TECHNOLOGIJŲ IR TECHNOLOGINIO
UGDYMO KATEDRA
 

Studentų įvykdyti projektai

Katedros studentai nuolat įgyvendina įvairius projektus ne tik universitete, bet ir už jo ribų: bendrojo ugdymo mokyklose, neformalaus švietimo įstaigose, miesto šventėse ir kt.

 

 


 Magistrantė LRT laidoje "Labas rytas, Lietuva"

 

Gruodžio 3 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Technologijų edukologijos magistrantė  Aušra Jokubauskaitė dalyvavo LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

Kalbėtasi apie LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Technologijų ir technologinio ugdymo katedros antrą kartą organizuojamą akciją, kuria siekiama paskatinti žmones dalytis šiluma: numegzti kojinių, mažų liemenių, pledų ir padovanoti juos „ankstukams“ – vaikams, kurie gimė per anksti.

Laidos vaizdo įrašą galite pamatyti čia.

 

Technologijų edukologijos magistrantė  Aušra Jokubauskaitė LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“

 


Kūrybinės dirbtuvės Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinėje mokykloje

 

2016 m. gruodžio 3 ir 9 d. Technologijų edukologijos studijų programos II kurso magistrantė Evelina Buivydaitė Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinės mokyklos dešimtokams ir jų tėveliams vedė dviejų dienų kūrybines dirbtuves ,,Mano žaisliukas Kalėdų eglutei“. 

Dirbtuvių pradžioje pristatytas Lietuvos edukologijos universitetas, Technologijų pedagogikos studijų programa, studijų sąlygos, mokiniai pakviesti po kelerių metų rinktis studijas LEU. Susipažinus su studijų programa, pradėta kūrybinė veikla: dešimtokai bei tėveliai iš senų žurnalų ir laikraščių, siūlų, šieno ir šiaudų kūrė kalėdinius žaisliukus, kuriuos dekoravo karoliukais, blizgučiais.  Iš viso sukurta 90 didesnių ir mažesnių eglės žaisliukų, kuriais mokiniai puoš eglę Kalėdiniam karnavalui.

Kūrybinių dirbtuvių metu vyravo švenčių laukimo kupina nuotaika: ir mokiniai, ir tėveliai dirbo išties noriai,  puikiai sutardami, padėdami vieni kitiems, pasidžiaugdami ypač pavykusiais dirbiniais.

 

Technologijų  edukologijos II kurso magistrantė Evelina Buivydaitė drauge su mokiniais

 

Apie kūrybines dirbtuves taip pat galite skaityti Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje http://www.radviliskis.lt/lit/Kurybines-dirbtuves-Pociuneliu-desimtokams-ir-teveliams/2

 


Kūrybinės dirbtuvės  „Kalėdos jau čia“

 

2016 m.  gruodžio 19 ir 22 dieną Technologijų edukologijos studijų programos II kurso magistrantė Jolanta Nareikienė Vilniaus Lazdynų mokykloje  mokytojams ir mokiniams vedė  kūrybines dirbtuves „Kalėdos jau čia“. Kūrybinių dirbtuvių metu kiekvienas sukūrė dekoracijas Šv. Kalėdoms, kalėdinius vainikus bei kalėdinius žaisliukus kurie vėliau eksponuojami mokyklos fojė. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – skatinti mokinių ir motytojų kūrybiškumą sukurti sau norimą vainiką.

 

 

           

Kūrybinės dirbtuvės „Kalėdos jau čia“

 

 


Renginys „Technologijų pedagogika iš arčiau“ 

 

2016 m. gruodžio 9 dieną Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centre vyko renginys, tema: „Technologijų pedagogika iš arčiau“ skirtas mokinių profiliavimui. Renginį vedė Technologijų  edukologijos II kurso magistrantė Milda Leščinskytė. Veiklos vyko dviem etapais: teorinė paskaita, kurios metu dalyviams buvo pateikta informacija apie Lietuvos edukologijos universitetą, siūlomas specialybes ir išsamiau pateikta Technologijų pedagogikos specialybė, dalykų turinys, bei nauda įgijus šia profesiją.

Antrojoje renginio dalyje, dalyviai vykdė  praktinę veiklą grupėse, pagal pasirinktą sekciją, dalyviai galėjo rinktis iš šių siūlomų praktinių veiklų:

  • sveika, greita ir skanu;
  • antras daikto gyvenimas;
  • rankinės mezgimas arba nerimas;
  • kepurės dizainas - siūvimas;
  • papuošalų kūrimas iš vilnos;
  • lentelių dekupažas;
  • dekoravimas tekintuvėliu.

Renginio dalyviai buvo aktyvūs, geros nuotaikos, susidomėjo specialybės plačiu profiliu.

 

   

Technologijų  edukologijos II kurso magistrantė Milda Leščinskytė

 


 Paskaita  „Patirtinio mokymo(si) kaip ugdymo individualizavimo  technologijų pamokose perspektyvos“

 

Technologijų  edukologijos II kurso magistrantė Svetlana Voytkevich Vilniaus kolegijos II kurso pradinio ugdymo pedagogikos  studentams vedė paskaitą „Patirtinio mokymo(si) kaip ugdymo individualizavimo  technologijų pamokose perspektyvos“.

Pranešėja, glaustai apžvelgusi patirtinio mokymo(si) proceso ypatumus, analizavo  patirtinio mokymosi kaip ugdymo individualizavimo perspektyvas, aptarė šio proceso galimybes technologijų pamokose.

Paskaitos  metu dalytasi darbo su mokiniais technologijų pamokose  patirtimi, diskutuota jų motyvavimo klausimais. Klausytojai patys išbandė,kaip vyksta patirtinis ugdymo procesas.

Buvo rekomenduota, kad mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus, interesus,mokymo ir mokymosi procesą, veiklą organizuotų taip, kad ji būtų prieinamas kiekvienam mokiniui, kad kiekvienas mokinys rastų savitą mokymosi stilių, nebūtų apkrautasnamų darbais, gerai suvoktų mokymosi rezultatų tikrinimo tvarką, žinotų vertinimo normas.

Tikimės, kad paskaitos  medžiagą būsimieji mokytojai galės kūrybiškai panaudoti savo pamokose.

 

Technologijų  edukologijos II kurso magistrantė Svetlana Voytkevich

 

 


 Technologijų pedagogikos specialybės pristatymas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre

 

Gruodžio 19 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre 5–12 klasių mokiniai, būreliuose užsiimantys techniniu modeliavimu, susipažino su technologijų pedagogikos specialybe. Pranešimą skaitė Lietuvos edukologijos universiteto Technologijų edukologijos studijų programos II kurso studentas Vilius Dinstmanas.

Mokiniai susipažino su priėmimo į bakalauro studijas tvarka, technologijų pedagogikos studijų programos dalykų įvairove. Mokiniai taip pat sužinojo, kad technologijų pedagogikos bakalaurai gali dirbti technologijų mokytojais bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, gimnazijose, neformaliojo švietimo įstaigose, tęsti studijas magistrantūroje. Be to,  įgytas išsilavinimas taip pat suteikia galimybę dirbti įvairiose gamybos bei paslaugų srityse.

Taip pat buvo pristatyta Lietuvos Edukologijos universiteto Technologijų ir technologinio ugdymo katedros interneto svetainė, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos.

 

Technologijų edukologijos studijų programos II kurso studentas Vilius Dinstmanas pristato technologijų pedagogikos specialybę

 

Lietuvos Neformaliojo švietimo centro informacija apie pristatymą http://www.lmnsc.lt/lt/naujienos/2257

  


 

 

 

Technologijų edukologijos studijų programos studentės

 Socialiniame projekte ,, Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“

 

Vykdymo data: 2016 m. gruodžio 16 - 18 d.

Projekto vieta: Kalėdų senelio dirbtuvių vieta: Verslo parkas Gariūnai, Gariūnų g. 70, Vilnius 

Projekto organizatorius:

  • VšĮ „Veiklių mamų klubas“;
  •  VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“.

Projekto dalyviai, vykdytojai: 

  • Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro technologijų mokytai, vilnos vėlimo ir tapybos ant šilko kursų dalyvės.
  • Technologijų ir technologinio ugdymo katedros technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentės Stasė Jurkevičienė, Miglė Pilvelytė, LEU dėstytojai.

Aktualumas. Gruodis kiekvienais metais tampa ne tik pakiliu švenčių laukimo periodu. Rūpinamės artėjančių iškilmių planavimu, bėgiojame po parduotuves ieškodami kuo originalesnių, mielesnių dovanų artimiesiems, galvojame ir renkame idėjas, kaip puošti namus. Visi nori, kad Šv. Kalėdų rytas džiugintų ir sielą ir akis! Ne paslaptis, kad kiekvienas vaikas nori gauti savo dovanėlę po Šv. Kalėdų eglute, deja ne visiems pasiseka.  Mugė „Kalėdų senelio dirbtuvės“ norėjo priminti, kad kalėdinių dovanų dovanojimas yra krikščioniška tradicija, susijusi su Jėzaus atėjimu į šį pasaulį. Pirmosios Kalėdinės dovanos buvo paprastos – pyragėliai, vaisiai, riešutai, lėlytės, drabužiai, saldainiai, apelsinai, rankdarbiai. Bet po pramonės revoliucijos dovanos pasikeitė iš rankų darbo gaminių į gamyklines, o atsiradus reklamai, komercializavosi. Ir šiais laikais Kalėdų Senelis Kalėdų išvakarėse aplanko ne kiekvienus namus ir padeda dovanų po eglute ne visiems vaikams. Tad visi buvo kviečiami prisiminti tas senas tradicijas ir padėti visiems nuskriaustiems vaikams dovanas po eglute. Projekto dalyviai buvo kviečiami prisidėti prie VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” akcijos ir padovanoti vaikams džiaugsmą, šypseną, viltį, tikėjimą gerumu.

Tikslas: suteikti šventinę nuotaiką, dalytis gerais darbais, ugdyti dalyvių verslumą, kūrybiškumą, sieti technologinį ugdymą su gyvenimo aktualijomis.

Uždaviniai:

1. Suburti mugės dalyvių komandą;

2. Sukurti rankdarbius mugei ir juos patraukliai pristatyti mugėje;

3. Prisidėti prie VšĮ ” Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” akcijos ir išpildyti vaikų svajones;

4. Skleisti gerumo idėją ir skatinti visuomenę aktyviai įsitraukti į  tokio pobūdžio akcijas;

5. Paviešinti projektą socialiniuose tinkluose.

Projekto eigoje buvo galima ne tik įsigyti rankdarbių, aukoti pinigus tačiau ir įsigytus rankdarbius padovanoti likimo nuskriaustiems vaikams, kuriems tėveliai neturi galimybės nupirkti Kalėdinės dovanos. Labdaros organizacija – viešoji įstaiga „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ pakvietė pasirūpinti tais, kuriems itin finansiškai sunku ir labiausiai reikia paramos bei pagalbos. Mugė sulaukė didelio susidomėjimo, mugėje dalyvavo net 151 dalyvis. Mugės metu surinkta labdara iškeliavo į Lietuvos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, neįgaliųjų centrus, pas nepasiturinčiai gyvenančias daugiavaikes šeimas ir Vilniaus miesto krizių centrą. Juk gyvenimas tampa prasmingas tuomet, kai padedi tiems, kuriems reikia pagalbos.

