due to date of birth".

 

  • Prof. Gerd Bodo von Carlsburg, Heidelbergo aukštoji pedagoginė mokykla, Vokietija, paskaitų skaitymas, 2013 m. balandžio 17 d.

Prof. Gerd Bodo von Carlsburg II k. technologijų edukologijos specialybės magistrantams
skaitė paskaitą „J. A. Komenskio gyvenimas“
 
  • Prof. Kaijos Turrki, Helsinkio universitetas, Helsinkis, Suomija, Erasmus dėstytojų mainai, 2013 m. balandžio 8–12 d.
Prof. Kaijos Turrki skaitė paskaitą technologijų pedagogikos ir technologijų edukologijos specialybių studentams
 

Honkongas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Afrika ir ... Lietuva. Po Edukologijos fakulteto dekano kadencijos tapusi laisvesnė profesorė KaijosTurrki iš Helsinkio universiteto turi daugiau laiko kelionėms: konferencijoms, dalykiniams vizitams, kuriuos ji maloniai derina su savo moksliniais interesais ir pašaukimu – priartinti mokslą prie mūsų gyvenimo, pažvelgti į mokslą praktiškai, o į gyvenimą moksliškai. Būtent tokiu tikslu – perteikti Namų ūkio mokomojo dalyko (Lietuvoje –Technologijų) koncepciją, parodyti jo svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime  profesorė viešėjo GMTF Technologijų ir technologinio ugdymo katedroje.

 

Profesorė KaijaTurrki – viena iš nedaugelio pasaulyje profesorių, vykdančių mokslinius tyrimus Namų ūkio dalyko koncepcijos, ugdymo programos srityje. Namų ūkio dalykas mokykloje tradiciškai tapatinamas su vienu paprasčiausių mokomųjų dalykų. Nors, pasak profesorės, tai dalykas, kurio metu mokiniai įgyja esminius kasdieninio gyvenimo įgūdžius ir vertybes, Suomijos mokykloje šis dalykas dėstomas tik  7- 9 klasės ir yra pasirenkamasis. ,,Žmonija gali atsidurti situacijoje, kada jam nereikės biologijos žinių. Galime atsidurti situacijoje, kai neprireiks istorijos ar chemijos, tačiau  išgyvenimo, įgūdžių gebėjimo išlikti, tvarkytis savo buityje reikės visada“ – teigė prof. KaijaTurrki paskaitose Technologijų pedagogikos studentams balandžio 8-12 dienomis.

 

Nors Namų ūkio dalyko įvedimas į bendrąjį ugdymą įvairiose pasaulio šalyse turi panašius tikslus, jo raida ir pavadinimai kito skirtingai. Pasaulyje žinomas kaip Namų ūkis (pvz. Suomija, Vokietija, Austrija, Malta) ar Namai ir vartotojo mokslas (pvz. Švedija, JAV), Lietuvoje šis dalykas nuo 2003-ųjų metų vadinamas Technologijomis ir dėstomas visose klasėse. Profesorė iš Suomijos žavėjosi technologijų pedagogikos studijų programos koncepcija, studentams suteikiamomis kompetencijomis. Jos manymu svarbiausia yra tai, kad bene kiekvienas Technologijų pedagogikos studijų programos dalykas atliepia universiteto ,,žaliąsias“ idėjas ir pasaulinius darnaus vystymosi prioritetus. Ekodizainas, gamyba iš antrinių žaliavų, sveikos aplinkos kūrimas, sveika mityba, gebėjimas atsakingai rinktis prekes ir paslaugas šioje vartotojiškoje visuomenėje, socialiniai projektai ir atsakingas požiūris vardan mūsų visų gyvenimo kokybės – tai Technologijų pedagogikos programos tikslai, kurie siejasi ne tik su Suomijos Namų ūkio dalyko tikslais, bet ir su pasaulinėmis švietimo tendencijomis: darnaus vystymosišvietimo idėjomis.

 

Technologijų pedagogikos studijos Lietuvoje (LEU vienintelis universitetas, rengiantis technologijų mokytojus Lietuvoje) nuo Suomijos Namų ūkio studijų programos Helsinkio universitete skiriasi savo turiniu. Baigęs LEU Technologijų studijų programą mokytojas yra pasirengęs mokyti mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų (kūryba medžio, gamtinės žaliavos, metalo, plastiko, stiklo ir kt.) technologijų, taip pat supažindinti mokinius su dizaino pradmenimis, elektronika, mokyti vartojimo kultūros ir verslumo. Suomijos bendrojo ugdymo mokykloje namų ūkio dalykas apima visas temas, susijusias su asmens ir šeimos buitimi bei kasdiena: sveikatos išsaugojimas, žmonių tarpusavio santykiai, santykiai šeimoje ir lyčių lygybė, vartojimo kultūra, saugumas artimiausioje aplinkoje, asmeniniai finansai, maisto gamyba, tekstilės technologijos.