Plačiau apie kalėdinę mugę http://www.kaledinemuge.lt/

 

Mugės akimirkos ir padėka už dalyvavimą „Kalėdinėje mugėje“

 


Aukštadvario krašto kulinarinio paveldo seminaras

 

    2016 m. balandžio 8d. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos Amatų centre vyko Aukštadvario krašto kulinarinio paveldo seminaras. Seminaro metu buvo pasakojama apie Aukštadvario kraštą, Trakų rajono kulinarinį savitumą ir autentiškumą.

Seminaras susidarė iš teorinės dalies ir praktinės.  Teorinėje dalyje aptarėme visus šį kraštą atspindinčius kulinarinio paveldo patiekalus, išskyrėme šimtalapį ir kibinus, kadangi tai itin paklausūs ir populiarūs kulinarinio paveldo patiekalai, garsinantys mūsų kraštą. Apžvelgėme receptūras, gaminimo technologijas. Praktinėje seminaro dalyje mokėmės kaip tinkamai užminkyti tešlas, paruošti įdarus ir pagaminti patiekalus garsinančius visą Trakų rajoną.

 

Technologijų edukologijos Ik. studentė Milda Leščinskytė (kairėje)

 


Kūrybinės dirbtuvės  "Velykų belaukiant..."

 

  Technologijų edukologijos I kurso magistrantės Jolita Stapurevičiūtė ir Evelina Buivydaitė 2016 m. kovo 16 d. dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse "Velykų belaukiant...". Studentės prisijungė prie Technologijų ir technologinio ugdymo katedros socialinio partnerio Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitėssuaugusiųjų mokymo centro organizuojamo renginio, kuriame dirbtuviųdalyvius mokė marginti kiaušinius ekologiško dekupažo technika. 

   Dirbtuvių metu studentės pristatė kiaušinių marginimo tradicijas ir dekupo technikos subtilybes. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai aktyviai įsijungė į veiklą, puikiai perprato ekologiško dekupažo technikos ypatumus ir sukūrė originalius margučius. Susibūrus jaukioje bendruomenėje, pasidalinta patirtimi ir parengta vienai iš gražiausių pavasario švenčių - Šv. Vėlykomis.

 

      

 

        Technologijų edukologijos I kurso studentė        Technologijų edukologijos I kurso studentė Evelina Buivydaitė

                   Jolita Stapurevičiūtė

 

   

  Kūrybinių dirbtuvių dalyviai perprato ekologiško dekupažo ypatumus ir sukūrė originalius margučius

 


                      Socialinis projektas "Pyragų diena 2015"

Technologijų edukologijos magistro studijų programos I kurso studentė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė universiteto bendruomenei pristatė savo veiklas didžiausiame Lietuvoje televizijos paramos projekte Tv3 „Išsipildymo akcija“, kurio koordinatore dirba nuo 2009 m. Magistrantė pasakojo, kad projektas sėkmingai gyvuoja nuo 2003 m. ir per šį laikotarpį tapo reiškiniu, kuris puikiai parodo, jog esame vieningi ir galime susiburti bendram tikslui, kai siekiama padėti tiems, kuriems mūsų pagalbos labiausiai reikia.

Projekto organizatoriai: Tv3 ir SEB bankas.

Labdaros fondas „Vienybė“ – projekto lėšų administratorius.

Projekto tikslai: kasmet atsakingai keliami vis nauji akcijos tikslai, siekiant padėti:

  • Sunkiai sergantiems vaikams, kurių gydymui ir/ar slaugymui reikalinga speciali pagalba.
  • Vaikų globos ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.
  • Šeimynose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.

 „Išsipildymo akcija“ projekto vykdymas vyksta ne tik Kalėdiniu laikotarpiu. Suaukotų lėšų padalinimas ir įsisavinimas trunka ištisus metus, kasmet suaukojamas lėšas siekiama panaudoti atsakingai, kuo efektyviau, atsižvelgiant į akcijos tikslus ir akcijos dalyvių poreikius. Tai yra nuoseklus kasdieninis darbas– pradedant informacijos rinkimu, tikrinimu ir apdorojimu baigiant konkrečiais pirkimų derinimais, ligoniukų ir globos įstaigų bei šeimynų lankymu, bendravimu, projekto dalyvio diplomų įteikimu. Kai kurių ligoniukų istorijų poreikių išpildymas trunka kelerius metus. Pagal akcijos tikslus ir nuostatus lėšas skirsto ir visus pirkimus tvirtina kompetentinga lėšų skirstymo Komisija.

 

                        

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 

 


 Socialinis projektas „Pradinis techninis modeliavimas technologijų pamokose“

 

Vykdymo data: 2015 m. sausio mėn.

Projekto vieta: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentas Vilius

Dinstmanas.

Projekto dalyviai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentai, LEU dėstytojai,

mokytojai.

Aktualumas. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie neformaliojo vaikų ugdymo metodų integraciją į formalųjį ugdymą. Vaikų mokymosi motyvacijos didinimui priemonės atėjusios iš neformaliojo ugdymo yra pakankamai efektyvios. Viena iš priemonių yra pradinio techninio modeliavimo integracija į technologijų pamokas. Pradinis techninis modeliavimas ugdo pagarbą ir meilę darbui, padeda vaikams suprasti kuriamąją darbo paskirtį, supažindina su įvairiomis medžiagomis ir išmoko elementarių, bet nuosekliai sudėtingėjančių įvairių medžiagų rankinio apdirbimo būdų, naudojantis atitinkamais įrankiais ir priemonėmis, tobulina konstravimo ir modeliavimo gebėjimus, ugdo tikslius darbo įgūdžius ir kūrybinį mąstymą.

Uždaviniai.

1. Parinkti tinkamus modelius iškeltam tikslui pasiekti;

2. Paruošti metodinę medžiagą;

3. Paskaitos metu apmokyti mokytojus dirbti su paruošta metodine medžiaga;

4. Skleisti gerąją patirtį apie pradinio techninio modeliavimo integravimą į technologijų

pamokas;

5. Skleisti gerąją patirtį apie bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos kompetencijų

ugdymą.

Išvados.

1. Pasirinktas raketos modelis ir sukurta metodika;

2. Aprašytos varžybų taisyklės;

3. Š. m. sausio 11 d. pravesta paskaita „Pradinis techninis modeliavimas technologijų

pamokose“, kurios metu dalyviai tobulino konstravimo ir modeliavimo gebėjimus;

4. Paskaitos metu mokytojai įgijo žinių kaip ugdyti bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos

kompetencijas gaminant raketos modelį.

     

 

 


 Socialinis projektas „Angelų vaikai“

 

Projekto pavadinimas: kūrybinė popietė „Angelų vaikai“

Vykdymo data: 2015 m. gruodžio mėn.

Projekto vieta: Technologijų ir technologinio ugdymo katedra.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentės Jolanta Telšinskaitė ir Evelina Buivydaitė.

Projekto dalyviai: Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos mokiniai ir Varėnos r. Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ auklėtiniai.

Aktualumas. Socialinio projekto organizatoriai ir vykdytojai siekia prisidėti prie globos namų auklėtinių ir jaunimo mokyklos mokinių socialinių įgūdžių ugdymo. Technologinis ugdymas palankus stiprinti paauglių emocinį ir psichologinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Projekto metu vykdomose kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai gali mokytis bendradarbiauti, išklausyti vieni kitus, paprašyti pagalbos, pasidalyti idėjomis, patarti vieni kitiems, priimti komplimentus ir patys pagirti bendramokslių darbus, pasidžiaugti sėkme ir kt. Technologinės veiklos gali būti pritaikomos prie įvairių mokinių gebėjimų, todėl kiekvienas dalyvis gali pasijausti kūrėju ir stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdytis valią atlikti darbą iki galo, t. y. mokytis drąsiai siekti užsibrėžto tikslo. Socialinis projektas skirtas tiek socialinių, tiek ir technologinių įgūdžių ugdymui, kurie socialinės rizikos grupėms priklausantiems asmenims galėtų padėti pasirinkti profesinę veiklą, siekti išsilavinimo ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

Projekto tikslas: stiprinti socialinės rizikos grupėms priklausančių paauglių psichosocialinius įgūdžius.

Projekto uždaviniai:

  1.  Išsiaiškinti priežastis, kurios lemia vaikų ir paauglių priklausymą socialinės rizikos grupėms.
  2. Padėti mokiniams ugdytis socialinius įgūdžius ir psichologinę savijautą, būtinus konstruktyviam bendravimui ir bendradarbiavimui su bendraamžiais ir pedagogais.
  3. Stiprinti mokinių technologines kompetencijas.

Išvados

  1.  Individualūs psichosocialiniai paauglio ypatumai, nepalankios aplinkos sąlygos, silpni ryšiai su tėvais, neigiama visuomenės nuostata su problemomis susidūrusių jaunų asmenų atžvilgiu dažnai paskatina paauglius perimti negatyvų požiūrį į aplinką ir polinkį į delinkventinį elgesį, o tai skatina mokinių siekį pagalbos ieškoti jaunimo mokyklose. Nepalankiomis sąlygomis augantiems ir dažnai su tėvų socialinių įgūdžių stoka susidūrusiems nepilnamečiams asmenims siekiama padėti juos apgyvendinant globos namuose.
  2.  Kūrybinėse dirbtuvėse paaugliai bendrauja ir bendradarbiauja su bendraamžiais ir pedagogais, o tai stiprina jų socialinius įgūdžius (išklausyti kitus, paprašyti pagalbos, padėkoti, nereaguoti į trukdymus, taisyti klaidas, įsitraukti į bendrą veiklą, priimti komplimentą ir kt.), ugdo vertybines nuostatas (supratingumą, toleranciją, pagarbą, atsakingumą, sąžiningumą ir kt.), sudaro sąlygas patirti kūrybinę sėkmę ir įgyti pasitikėjimo savimi.
  3. Kūrybinės veiklos metu projekto dalyviai stiprina darbo su tekstile ir konstrukcinėmis medžiagomis įgūdžius, atskleidžia individualius kūrybinius gebėjimus ir įgauna naujos patirties, kuri jiems būtų naudinga ateityje sprendžiant profesijos ir ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimus.

 

  

Akimirkos iš projekto

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


Projektas „Meduoliniai nameliai“

 

Projekto pavadinimas: „Meduoliniai nameliai“

Projekto vykdytoja: Milda Leščinskytė

Vykdymo data: 2015 m. gruodis

Projekto vieta: Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

Aktualumas: Kaimo mokyklos realybė: 60 proc. socialiai remtinų vaikų ir 7 km pėsčiomis. Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius, suteikti galimybe jaustis pilnaverčiais.

Projekto tikslas - plėtoti vaikų socializacijos galimybes, skatinant konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, sudarant sąlygas tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2.  Ugdyti praktinės veiklos metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Sustiprinti pasitikėjimą savo galimybėmis, perteikti higienos ir estetikos svarbą.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

Socializacija yra vienas svarbiausių normalaus visuomenės funkcionavimo, socialinės tvarkos palaikymo bei stabilizavimo veiksnių. Socializacija yra grindžiama teiginiais apie lemiamą aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi, juose pabrėžiama žmogaus sklaidai būtina visavertė sąveika su socialiniu žmonių gyvenimu.

Socializacija kuria ir formuoja paauglį, kaip asmenybę, kaip individualybę ir kaip socialinės grupės bei žmonių bendruomenės narį. Ugdymas daro socializaciją kryptingą, ir yra vienas iš ją stiprinančių veiksnių.

 

    

Akimirkos iš įvykdyto projekto

 

 


Socialinis projektas "Mes draugiški gyvūnams"

 

Projekto organizatoriai: technologijų mokytoja Svetlana Voytkevich, socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė - Poškė, psichologė Irina Šiškina 

Projekto vieta: Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija

Projekto laikotarpis: 2015 m.spalio mėn. – gruodžio mėn.

Projekto gerumo akcijos data: 2015 m. lapkričio 17 d.

Projekto tikslas - atkreipti mokyklos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą bei skatinti pagalbą silpnesniems, mažesniems, nebūti abejingais. 

Projekto uždaviniai:

  1. Ugdyti svarbiausias žmogaus savybes: gailestingumą, užuojautą, supratimą, meilę.
  2. Ugdyti mokinių atsakomybės bei pareigos jausmą, kantrybę ir rūpestingumą.
  3. Nagrinėti gyvūnų auginimo, priežiūros ir dresavimo klausimus.
  4. Vykdyti prievartos ir žiaurumo prieš gyvūnus prevenciją.
  5. Plėtoti mokinių kūrybiškumą, meninę saviraišką.

Aktualumas: 

Šiuolaikinė visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni sako, kad šiais laikais nepakankamai ginamos net žmonių teisės, tai kam švaistyti laiką ir jėgas gyvūnams gelbėti? Kiti įsitikinę, kad likimas iš žmogaus gali atimti daug ką – gerą atlyginimą, solidžią pensiją, net darbą, bet nepajėgus atimti jautrios širdies.

Žmogaus pagalbos taip reikia mažiesiems mūsų broliams – tiems, kuriuos prijaukinome ir už kuriuos esame atsakingi.

„Netoli gimnazijos mokiniai rado sužeistą šunį. Jį greičiausiai partrenkė mašina, kuri nesustojo ir paliko gyvūną mirti“ - apie tai rašo Nemėžio šv.R.Kalinausko gimnazijos vyresn. socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė ( prieiga per internetą: http://www.nemezis.vilniausr.lm.lt)

„Mokiniai neliko abejingi šunelio nelaimei. Jie atnešė gyvūnėliui paėsti, kreipėsi pagalbos į policiją. Tačiau atvykęs ekipažas niekuo padėti negalėjo. Bandė pagalbos ieškoti gyvūnų prieglaudose, bet ir iš jų sulaukė daugiausiai neigiamų atsakymų. Vis tik pavyko surasti kas gali padėti sužeistam gyvūnui. Dėkojame Tautmilės prieglaudos darbuotojams, kurie atvyko ir išsivežė šunį gydyti.“ Sakoma, kad švelniai ir atvira širdimi atiduodamas gerumas yra tarsi mažos sėklos, iš kurių išaugantys žiedai nuskaidrina mūsų gyvenimą.

Tikėdami gerumo galia organizavome socialinį projektą „Mes draugiški gyvūnams”, kuriuo buvo siekiama parodyti, jog kiekvienas gali dalintis savo gerumu ir pagelbėti vargstantiems bei kenčiantiems ar kažkada augintiems ir paliktiems gyvūnams, kurie patys už save kalbėti ar sau užsitikrinti šiltų namų negali. Gerumas užkrečia, vienija mus ir gali nuversti kalnus!

Nors gerus darbus reikia daryti tyliai, mes tikime, kad plačiau pasidžiaugus mūsų gimnazijos jaunų žmonių nesavanaudiškumu, atsidavimu šios idėjos bus įdomios kitoms bendruomenėms. Apie mokinių veiklas rašoma gimnazijos tinklalapyje.

Numatomi projekto rezultatai:

  1. Atkreipti gimnazijos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą.
  2. Paskatinti Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bedruomenės narius padėti beglobiams gyvūnams.
  3. Padėti „Tautmilės“ prieglaudai rūpintis beglobiais gyvūnais

Numatomos projekto pasekmės:

  1. Sukurti per technologijų ir dailės pamokas suvenyrus.
  2. Padovanoti vaikų darbelius gerumo akcijos dalyviams.
  3. Paskatinti gimnazijos bendruomenės iniciatyvumą, susivienijimą bei empatiškumą.

    

Mokinių sukurtu suvenyrai 

 


 

Socialinis projektas „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

 

Projekto pavadinimas: „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

Projekto vykdytoja: I k. magistrantė Aušra Jokubauskaitė

Vykdymo data: 2015 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 15d.

 

Aktualumas. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės, kurias taip ilgai ir kruopščiai puoselėjome. Jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar siekiant išsilavinimo, karjeros, o darbar vertinami tokie dalykai, kaip aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, lyderiavimas, komunikabilumas.

   Socialiniai įgūdžiai – tai verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių elgesiu. Tai gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienino gyvenimo poreikiais ir problemomis.

   Kątik gimęs žmogus dar neturi jokių socialinių bruožų, jis – dar tik biologinė būtybė. Gamta yra taip sutvarkyta, kad žmogus tampa socialine būtybe, santykiaudamas su aplinka ir su kitais žmonėmis (Grigas, 1995).  Tačiau kai kurių kūdikių santykis su pasauliu prasideda kur kas anksčiau. Kai jų bendraamžiai dar laukia pirmojo pasimatymo su mama saugiai ilsėdamiesi jos įsčiose, ankstukai jau priima pirmą ir vieną didžiausių iššūkių gyvenime - išlikti. Ir šiame etape kūdikiams reikia ypač daug šilumos, kuria apgaubti gali tik šeima ir bendruomenė, parodanti, jog ankstukai, kaip ir visi kūdikiai, yra laukiami jos nariai.

Projekto tikslas - ugdyti socialinę kompetenciją, skatinti bendradarbiavimą, supratingumą ir prisidėti prie anksčiau gimusių kūdikių gerovės.

Projekto uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ugdymo(-si) procese.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Nunerti, numegzti kuo daugiau reikiamų rūbelių anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesio elementus būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2. Pasirinkti metodai ir priemonės vykdyti praktinę veiklą buvo parinkti tinkamai. Socialiniai  projektai, kurių problematika aktuali, ugdo socialinę kompetenciją ir skatina tarspinstitucinį bendradarbiavimą.
  3. Projekto pabaigoje, gruodžio 15d. surinkta net 54 mezginiai. Iš jų trys anklodės, dvejos poros pirštinaičių ir net 49 poros kojinyčių.

  

                           

Laiškeliai su palinkėjimais ir kojinytės paruoštos ankstukams

 

Projekto metu surinkti daiktai ankstukams

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


 

Socialinis projektas Būkime tolerantiški“

 

Projekto pavadinimas: „Būkime tolerantiški“

Projekto vykdytoja: I kurso magistrantė Alma Urbonienė

Projekto vykdymo laikas: Nuo 2009 m. lapkričio mėn. – iki 2010 m. kovo mėn. Tačiau projektas tapo tęstinis kiekvienais metais, ir šiais metais kūrėme mozaikas, vyko įvairios paskaitos, akcijos mokiniams.

Projekto dalyviai: Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniai, mokytojai.

 

Aktualumas. Tolerancijos idėja šiandien gana populiari ir dažnai deklaruojama įvairiuose dokumentuose bei programose, nuolat aptariama žiniasklaidos, tačiau ją įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip paskelbti kilnų šūkį ar priimti naują įstatymą. Tolerancijos problema kviečia mus visus kūrybinėms paieškoms ir pokyčiams, nuolat aiškinantis tolerancijos turinį, ribas ir įgyvendinimo galimybes vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje. Nuolat jaunimo įsitraukimas į aktyvią socialinę veiklą yra neatsiejamas nuo pagarbos ir tolerancijos visuomenėje skatinimo, empatiško, socialiai aktyvaus ir altruistiško elgesio ugdymo(si), tokį ugdymą(si) skatinančios aplinkos kūrimo vaikystėje ir jaunystėje. 

Mokykloje kilo idėja suorganizuoti socialinį projektą „Būkime tolerantiški“, kad būtume jautresni, pagarbūs, suteikiantys pagalbą, dėmesį ir meilę kitam – šalia esančiam žmogui. 

Projekto tikslas:

  1. Ugdyti mokinių tolerantišką savimonę, pilietinį aktyvumą;
  2. Organizuoti turiningą veiklą, tenkinti mokinių pažinimo, saviraiškos, kūrybos poreikius;
  3. Stiprinti mokinių draugiškumą, kultūringą elgesį.

Projekto uždaviniai:

  1. Padėti suvokti tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime;
  2. Formuoti teigiamą mokinių požiūrį į kitaip mąstantį žmogų;
  3. Mokyti išsakyti savo nuomonę, nenaudojant smurto, agresijos, patyčių;
  4. Ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti ir analizuoti šiuolaikinio gyvenimo problemas;
  5. Skatinti suprasti kitus ir rodyti jiems dėmesį;
  6. Ugdyti mokinių kūrybiškumą, iniciatyvumą, plėsti akiratį ir kūrybinį sąmoningumą;
  7. Integruoti dorinio ugdymo idėjas į kitų mokomųjų dalykų turinį;
  8. Skatinti visuotinių vertybių suvokimą;
  9. Sudaryti sąlygas aktyviai ir įdomiai mokinių veiklai.

Išvados: mokyklos bendruomenės nariai po projekto buvo draugiškesni ir tolerantiškesni vieni kitiems. Mokiniai toleranciją suprato kaip abipusę žmonių pagarbą ir pakantą vienas kitam, nesityčiojimą, gyvenimą be pykčio, pašaipų, draugiškumą, supratingumą, žmogaus priėmimą tokį, koks jis yra, kito žmogaus toleravimą pagal rasę, bendravimą, mąstymą. Tarp mokytojo ir mokinio vyravo abipusė pagarba. Norėdami suprasti klasės draugą daugiau nei pusė mokinių jį priima tokį, koks jis yra, trečdalis mokinių mano, kad tai ne jų reikalas, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Mokiniai stengėsi padėti klasės draugui, jei mato, kad jis turi problemų: patarė, kur kreiptis pagalbos, visada stengėsi padėti patys; daugiau dėmesio skyrė artimam draugui.

 

   

Tarptautinė tolerancijos diena. Pilietinė akcija „Būkime tolerantiški"


 

Projektas „Gerumo nebūna per daug"

 

Projekto pavadinimas: "Gerumo nebūna per daug"

Projekto vykdytojos: I kurso magistrantė Jolanta Preidžiuvienė ir kolegė mokykloje Dalia Balčiūnienė

Vykdymo data: 2005.12 – 2015.12

Projekto vieta: Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla, Projekto dalyviai: Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos bendruomenė, Pasvalio r. Paslaugų ir Užimtumo Centras Pagyvenusiems ir Neįgaliesiems (Senelių Namai), Pasvalio raj. Grūžių vaikų globos namai, mokykloje dirbę mokytojai, Pasvalio centrinės ligoninės vaikų skyriaus personalas ir ligoniukai, dienos centro ir labdaros valgyklos personalas ir lankytojai, Pasvalio Šv.Jono Krikštytojo parapijos dvasininkai, vaikų darželių vaikučiai, respublikinių gerumo akcijų organizatoriai.