 

Viešėdama Technologijų ir technologinio ugdymo katedroje, profesorė KaijosTurrki pristatė ir Suomijos švietimo sistemą, jos privalumus ir unikalumą. Suomijos švietimo sistema, žinoma kaip viena sėkmingiausių pasaulyje sistemų, labai skiriasi nuo kitų, - kalbėjo viešnia.

 

Profesorė pateikė penkis paradoksus, kuriais remiasi Suomijos švietimo sistema ir kurie yra aprašyti Pasi Shalberg knygoje ,,Suomijos pamokos. Ko gali pasaulis pasimokyti iš Suomijos švietimo pokyčių?“ (2011). 

 

Dar 2006 metais Sahlberg rašė, kad sėkmingos mokyklos pagrindas yra mokytis iš pokyčių ir nurodė sėkmingos ugdymo sistemos tobulinimo kryptis:

  • Nuolat ieškoti sėkmingą ugdymo programą ir mokyklos pokyčius įtakojančių faktorių;
  • Pagrindinį dėmesį skirti ugdymo programos tobulinimui pereinant nuo programos kaip produkto, prie programos kaip proceso.
  • Tobulinti mokytojų mokymo ir mokinių mokymosi būdus.
  •  Padėti mokytojams kurti besimokantį mokyklos kolektyvą.

Mokytojo profesija Suomijoje – prestižinė. Jos prestižas priklauso ne nuo atlyginimo, kuris yra vidutinis, tačiau nuo visuomenės požiūrio. Visi Suomijos mokytojai privalo turėti magistro laipsnį, todėl visos mokytojų rengimo yra penkerių metų, suteikiamas magistro laipsnis. Į Namų ūkio studijų programą Helsinkio universitete programa yra priimama 32 studentai, tačiau stojančiųjų būna apie 1000 – 1200. Jau šiuo metu yra pateikta 500 prašymų į šias studijas. Pati populiariausia – pradinių klasių mokytojo studijų programa. Į ją įstoti yra sunkiau, negu į teisės studijų programas, - dalinosi profesorė KaijosTurrki.

 

Po paskaitos profesorė lankėsi GMTF oranžerijoje. Profesorę žavėjo ne tiek augalų įvairovė, kiek sudaryta galimybė universiteto studentams ir Lietuvos mokiniams natūralioje aplinkoje mokytis egzotiškų augalų, semtis kūrybinių idėjų arba tiesiog pasivaikščioti tropikų aplinkoje tiesiog pertraukų metu.

 


2012 m.

 

Katedros mokslininkų pedagoginis darbas užsienyje

  • Lekt L. Ringelienė, lekt. R. Indičianskienė,  Latvia university of Agriculture, Jelgava, Latvija, Erasmus dėstytojų mainai, 2012 m. gegužės 7–12 d.
Viduryje lekt. L. Ringelienė ir lekt. R. Indičianskienė su Latvijos žemės ūkio universiteto dėstytojomis

2011 m.

 

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Iveta Lice, Silvija Reihmane, Latvia university of Agriculture, Jelgava, Latvija, Erasmus dėstytojų mainai, 2011 m. balandžio 19–20 d.
 
 

2007 m.

 

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Viesturs Rozenbergs, Latvia university of Agriculture, Jelgava, Latvija, Erasmus dėstytojų mainai, 2007 m. balandžio 2–5 d.

2006 m.

 

Katedros mokslininkų pedagoginis darbas užsienyje

  • Doc. dr. R. Dačiulytė, Londono Metropolitan universitetas, Jungtinė Karalystė, pedagoginis darbas, 2006 m. balandžio 1–9 d.

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Nora Luse, Latvia university or Agriculture, Jelgava, Latvija, 2006 m. gruodžio 5–7 d.

2005 m. 

 

Katedros mokslininkų pedagoginis darbas užsienyje

  • Doc. dr. R. Dačiulytė, Liverpulio John Moores universitetas, Jungtinė Karalystė, pedagoginis darbas, 2005 m. balandžio 9–17 d.
  • Doc. dr. Ž. Sederevičiūtė, Paderborno universitetas, Vokietija, pedagoginis darbas, 2005 m. liepos 11–17 d.
  • Doc. dr. Ž. Sederevičiūtė, Upsalos universitetas, Švedija, pedagoginis darbas, 2005 m. rugsėjo 5–11 d.
  • R. Žilinskaitė,  Londono Metropolitano universitetas, Jungtinė Karalystė, pedagoginis darbas, 2005 m. gegužės 2–10 d.

Užsienio mokslininkų pedagoginis darbas katedroje

  • Margareta Griondvist, Upsalos universitetas, Švedija, pedagoginis darbas, 2005 rugsėjo 26 d. – spalio 2 d.

 

 

 

 

      



Informacija atnaujinta: 2017-09-11 10:48