Aktualumas:

Pripažįstant adaptyvios asmenybės ugdymo svarbą, vis dažniau pabrėžiamas socialinių įgūdžių ugdymo aktualumas, mokėjimas spręsti problemas, priimti sprendimus, savarankiškai veikti, atsakyti už savo veiksmus. Taigi ugdymo institucija privalo rūpintis, ne tik žinių perteikimu, bet ir gebančios prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų asmenybės ugdymu, parinkti tinkamus ugdymo metodus bei sudaryti sąlygas, kad kiekvienas galėtų vystytis kaip gebanti savarankiškai planuoti savo ateitį ir sėkmingai integruotis į visuomeninį gyvenimą asmenybė. Mokykloje vaikai turi įgyti bendruosius gebėjimus, kurie leistų visą gyvenimą sėkmingai mokytis ir dirbti.

Socialinių įgūdžių kokybė daro didžiulį poveikį žmogaus asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui. Psichologinių tyrimų duomenimis, vaikai, nesusiformavę būtinų socialinių įgūdžių mokykloje, sunkiau prisitaiko, prasčiau mokosi, o sulaukę brandesnio amžiaus gali tikėtis tam tikrų socialinės adaptacijos sutrikimų. Suformuoti įgūdžiai ne tik palengvina paties asmeninį gyvenimą, bet ir padeda būti kuo mažiau priklausomam nuo aplinkinių, savarankiškesniam, lengviau integruotis į visuomenę.

Projekto tikslas:

 Pabendrauti su rajono žmonėmis, globos namuose gyvenančiais vaikais, mokykloje dirbusiais mokytojais, šventėms ligoninėje likusiais vaikais, senelių namų gyventojais ir neįgaliaisiais. Pasidžiaugti kartu, palinkėti, kad išsipildytų jų svajonės ir lūkesčiai, parodyti rūpinimąsi kiekvienu žmogumi, sutelkti mokyklos bendruomenę geriems darbams, puoselėti pagarbą vienas kitam, toleranciją ir savitarpio supratimą. Aktyviai prisidėti prie respublikoje organizuojamų gerumo akcijų.

Uždaviniai:

1. Skatinti mokyklos bendruomenę dalintis turimais daiktais su vargstančiais žmonėmis, padėti jiems materialiai ir palaikyti dvasiškai.

2. Įvairių švenčių progomis pasveikinti buvusius mokyklos mokytojus. Per Kalėdas juos aplankyti namuose. Pabendrauti.

3. Du kartus metuose surengti šventinius koncertus Senelių ir neįgaliųjų centre. Aplankyti nevaikštančius senelius.

4. Prieš didžiąsias metų šventes aplankyti ligoninės vaikų skyriuje šventėms likusius mažuosius ligoniukus. Surengti jiems mažą šventę ligoninės palatoje.

5. Tęsti bendravimą su Pasvalio raj. Grūžių vaikų globos namų gyventojais ir vaikų darželių lankytojais

6. Prisijungti prie respublikinių gerumo akcijų

 

                                  

 


Projektas "Kalėdų vaišės"

Projekto pavadinimas: „Kalėdų vaišės“

Projekto vykdytoja: Vingailė Šidlauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Visų Šventų parapijos vaikų dienos centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

 

Aktualumas: Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių bendrauti su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, tarpusavyje bendradarbiauti, dalintis, padėti vienas kitam ir kt. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams, per mitybos pamokas, ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.

Projekto tikslas – ugdyti vaikų iš socialinės rizikos šeimų bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų padėtį Lietuvoje, aptarti jų integracijos problemas.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgudžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgudžius.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializavimasis – tai asmenybės nuostatų, vertybių, mąstymo būdų ir kitų asmeninių socialinių savybių perėmimas. Tai žmogaus vystymasis, sąveikaujant su aplinka, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Asmenybės socializacija vyksta sąveikaujant su įvairiais veiksniais ir agentais.
  2. Įgyvendinant projektą buvo įsitikinta, kad geriausiai socializacijos įgūdžiai įgaunami per bendravimą. Praktiniai darbai tai labai puikiai atskleidė, kaip vaikai išmoksta klausiyti ir tarpusavyje bendradarbiauti, padėti, analizuoti, spręsti problemas.
  3. Gamindami patiekalus grupėse, vaikai išmoko drauge spręsti iškilusias problemas, padėti vienas kitam, jei reikia nebijoti savo nepasisekimų ir drauge atrasti išeiti. Taip buvo ugdomi bendradarbiavimo, bendravimo socialiniai įgūdžiai.

 

 

  

Akimirkos iš įgyvendinto projekto   



Projektas „Kalėdų belaukiant“

 

Projekto pavadinimas: „Kalėdų belaukiant“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Alina Ostanevičienė ir Vaida Vyšniauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Vilkijos žemės ūkio mokykla

Projekto dalyviai: 11 – 12 klasių mokiniai, pedagogai.

 

Aktualumas: Ryšiai su bendraamžiais paaugliams yra svarbesni, kadangi draugai išmoksta atpažinti ir gerbti ju asmeninius skirtumus. Vaikams trūksta sugebėjimų tikram bendravimui ir jie nesilaiko pokalbio eiliškumo, paaugliai jau moka palaikyti tarpusavio santykius. Geri santykiai su bendraamžiais vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, jis gali laisvai reikšti savo mintis, bendrauti, o visi šie veiksniai labai svarbūs integraciniame vaiko procese į visuomenę.

Projekto tikslas – Ugdyti mokinių tarpsusavio bendravimą ir bendravimą su bendraamžiais ir mokytojais.

Uždaviniai:

  1. Vykdyti mokinių užklasinę veiklą mokyklos bendrabutyje;
  2. Su mokiniais, gyvenančiais mokyklos bendrabutyje pasiruošti Kalėdoms;
  3. Pagaminti dekoracijas iš druskos tešlos, prisiminti lietuvių Kalėdų papročius, istoriją, puošybą, išmokti iškepti kūčiukus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad bendravimas su mokiniais yra vienas iš geriausių metodų ugdant bendravimo santykius su bendraamžiais ir artimaisiais. Projektu buvo įtvirtinta mokinių socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje bei su pedagogais.
  2. Praktinių užsiėmimų metu buvo puikiai atskleisti vaikų gebėjimai dirbti savarankiškai ir komandoje kuriant menines priemones, kurios buvo viešinamos mokykloje bei  internetiniuose puslapiuose.

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Alina Ostanevičienė, Vaida Vyšniauskaitė


Projektas „Bibliotekos interjero dekoras“

 

Projekto pavadinimas: „Bibliotekos interjero dekoras“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto dalyviai: LEU bibliotekos bendruomenė, lankytojai ir skaitytojai.

 

Aktualumas: Šiandien gyvename kaitos procesų laikotarpyje, keičiamės mes patys, mūsų aplinka, visuomenė, mokykla. Dabarties gyvenimo iššūkiai iš kiekvieno žmogaus reikalauja: dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, t.y. įgyti socialinę kompetenciją. Mokslininkų nuomone, mokantis grupėmis, lengviau sprendžiami asmenybės augimo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais trūkumai. Tam labai palankus mokymas, taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus, kuomet sudaroma palanki atmosfera klasėje, ugdoma bendravimo kultūra, formuojami teigiami žmonių tarpusavio santykiai. Taigi, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa ugdyti asmenį, gebantį kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis.

Šventė – tai yra svarbaus įvykio nekasdieniškas pažymėjimas, todėl ji turi skirtis nuo kitų papildomo ugdymo formų savo emociniu, romantiniu atspalviu, savo ritualais, apeigomis, apipavidalinimu. Pasak L. Balčiūno, ,,reikia, kad patys mokiniai planuotų, apipavidalintų savo šventę: taip ugdomas atsakomybės jausmas ir šventinės dvasios samprata“.

Taigi įkvėptos šios L. Balčiūno citatos ir mes kaip studentės norėjome sukurti šventinę nuotaiką Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje.

Projekto tikslas – ugdyti socialinę kompetenciją ir kūrybiškumą dekoruojant Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos patalpas.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ir ugdymo(si) galimybes.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bei bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Sukurti šventinį Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos dekorą ir perteikti šventinę nuotaiką. 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Atlikta teorinė analizė socialinę kompetenciją leidžia apibrėžti kaip socialinių gebėjimų visumą, sugebėjimą bendrauti ir susitarti su aplinkiniais, adekvatų elgesį visuomenėje, gebėjimą pasiekti gyvenimo tikslą. Nustatyta, kad tinkamas socialinės kompetencijos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų gerinti vaikų prisitaikymą bendruomenėje, užkirsti kelią konfliktams, smurtui.
  2. Teorinė mokymosi bendradarbiaujant analizė patvirtino, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų paskirtis susijusi ne tik su akademiniu išmokimu, bet turi ir ypatingą tikslą – ugdyti socialinius gebėjimus. Nustatyta, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas pamokose padeda: ugdyti atsakomybę, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdo kūrybiškumą, padeda kritiškai mąstyti ir analizuoti, skatina toleranciją kitiems, suteikia pasitikėjimo.
  3. Taikant grupinį darbą ir bendradarbiavimo metodą, buvo šventiškai dekoruotos LEU bibliotekos erdvės. Projekto rezultatai parodė, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas ugdymo procese turi didelę įtaką plėtojant asmenų gebėjimą bendrauti. Nustatyta, kad bendra veikla skatina teigiamas bendravimo apraiškas: gebėjimą bendrauti, spręsti konfliktines situacijas, pastebėti teigiamus bei neigiamus bendraamžių bruožus bei adekvačiai juos vertinti. Projektas atskleidė, kad dirbdami grupėje asmenys, patiria daug teigiamų emocijų: labiau pažįsta vienas kitą, geriau išmoksta dėstomą medžiagą, gerėja tarpusavio bendravimas. 

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė


Projektas „O mes kartu tokie nuostabūs“

 

Projekto pavadinimas: „O mes kartu tokie nuostabūs“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Eglė Maceikaitė ir Dainora Mikulskaitė

Vykdymo data: 2014 m. sausio 22 d.

Projekto dalyviai: 2-4 klasių mokiniai, priklausantys socialinės rizikos grupėms

Aktualumas: Seniai pastebėta, kas asmenybės raidą šalia išorinių aplinkybių taip pat lemia vidinės sąlygos, kurių vienas svarbiausių – asmenybės savęs vertinimas. Savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant kitų žmonių vertinimus. Ypač tai išryškėja ankstyvuosiuose amžiaus tarpsniuose. Nuo pasitikėjimo savimi priklauso tolimesnė asmens veikla, gyvenimo kokybė, adekvatus pritapimas visuomenėje, savarankiškas pasirengimas kurti savo ateitį, todėl vaikams, kurie priklauso socialinės rizikos grupėms (beglobiai, asocialių, nedarnių šeimų ugdytiniai, nuolatos patiriantys psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą; vaikai pasižymintys agresyviu elgesiu, atstumti bendraamžių) pasitikėjimo savimi ugdymas yra itin svarbus. Savęs vertinimo temos yra aktualios ir skatina ieškoti būdų, kaip sudarant palankias sąlygas bei organizuojant ugdymo procesą, didinti mokinio pasitikėjimą savimi.

Projekto tikslai:

  1. Lavinamieji: lavinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, vaizduotę, kruopštumą, bendravimo įgūdžius,   kokybiškai atlikti savo darbą;
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupelėse, bendradarbiauti;
  3. Ugdomieji: atkleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti mokinių savęs vertinimo ypatumus, veiksnius;
  2. Pokalbiu ir praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos 2 - 4 klasių mokinių savęs vertinimo įgūdžius;
  3. Praktinės veiklos užsiėmimų metu atskleisti socialinės rizikos grupės 2 - 4 klasių mokiniams savęs vertinimo ypatumus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvadas:

  1. Savęs vertinimas – tai savęs apibūdinimas kaip asmenybės, savo sugebėjimų, dorovinių savybių ir poelgių įvertinimas, tai yra  svarbus elgesio reguliuotojas. Savęs vertinimas nulemia asmens tarpusavio santykius su aplinkiniais, savikritiškumą, reikalavimus sau, požiūrį į sėkmę ir nesėkmes. Pagrindiniai savęs vertinimą lemiantys veiksniai: šeima ir vaiko auklėjimas; bendraamžiai; mokykla.
  2. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbis su vaikais yra geras metodas atskleisti savęs vertinimo įgūdžius. Praktinis užsėmimo metodas buvo naudingas atskleidžiant 2 – 4 klasių socialinės rizikos grupės mokiniams savęs vertinimo ypatumus, kuomet mokiniai grupelėmis atliko pateiktas užduotis, tarpusavyje bendravo, bendradarbiavo, ieškojo išeičių, kaip padėti merginai pasijusti geriau nurodytoje srityje.
  3.  Praktinės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo gera priemonė atskleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus, nes kiekvienas vaikas grupelėje bendrai sprendė įvairias kūrybines problemas, jiems buvo sudarytos sąlygos prisiminti kaip jie patys vertina save, kas juos paskatina vertinti geriau ar blogiau, kiek įtakos turi aplinkinių vertinimas ir taip pat vaikai pamatė, kiek jų vertinimas, nuomonės gali turėti įtakos kitiems. 

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Eglė Maceikaitė, Dainora Mikulskaitė


Projektas „ Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimas gerontologijos ir reabilitacijos centre

(Kalėdinės eglutės įžiebimas)“

 

Vykdymo data: 2014-12-12

Projekto vykdytojai: I k. magistrantė Jurgita Nagelytė.

Projekto dalyviaiGerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvenantys senyvo amžiaus neįgalūs žmonės.

Temos aktualumas: Gyventojų senėjimas yra neišvengiamas visuomenės demografinės raidos tarpsnis, susijęs su perėjimu iš tradicinės visuomenės įšiuolaikinę. Keičiantis gyventojųreprodukcijos tipui, mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, kinta ir gyventojųamžiaus struktūra, daugėja pagyvenusiųžmonių. Žmogui išėjus įpensiją, keičiasi jo gyvenimo ritmas. Kadangi nutraukus profesinę veiklą, gyvenant stacionariuose globos namuose pasikeičia žmogaus užimtumo pobūdis, tarsi atsiranda daugiau laisvo laiko, šiuo laikotarpiu galima imtis mėgstamos, malonumo teikiančios veiklos. Taigi, senatvė–amžiaus tarpsnis, siejamas su laisvo laiko gausa.

Laisvalaikio veikla senų žmonių gyvenime gali tapti labai svarbi: gali būti priemonė, padedanti tinkamai panaudoti netikėtai atsiradusį laiko perteklių.

 

Projekto tikslas – atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimo ypatumus globos įstaigoje.

Uždaviniai:

  1.  Atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgius ir kokią reikšmę pastarieji turi jų amžiuje;
  2.  Nustatyti veiksnius, įtakojančius globos namuose gyvenančių globotinių laisvalaikio užimtumą;
  3.  Padėti suorganizuoti Kalėdinės eglutės įžiebimo šventę, tuo pačiu mažinant senų žmonių socialinę atskirtį, siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus planuoti ir organizuoti laisvalaikį.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1.  Turininga laisvalaikio veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms yra labai svarbi, nes padeda lengviau išspręsti su senėjimu susijusias problemas – psichologines: padeda įveikti vienišumo jausmą, užmiršti rūpesčius, padeda jaustis reikalingam ir adaptacines: prisitaikyti prie institucijos gyventojo vaidmens, fizinės sveikatos pasikeitimų ir vaidmenų pokyčių.
  2. Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgiai yra: televizijos laidų žiūrėjimas; skaitymas (knygų, žurnalų, laikraščių); bendravimas su Dievu malda; žaidimai, viktorinos, rankdarbiai, pagalba kitiems. Reabilitacijos procedūros, įvairios fizinės mankštos, masažai. Organizuojamos išvykos į teatrą, rodomi kino filmai.
  3. Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu pavyko įtraukti senus žmones į šventę, kurios metu jie patys buvo aktyvūs renginio dalyviai; akivaizdu, kad tokią priemonę tikslinga organizuoti siekiant mažinanti senų žmonių socialinę atskirtį,  taip pat siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus laisvalaikio planavimui ir praleidimui.

Trumpa projekto apžvalga: Gerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvena 175 senyvo amžiaus, neįgalūs žmonės. Kaip visuose namuose, gruodžio pradžioje čia buvo rengiamasi artėjančioms šventėms, vyko aplinkos puošimo darbai. Aš centro personalui pasisiūliau padėti organizuoti šventę ir pagaminau 16 baltų kalėdinių žvaigždžių, kurios papuošė didelius fojė langus, koridorius. Gyventojai praeidami džiaugėsi ir juokėsi, kad jei nėra sniego lauke, tai snaiges mato viduje. Padėjau puošti salę ir Kalėdinę eglutę.

Gruodžio 12 d. šiuose namuose vyko iškilmingas Kalėdinės eglutės įžiebimas. Aš pasisiūliau padėti į šventę atvežti keletą gyventojų, kurie sunkiai vaikšto ir sėdi neįgaliojo vežimėliuose. Šventės metu susipažinau, bendravau su susirinkusiais.

102 metų sulaukęs buvęs lakūnas Viktoras Ašmenskas, kaip vienas seniausių šių namų gyventojų, linkėdamas supratimo, atlaidumo ir vilties, įžiebė Kalėdų eglutę. Toliau pasirodė Kalėdų senelis su Snieguole, kurie kalbino gyventojus ir dovanojo jiems dovanėles. Pabaigoje nuotaiką pakėlė linksmas kaimynystėje esančios Jeruzalės vidurinės mokyklos moksleivių suorganizuotas koncertas. Seneliai žavėjosi vaikučiais, plojo ir dainavo kartu.

Po renginio gyventojus palydėjau atgal į kambarius. Viena močiutė, kuri neturi artimų giminaičių, pakvietė savaitgaliais užeiti pas ją į svečius, išeiti kartu pasivaikščioti.

 

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė

Jurgita Nagelytė


Projektas "Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas - Advento popietė"

 

Projekto pavadinimas: Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas „Advento popietė“

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Renata Jučepienė, Eurika Norkienė ir Jolanta Veličkienė.

Vykdymo data: 2013 m. gruodis.

Projekto dalyviai: Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai ir seneliai.

Aktualumas: Šiuolaikinis ugdymo(si) pokyčių laikotarpis ugdymo įstaigai ir šeimai kelia naujus reikalavimus, kuriuos išspręsti galima tik bendromis jėgomis. Pastebėtina, kad tėvų dalyvavimas ugdymo procese turi reikšmės vaikų pasiekimams, elgesiui, motyvacijai. Tėvams bendradarbiaujant su pedagogais įvairiomis formomis galima išvengti įvairių problemų arba jas sumažinti, sukurti vaikų ugdymuisi palankią aplinką. Norint spręsti problemas, susijusias su vaiko ugdymu, būtinas aktyvus geranoriškas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas sukuria abipusį pasitikėjimą.

Projektas skirtas skatinti mokinių, tėvų ir pedagogų bendravimą ir bendradarbiavimą; įtraukti juos į realų visuomeninį gyvenimą; plėsti šiltus tarpusavio santykius; ugdyti savo socialinius įgūdžius ir socialines kompetencijas; suvokti Advento laikotarpio prasmę; ugdyti mokinių gebėjimą pasiruošti šventėms; ugdyti mokinių kultūrinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę kompetencijas.

Projekto tikslas: ugdyti pagarbą liaudies papročiams ir tradicijoms, perteikti tradicijas jaunajai kartai, ugdyti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą, prisidėti prie “Maltiečių sriubos” akcijos ir surinkti lėšų.

Projekto uždaviniai:

  1. Nustatyti prielaidas, nuo kurių priklauso tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas.
  2. Bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene organizuoti renginį ir suburti bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius kepant sausainius.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Nustatyta, kad pedagogų ir mokinių tėvų pagrindinės bendradarbiavimo formos yra tėvų informavimas, tėvų pakvietimas dalyvauti, pagalba tėvams, tėvų susirinkimai, telefoniniai ir individualūs pokalbiai, bendri renginiai, bendros išvykos, bendri seminarai, projektai. Vis dažniau pradedamos taikyti naujos ir efektyvesnės darbo formos, tokios kaip tėvai mokytojų vaidmenyje, pamokų vedimas netradicinėje erdvėje, dalykiniai žaidimai, disputai, diskusijų forumai mokymo įstaigose. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo sėkmė priklauso ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį.
  2. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė susibūrė bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui, pritarė pagrindinei idėjai – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
  3. Vaikams į naudą draugiški mokyklos ir šeimos santykiai. Kai vaikas mato savo tėvus, dalyvaujančius mokyklinėje veikloje, dirbančius kartu su mokytojais, stiprėja jo mokyklos svarbos pajautimas. Kiekvienas auklėtinis ir net jo šeimos stengėsi renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Sausainių gaminimas, įgyvendinant projektą, buvo puiki priemonė skatinti per technologijas vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius. Vaikai išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti. Praktinių užsiėmimų metodas buvo labai naudingas ugdant socialinius įgūdžius, nes vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, sprendė įvairias kūrybines problemas.

 

Renginio "Advento popietė" akimirkos

  

 

Plačiau galima paskaityti mokyklos tinklapyje:

http://www.kestucio.trakai.lm.lt/Adventines-vakarones2-2013.html

I  k. technologijų edukologijos magistrantės

Eurika Norkienė, Jolanta Veličkienė ir Renata Jučepienė


Projektas - kūrybinė popietė "Mano draugiškas miestas" 

 

Projekto pavadinimas: „Mano draugiškas miestas"

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės  Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė

Vykdymo data: 2014-01-14

Projekto dalyviai:  Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos socialinės rizikos vaikų darbo grupė.

 

Projekto tikslas – ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimą, bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo, problemų sprendimo socialinius įgūdžius praktinės meninės veiklos metu.

 Projekto uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2. Ugdyti popietės žaidimo metu ir praktinės veiklos užsiėmimo metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Ugdyti praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Išvados:

1. Pasak R. M. Berns (2009), socializacijos būdai skiriasi priklausomai nuo kultūros, šeimos, vaiko situacijos. Pagrindiniai socializacijos rezultatai – tai jausmų ir pažinimo rezultatai (vertybės, nuostatos, motyvai, atribucija, savęs vertinimas) bei socialiniai kultūriniai rezultatai (savireguliacija, moralės normos, lyčių vaidmenys). Socializuojant ugdoma savireguliacija, skatinama siekti laimėjimų, mokoma tinkamų socialinių vaidmenų ir įgūdžių (socialinių emocinių, kognityvinių). Ar individas tampa pozityviu (atitinka visuomenės lūkesčius), priklauso nuo jo bendravimo su kitais socializacijos dalyviais: šeima, mokykla, bendraamžių grupe, žiniasklaida, bendruomene.

2. Žaidimo metodas padėjo vaikams ugdyti savęs pažinimo įgūdžius. Žaidimo tikslas sugebėti įvertinti save ir kokios stipriosio savybės jį labiausiai atspindi. Tuo pačiu metu vaikai galėjo atsirinkti stipriąsias savybes, kurias jiems reiktų tobulinti ir ugdytis. Žaidimo metu vaikai lavino dėkojimo, išklausymo, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Praktinės meninės  veiklos metu buvo ugdomas problemų sprendimo socialinis įgūdis. Vaikai turėjo sukurti miestą, nusprendžiant kieno namas, kur stovės. Mokiniai dalinosi priemonėmis, padėjo vienas kitam išspręsti iškilusias prooblemas su konstukcine medžiaga (sūria tešla).

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė


 Projektas „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“

 

Projekto pavadinimas: „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“ 
Tema: Mano dovana - tau paukšteli.
Projekto iniciatorius:  I k. magistrantės  Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia.
Projekto organizatorius:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla.
Projekto koordinatorius: Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alė Steckienė.
Vykdymo data: 2012 m. žiema - 2013 m. pavasaris
Projekto dalyviai:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla bei dar 4 Vilniaus miesto mokyklos.
 
Temos aktualumas: Ekologija paskutiniu metu tampa viena iš aktualių aptarinėjimo objektų. Mus supanti gamta ir žmonės, gyvenantys aplink, tai bendra visuma, kuri pastaruoju laikotarpiu tampa opiu klausimu ekologamas, gamtininkams, neabejingiems gamtai visuomenės nariams. Per  neformalųjį švietimą tikimasi ugdyti kompetencijas, kurios formuotų atsakingą asmenį, kūrybišką ir atjaučiantį, kuris gebės tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, labai aktualu dalintis patirtimi, ugdyti bedravimo bei bendradarbiavimo igūdžius, skatinti domėjimąsį aplinka, veikla visuomenėje, socializacijos proceso eigos užtvirtinimą. Socialiniu aspektu mokyklos bendruomenėje yra rizikos grupės dalyviai, kurie yra iš asocialių šeimų, turintys pscihologinių traumų, turintys žemą motyvaciją mokslui. Tokių asmenų integracija į bendrus projektus ugdo dalyvio atsakingumo jausmą, lavina bendravimo įgūdžius, pshihologiškai sustiprina, kelia motyvaciją. Neformaliojo vaikų ugdymo uždaviniai yra ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą; ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę; lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje; spręsti socialinės integracijos problemas.
 
Projekto tikslai:
  1. Lavinamieji: lavinti mokinių vaizduotę, kantrumą, kruopštumą, bendravimo įgūdžius, kokybiškai atlikti savo darbą.
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupėse, bendradarbiauti.
  3. Ugdomieji: skatinti mokinius tyrinėti ir stebėti gamtą, rūpintis žiemojančiais paukščiais, ugdytis kūrybinius gebėjimus ir pilietiškumą, žmogiškąsiais vertybes, mylėti gamtą.
Uždaviniai:
  1. Taikant stebėjimo ir tyrinėjimo metodą, įtraukti įvairių gebėjimų mokinius į bendradarbiavimą, statinant vieningo tikslo – rūpintis žiemojančiais paukščiais.
  2. Suaktyvinti mokinių intelektualinęs ir kūrybines galias, suteikti mokiniams galimybę ugdytis bendradarbiavimo įgūdžius.
Tikimasi iš projekto:
  • Tikimasi, kad mokyklų bendruomenės narių požiūris pasikeis į žiemojančius paukščius ir jiems teikiamos pagalbos būtinybę.
  • Ugdysis įvairių gebėjimų mokinių bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, atsakingas požiūris į gyvąją gamtą. Geriausi mokinių darbai bus pristatomi bendruomenei. Įsigalės ilgalaikis draugiškas bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia

Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“
 
Projekto pavadinimas: Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“, labdaringas „Idėjos padėjėjos“ konkurso renginys „Trobos duris atvėrus“.
Vykdymo data: 2012-12-14
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė.
Projekto dalyviai: Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, Pastrėvio kaimo kapela „Varnalėša“, Pastrėvio etnografinis ansamblis „Vuolasta“, mokinių tėvai ir seneliai.
 
Aktualumas: Šiandien nuolat besivystant naujoms technologijoms, akivaizdžiai gerinančios gyvenimo kokybę, didėja ir socialinis gyventojų išsisluoksniavimas. Daugėja senų,  vienišų ir ligotų žmonių, kurie šiandien atsidūrė visuomenės užribyje. Mūsų visų supratimas, geranoriškumas ir pagalba jiems yra būtina. Visuomenė, kurioje nepuoselėjama tautos kultūra, užmirštami tautos papročiai, istorija ir identitetas, kurioje negerbiami senyvi žmonės,  negali teigti, kad joje yra tinkamai ugdomos dorinės vaikų vertybės. Todėl labai svarbu mokinius įtraukti į visuomeninius, socialinius projektus, kur jie gali sukurti konkretų produktą, ugdyti savo socialinius įgūdžius, plėsti savo socialines kompetencijas, įsitraukti į realų visuomeninį gyvenimą. Nusprendę dalyvauti konkurse „Idėjos padėjėjas“ sugalvojome surengti labdaringą etnokultūrinį renginį – „Trobos duris atvėrus“. Tai turėjo būti tęstinis projektas 2012 metais mokykloje vykdytam socializacijos projektui „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“. Taip pat tai puiki galimybė parodyti, jog nesame abejingi seniems ir ligotiems žmonėms, galimybė parodyti savo pilietinę iniciatyvą, paskatinti jaunimą atsigręžti į artimą ir daryti gerus darbus, prisidėti prie pagalbos vienišiems, vargstantiems seneliams.
 
Projekto tikslas - perteikti vyresnių bendruomenės kartų patirtį, tradicijas jaunajai kartai, prisidėti prie Maltos ordino organizuojamos akcijos ir surinkti kuo daugiau lėšų vienišų senelių slaugai.
Projekto uždaviniai:
  1. Suburti kelių kartų žmones bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  2. Padėti suvokti savo gimtojo krašto, geografinės aplinkos, istorijos ryšį su etnine kultūra.
  3. Skatinti mokinių saviraišką ir kūrybą.
  4. Ugdyti mokinių socialinius bendravimo ir bendradarbiavimo, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius.
Ruošiant ir vedant renginį buvo ugdomi ir ugdėsi socialiniai įgūdžiai:
  • savęs pažinimo – organizuojant ir vedant renginį mokiniai mokėsi pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, pranašumus ir trūkumus;
  • kūrybinio mąstymo įgūdžiai – labai svarbūs, nes tai padėjo surasti ir įvertinti įvairius sprendimo būdus bendroje veikloje;
  • kritinio mąstymo įgūdžiai padėjo analizuoti informaciją ir patyrimą;
  • bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių įgijo gaminant darbelius aukcionui, žaidžiant, mokantis, o tai ir toliau padės tarpusavyje sėkmingai bendradarbiauti, užmegzti ir išlaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais;
  • problemų sprendimo įgūdžių – mokiniai turėjo ieškoti įvairių sprendimo būdų ruošiantis renginiui, įvertinti tuos būdus ir pasirinkti veiksmų planą.
Vertybinės nuostatos: pagarba, atsakingumas.
Socialiniai gebėjimai: tai asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarpkultūriniai gebėjimai, taip pat elgesio normos, kai mokiniai parengiami veiksmingam dalyvavimui socialiniame gyvenime.
 
Įgyvendinus projektą pasiekta:
  1. Suburta mokyklos bendruomenė aktyviai bendradarbiavo organizuojant labdaringą renginį. Trys bendruomenės kartos kartu dirbo, dalinosi patirtimi, mokė viena kitą. Mokiniai įsitraukė į realią visuomeninę veiklą, jautėsi svarbūs bendruomenės nariai, įgijo realios organizacinės patirties, suprato, kad ir bendrai dirbdami gali realai prisidėti keičiant esamą situaciją visuomenėje.
  2. Vyresnės bendruomenės kartos vaizdžiai perdavė jaunimui savo kultūrinę patirtį. Žaisdami, dalyvaudami mini scenose apie senovės papročius, mokiniai susipažino su savo krašto papročiais, išmoko senųjų lietuvių liaudies žaidimų, dainų. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti kaip senovėje buvo dirbami įvairūs buities darbai. Vyresnei kartai perduodant kultūrinį paveldą, mokiniai gali  kaupti ir išsaugoti intelektines, moralines, visuomenines, religines ir estetines vertybes.
  3. Gaminant darbelius, gaminius aukcionui buvo ugdomas mokinių kūrybiškumas ir saviraiška.
  4. Projekto metu visa mokyklos bendruomenė palaikė pagrindinę idėją – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė stengėsi surinkti kuo daugiau lėšų ir padėti  bėdos ištiktiems žmonėms. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė
 
Daugiau apie renginį galite sužinoti apsilankę LRT interneto svetainėje ir pažiūrėję filmuotą renginio medžiagą.

 Projektas „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“

 

Projekto pavadinimas: „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“
Vykdymo data: 2012-12-15
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė.
Projekto dalyviai: Naujosios Vilnios mamos ir vaiko globos namų „Užuovėja“ gyventojai.

Projekto tikslas - panaudojant menines vilnos pluošto kalėdinių žaisliukų gaminimo technologijas, mažinti socialinę atskirtį, skatintini jaunų mamų verslumą, ugdyti draugiškumo, komandinio darbo, kūrybiškumo, savarankiškumo, atskomybės, tolerancijos, pasitikėjimo savimi įgūdžius.

Uždaviniai:

  1. Bendradarbiaujant su centro vadovais organizuoti renginį  jaunų mamų tarpusavio bendravimo, bendradarbiavimo, humaniško elgesio skatinimui.
  2. Naudojantis  kūrybinų darbų atlikimo formą ugdyti mergaičių kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti paauglių verslumą per technologojų užsiėmimus.
  5. Pokalbių metu diegti dorovines gyvenimo šeimos, pagarbos, bendradarbiavimo, tolerancijos, atjautos, meilės vertybes.

Trumpa projekto apžvalga: Popietės metu globos namų gyventojos, susipažinusios su gaminimo technologija, kūrė Kalėdų eglutės papuošalus iš vilnos pluošto. Darbeliai buvo kuriami ir dekoruojami malonioje aplinkoje ir labai linksmoje zujančių dviejų, trejų metukų „mažųjų padėjėjų“ kompanijoje. Vaikučių džiaugsmas ir pakylėtos teigiamos emocijos, grožintis mamų pagamintais žaisliukais, puikiai tiko projekto organizatorių kurtai Kalėdinių švenčių atmosferai. Pagamintais žaisliukais buvo papuošta eglutė.

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė

Projektas „Pasitikime Kalėdas drauge“
 
Projekto pavadinimas: „Pasitikime kalėdas drauge“
Vykdymo data: 2012-11-27 – 2012-12-11
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Sandra Laucytė ir Gitana Pinkauskaitė.
Projekto dalyviai: Šeškinės vaikų dienos centrą lankantys vaikai.
 
Projekto tikslas – lavinti kūrybiškumą, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuriant šventines dekoracijas Kalėdoms.
Uždaviniai:
  1. Atlikti literatūros analizę, siekiant atskleisti socialinių įgūdžių sampratą ir ugdymo galimybes ir būdus.
  2. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą gaminant kalėdines dekoracijas.
Įgyvendinus projektą padarytos išvados:
  1. Literatūros analizė parodė, kad socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs, norint prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
  2. Šeškinės dienos centro vaikai išmoko pasigaminti kalėdines dekoracijas iš paprastų ir nebrangių priemonių.
  3. Vaikai atlikdami kūrybinius darbus išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti kūrybiniuose darbuose.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Sandra Laucytė, Gitana Pinkauskaitė

Projektas „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“
 
Projekto pavadinimas: „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“ 
Projekto vykdytojas:  I k. magistrantė  Brigita Vainorytė.
Vykdymo data: 2012 m. spalis - lapkritis.
Projekto dalyviai:  Visų Šventųjų parapijos dienos centrą lankantys socialinės rizikos grupės vaikai.
 
Aktualumas: Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami vis kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės: jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar vertinamas aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, komunikabilumas, lyderiavimas. Konfliktai, smurtas, nusikaltimai – deja tokiame šiuolaikiniame pasaulyje turės gyventi mokiniai. Kad jame prisitaikytų, rastų savo vietą, nesukluptų, rinktųsi teisingą gyvenimo būdą, suaugusieji turi jiems padėti ugdyti gyvenimo įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų socialinius įgūdžius, kadangi šios grupės vaikams prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje matant delinkventinį šėimos ar aplinkinių elgesį yra ypač sunku. Socialinė rizika – tai įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas socialinei asmens atskirčiai atsirasti. Būtina stengtis, kad rizikos grupės vaikų socialinė atskirtis mažėtų. O viena iš veiksmingų socialinės atskirties mažinimo priemonių yra vaikų socialinių įgūdžių ugdymas.
 
Projekto tikslas - ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę meninę veiklą.
Uždaviniai:
  1. Išanalizuoti socialinės rizikos grupės vaikų socializacijos veiksnius, būdus.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti  socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija apibrėžiama kaip procesas, išmokantis vaikus ar naujus visuomenės narius visuomenės gyvenimo būdo. Tai procesas, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, perima jos sukauptą patirtį, socialines vertybes ir nor­mas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, bendraamžiai, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2.  Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbiai su vaikais yra vienas iš geriausių metodų ugdyti bendravimo įgūdžius. Praktinių užsiėmimų metodas taip pat buvo labai  naudingas ugdant socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius, kuomet grupė vaikų turėdavo susivienyti bendram darbui – pagaminti pietus.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo puiki priemonė ugdanti vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius, nes kiekvienas vaikas savarankiškai gamindamas gipsinį personažą sprendė įvairias kūrybines problemas. Užsiėmimų metu vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, o taip buvo ugdomi jų bendravimo, bendradarbiavimo socialiniai įgūdžiai.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė
Brigita Vainorytė

Katedros studentai nuolat įgyvendina įvairius projektus ne tik universitete, bet ir už jo ribų: bendrojo ugdymo mokyklose, neformalaus švietimo įstaigose, miesto šventėse ir kt.

 


                      Socialinis projektas "Pyragų diena 2015"

Technologijų edukologijos magistro studijų programos I kurso studentėRima Aleknavičiūtė-Stasiulė universiteto bendruomenei pristatė savo veiklas didžiausiame Lietuvoje televizijos paramos projekte Tv3 „Išsipildymo akcija“, kurio koordinatore dirba nuo 2009 m. Magistrantė pasakojo, kad projektas sėkmingai gyvuoja nuo 2003 m. ir per šį laikotarpį tapo reiškiniu, kuris puikiai parodo, jog esame vieningi ir galime susiburti bendram tikslui, kai siekiama padėti tiems, kuriems mūsų pagalbos labiausiai reikia.

Projekto organizatoriai: Tv3 ir SEB bankas.

Labdaros fondas „Vienybė“ – projekto lėšų administratorius.

Projekto tikslai: kasmet atsakingai keliami vis nauji akcijos tikslai, siekiant padėti:

  • Sunkiai sergantiems vaikams, kurių gydymui ir/ar slaugymui reikalinga speciali pagalba.
  • Vaikų globos ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.
  • Šeimynose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.

 „Išsipildymo akcija“ projekto vykdymas vyksta ne tik Kalėdiniu laikotarpiu. Suaukotų lėšų padalinimas ir įsisavinimas trunka ištisus metus, kasmet suaukojamas lėšas siekiama panaudoti atsakingai, kuo efektyviau, atsižvelgiant į akcijos tikslus ir akcijos dalyvių poreikius. Tai yra nuoseklus kasdieninis darbas– pradedant informacijos rinkimu, tikrinimu ir apdorojimu baigiant konkrečiais pirkimų derinimais, ligoniukų ir globos įstaigų bei šeimynų lankymu, bendravimu, projekto dalyvio diplomų įteikimu. Kai kurių ligoniukų istorijų poreikių išpildymas trunka kelerius metus. Pagal akcijos tikslus ir nuostatus lėšas skirsto ir visus pirkimus tvirtina kompetentinga lėšų skirstymo Komisija.

 

                        

 

Renginio nuotraukas galite pamatyti 


 

Socialinis projektas „Pradinis techninis modeliavimas technologijų pamokose“

Vykdymo data: 2015 m. sausio mėn.

Projekto vieta: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentas Vilius

Dinstmanas.

Projekto dalyviai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentai, LEU dėstytojai,

mokytojai.

Aktualumas. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie neformaliojo vaikų ugdymo metodų integraciją į formalųjį ugdymą. Vaikų mokymosi motyvacijos didinimui priemonės atėjusios iš neformaliojo ugdymo yra pakankamai efektyvios. Viena iš priemonių yra pradinio techninio modeliavimo integracija į technologijų pamokas. Pradinis techninis modeliavimas ugdo pagarbą ir meilę darbui, padeda vaikams suprasti kuriamąją darbo paskirtį, supažindina su įvairiomis medžiagomis ir išmoko elementarių, bet nuosekliai sudėtingėjančių įvairių medžiagų rankinio apdirbimo būdų, naudojantis atitinkamais įrankiais ir priemonėmis, tobulina konstravimo ir modeliavimo gebėjimus, ugdo tikslius darbo įgūdžius ir kūrybinį mąstymą.

Uždaviniai.

1. Parinkti tinkamus modelius iškeltam tikslui pasiekti;

2. Paruošti metodinę medžiagą;

3. Paskaitos metu apmokyti mokytojus dirbti su paruošta metodine medžiaga;

4. Skleisti gerąją patirtį apie pradinio techninio modeliavimo integravimą į technologijų

pamokas;

5. Skleisti gerąją patirtį apie bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos kompetencijų

ugdymą.

Išvados.

1. Pasirinktas raketos modelis ir sukurta metodika;

2. Aprašytos varžybų taisyklės;

3. Š. m. sausio 11 d. pravesta paskaita „Pradinis techninis modeliavimas technologijų

pamokose“, kurios metu dalyviai tobulino konstravimo ir modeliavimo gebėjimus;

4. Paskaitos metu mokytojai įgijo žinių kaip ugdyti bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos

kompetencijas gaminant raketos modelį.

     


 Socialinis projektas „Angelų vaikai“

 

Projekto pavadinimas: kūrybinė popietė „Angelų vaikai“

Vykdymo data: 2015 m. gruodžio mėn.

Projekto vieta: Technologijų ir technologinio ugdymo katedra.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentės Jolanta Telšinskaitė ir Evelina Buivydaitė.

Projekto dalyviai: Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos mokiniai ir Varėnos r. Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ auklėtiniai.

 

Aktualumas. Socialinio projekto organizatoriai ir vykdytojai siekia prisidėti prie globos namų auklėtinių ir jaunimo mokyklos mokinių socialinių įgūdžių ugdymo. Technologinis ugdymas palankus stiprinti paauglių emocinį ir psichologinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Projekto metu vykdomose kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai gali mokytis bendradarbiauti, išklausyti vieni kitus, paprašyti pagalbos, pasidalyti idėjomis, patarti vieni kitiems, priimti komplimentus ir patys pagirti bendramokslių darbus, pasidžiaugti sėkme ir kt. Technologinės veiklos gali būti pritaikomos prie įvairių mokinių gebėjimų, todėl kiekvienas dalyvis gali pasijausti kūrėju ir stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdytis valią atlikti darbą iki galo, t. y. mokytis drąsiai siekti užsibrėžto tikslo. Socialinis projektas skirtas tiek socialinių, tiek ir technologinių įgūdžių ugdymui, kurie socialinės rizikos grupėms priklausantiems asmenims galėtų padėti pasirinkti profesinę veiklą, siekti išsilavinimo ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

 

Projekto tikslas: stiprinti socialinės rizikos grupėms priklausančių paauglių psichosocialinius įgūdžius.

Projekto uždaviniai:

  1.  Išsiaiškinti priežastis, kurios lemia vaikų ir paauglių priklausymą socialinės rizikos grupėms.
  2. Padėti mokiniams ugdytis socialinius įgūdžius ir psichologinę savijautą, būtinus konstruktyviam bendravimui ir bendradarbiavimui su bendraamžiais ir pedagogais.
  3. Stiprinti mokinių technologines kompetencijas.

Išvados

  1.  Individualūs psichosocialiniai paauglio ypatumai, nepalankios aplinkos sąlygos, silpni ryšiai su tėvais, neigiama visuomenės nuostata su problemomis susidūrusių jaunų asmenų atžvilgiu dažnai paskatina paauglius perimti negatyvų požiūrį į aplinką ir polinkį į delinkventinį elgesį, o tai skatina mokinių siekį pagalbos ieškoti jaunimo mokyklose. Nepalankiomis sąlygomis augantiems ir dažnai su tėvų socialinių įgūdžių stoka susidūrusiems nepilnamečiams asmenims siekiama padėti juos apgyvendinant globos namuose.
  2.  Kūrybinėse dirbtuvėse paaugliai bendrauja ir bendradarbiauja su bendraamžiais ir pedagogais, o tai stiprina jų socialinius įgūdžius (išklausyti kitus, paprašyti pagalbos, padėkoti, nereaguoti į trukdymus, taisyti klaidas, įsitraukti į bendrą veiklą, priimti komplimentą ir kt.), ugdo vertybines nuostatas (supratingumą, toleranciją, pagarbą, atsakingumą, sąžiningumą ir kt.), sudaro sąlygas patirti kūrybinę sėkmę ir įgyti pasitikėjimo savimi.
  3. Kūrybinės veiklos metu projekto dalyviai stiprina darbo su tekstile ir konstrukcinėmis medžiagomis įgūdžius, atskleidžia individualius kūrybinius gebėjimus ir įgauna naujos patirties, kuri jiems būtų naudinga ateityje sprendžiant profesijos ir ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimus.

 

  

Akimirkos iš projekto

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


Projektas „Meduoliniai nameliai“

 

Projekto pavadinimas: „Meduoliniai nameliai“

Projekto vykdytoja: Milda Leščinskytė

Vykdymo data: 2015 m. gruodis

Projekto vieta: Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

Aktualumas: Kaimo mokyklos realybė: 60 proc. socialiai remtinų vaikų ir 7 km pėsčiomis. Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius, suteikti galimybe jaustis pilnaverčiais.

 

Projekto tikslas - plėtoti vaikų socializacijos galimybes, skatinant konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, sudarant sąlygas tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2.  Ugdyti praktinės veiklos metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Sustiprinti pasitikėjimą savo galimybėmis, perteikti higienos ir estetikos svarbą.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

Socializacija yra vienas svarbiausių normalaus visuomenės funkcionavimo, socialinės tvarkos palaikymo bei stabilizavimo veiksnių. Socializacija yra grindžiama teiginiais apie lemiamą aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi, juose pabrėžiama žmogaus sklaidai būtina visavertė sąveika su socialiniu žmonių gyvenimu.

Socializacija kuria ir formuoja paauglį, kaip asmenybę, kaip individualybę ir kaip socialinės grupės bei žmonių bendruomenės narį. Ugdymas daro socializaciją kryptingą, ir yra vienas iš ją stiprinančių veiksnių.

 

    

Akimirkos iš įvykdyto projekto

 


 

SOCIALINIS PROJEKTAS „MES DRAUGIŠKI GYVŪNAMS“

 

Projekto organizatoriai: technologijų mokytoja Svetlana Voytkevich, socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė - Poškė, psichologė Irina Šiškina 

Projekto vieta: Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija

Projekto laikotarpis: 2015 m.spalio mėn. – gruodžio mėn.

Projekto gerumo akcijos data: 2015 m. lapkričio 17 d.

 

Projekto tikslas - atkreipti mokyklos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą bei skatinti pagalbą silpnesniems, mažesniems, nebūti abejingais. 

 

Projekto uždaviniai:

  1. Ugdyti svarbiausias žmogaus savybes: gailestingumą, užuojautą, supratimą, meilę.
  2. Ugdyti mokinių atsakomybės bei pareigos jausmą, kantrybę ir rūpestingumą.
  3. Nagrinėti gyvūnų auginimo, priežiūros ir dresavimo klausimus.
  4. Vykdyti prievartos ir žiaurumo prieš gyvūnus prevenciją.
  5. Plėtoti mokinių kūrybiškumą, meninę saviraišką.

 

Aktualumas: 

Šiuolaikinė visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni sako, kad šiais laikais nepakankamai ginamos net žmonių teisės, tai kam švaistyti laiką ir jėgas gyvūnams gelbėti? Kiti įsitikinę, kad likimas iš žmogaus gali atimti daug ką – gerą atlyginimą, solidžią pensiją, net darbą, bet nepajėgus atimti jautrios širdies.

Žmogaus pagalbos taip reikia mažiesiems mūsų broliams – tiems, kuriuos prijaukinome ir už kuriuos esame atsakingi.

„Netoli gimnazijos mokiniai rado sužeistą šunį. Jį greičiausiai partrenkė mašina, kuri nesustojo ir paliko gyvūną mirti“ - apie tai rašo Nemėžio šv.R.Kalinausko gimnazijos vyresn. socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė ( prieiga per internetą: http://www.nemezis.vilniausr.lm.lt)

„Mokiniai neliko abejingi šunelio nelaimei. Jie atnešė gyvūnėliui paėsti, kreipėsi pagalbos į policiją. Tačiau atvykęs ekipažas niekuo padėti negalėjo. Bandė pagalbos ieškoti gyvūnų prieglaudose, bet ir iš jų sulaukė daugiausiai neigiamų atsakymų. Vis tik pavyko surasti kas gali padėti sužeistam gyvūnui. Dėkojame Tautmilės prieglaudos darbuotojams, kurie atvyko ir išsivežė šunį gydyti.“

Sakoma, kad švelniai ir atvira širdimi atiduodamas gerumas yra tarsi mažos sėklos, iš kurių išaugantys žiedai nuskaidrina mūsų gyvenimą.

Tikėdami gerumo galia organizavome socialinį projektą „Mes draugiški gyvūnams”, kuriuo buvo siekiama parodyti, jog kiekvienas gali dalintis savo gerumu ir pagelbėti vargstantiems bei kenčiantiems ar kažkada augintiems ir paliktiems gyvūnams, kurie patys už save kalbėti ar sau užsitikrinti šiltų namų negali. Gerumas užkrečia, vienija mus ir gali nuversti kalnus!

Nors gerus darbus reikia daryti tyliai, mes tikime, kad plačiau pasidžiaugus mūsų gimnazijos jaunų žmonių nesavanaudiškumu, atsidavimu šios idėjos bus įdomios kitoms bendruomenėms. Apie mokinių veiklas rašoma gimnazijos tinklalapyje.

 

Numatomi projekto rezultatai:

  1. Atkreipti gimnazijos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą.
  2. Paskatinti Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bedruomenės narius padėti beglobiams gyvūnams.
  3. Padėti „Tautmilės“ prieglaudai rūpintis beglobiais gyvūnais.

 

Numatomos projekto pasekmės:

  1. Sukurti per technologijų ir dailės pamokas suvenyrus.
  2. Padovanoti vaikų darbelius gerumo akcijos dalyviams.
  3. Paskatinti gimnazijos bendruomenės iniciatyvumą, susivienijimą bei empatiškumą.

    

Mokinių sukurtu suvenyrai 

 


 

Socialinis projektas „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

 

Projekto pavadinimas: „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

Projekto vykdytoja: I k. magistrantė Aušra Jokubauskaitė

Vykdymo data: 2015 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 15d.

 

Aktualumas. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės, kurias taip ilgai ir kruopščiai puoselėjome. Jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar siekiant išsilavinimo, karjeros, o darbar vertinami tokie dalykai, kaip aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, lyderiavimas, komunikabilumas.

   Socialiniai įgūdžiai – tai verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių elgesiu. Tai gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienino gyvenimo poreikiais ir problemomis.

   Kątik gimęs žmogus dar neturi jokių socialinių bruožų, jis – dar tik biologinė būtybė. Gamta yra taip sutvarkyta, kad žmogus tampa socialine būtybe, santykiaudamas su aplinka ir su kitais žmonėmis (Grigas, 1995).  Tačiau kai kurių kūdikių santykis su pasauliu prasideda kur kas anksčiau. Kai jų bendraamžiai dar laukia pirmojo pasimatymo su mama saugiai ilsėdamiesi jos įsčiose, ankstukai jau priima pirmą ir vieną didžiausių iššūkių gyvenime - išlikti. Ir šiame etape kūdikiams reikia ypač daug šilumos, kuria apgaubti gali tik šeima ir bendruomenė, parodanti, jog ankstukai, kaip ir visi kūdikiai, yra laukiami jos nariai.

 

Projekto tikslas - ugdyti socialinę kompetenciją, skatinti bendradarbiavimą, supratingumą ir prisidėti prie anksčiau gimusių kūdikių gerovės.

 

Projekto uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ugdymo(-si) procese.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Nunerti, numegzti kuo daugiau reikiamų rūbelių anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesio elementus būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2. Pasirinkti metodai ir priemonės vykdyti praktinę veiklą buvo parinkti tinkamai. Socialiniai  projektai, kurių problematika aktuali, ugdo socialinę kompetenciją ir skatina tarspinstitucinį bendradarbiavimą.
  3. Projekto pabaigoje, gruodžio 15d. surinkta net 54 mezginiai. Iš jų trys anklodės, dvejos poros pirštinaičių ir net 49 poros kojinyčių.

  

                           

Laiškeliai su palinkėjimais ir kojinytės paruoštos ankstukams

 

Projekto metu surinkti daiktai ankstukams

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


 

Socialinis projektas Būkime tolerantiški“

 

Projekto pavadinimas: „Būkime tolerantiški“

Projekto vykdytoja: I kurso magistrantė Alma Urbonienė

Projekto vykdymo laikas: Nuo 2009 m. lapkričio mėn. – iki 2010 m. kovo mėn. Tačiau projektas tapo tęstinis kiekvienais metais, ir šiais metais kūrėme mozaikas, vyko įvairios paskaitos, akcijos mokiniams.

Projekto dalyviai: Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniai, mokytojai.

 

Aktualumas. Tolerancijos idėja šiandien gana populiari ir dažnai deklaruojama įvairiuose dokumentuose bei programose, nuolat aptariama žiniasklaidos, tačiau ją įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip paskelbti kilnų šūkį ar priimti naują įstatymą. Tolerancijos problema kviečia mus visus kūrybinėms paieškoms ir pokyčiams, nuolat aiškinantis tolerancijos turinį, ribas ir įgyvendinimo galimybes vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje. Nuolat jaunimo įsitraukimas į aktyvią socialinę veiklą yra neatsiejamas nuo pagarbos ir tolerancijos visuomenėje skatinimo, empatiško, socialiai aktyvaus ir altruistiško elgesio ugdymo(si), tokį ugdymą(si) skatinančios aplinkos kūrimo vaikystėje ir jaunystėje. 

Mokykloje kilo idėja suorganizuoti socialinį projektą „Būkime tolerantiški“, kad būtume jautresni, pagarbūs, suteikiantys pagalbą, dėmesį ir meilę kitam – šalia esančiam žmogui. 

 

Projekto tikslas:

  1. Ugdyti mokinių tolerantišką savimonę, pilietinį aktyvumą;
  2. Organizuoti turiningą veiklą, tenkinti mokinių pažinimo, saviraiškos, kūrybos poreikius;
  3. Stiprinti mokinių draugiškumą, kultūringą elgesį.

 

Projekto uždaviniai:

  1. Padėti suvokti tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime;
  2. Formuoti teigiamą mokinių požiūrį į kitaip mąstantį žmogų;
  3. Mokyti išsakyti savo nuomonę, nenaudojant smurto, agresijos, patyčių;
  4. Ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti ir analizuoti šiuolaikinio gyvenimo problemas;
  5. Skatinti suprasti kitus ir rodyti jiems dėmesį;
  6. Ugdyti mokinių kūrybiškumą, iniciatyvumą, plėsti akiratį ir kūrybinį sąmoningumą;
  7. Integruoti dorinio ugdymo idėjas į kitų mokomųjų dalykų turinį;
  8. Skatinti visuotinių vertybių suvokimą;
  9. Sudaryti sąlygas aktyviai ir įdomiai mokinių veiklai.

 

Išvados: mokyklos bendruomenės nariai po projekto buvo draugiškesni ir tolerantiškesni vieni kitiems. Mokiniai toleranciją suprato kaip abipusę žmonių pagarbą ir pakantą vienas kitam, nesityčiojimą, gyvenimą be pykčio, pašaipų, draugiškumą, supratingumą, žmogaus priėmimą tokį, koks jis yra, kito žmogaus toleravimą pagal rasę, bendravimą, mąstymą. Tarp mokytojo ir mokinio vyravo abipusė pagarba. Norėdami suprasti klasės draugą daugiau nei pusė mokinių jį priima tokį, koks jis yra, trečdalis mokinių mano, kad tai ne jų reikalas, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Mokiniai stengėsi padėti klasės draugui, jei mato, kad jis turi problemų: patarė, kur kreiptis pagalbos, visada stengėsi padėti patys; daugiau dėmesio skyrė artimam draugui.

 

   

Tarptautinė tolerancijos diena. Pilietinė akcija „Būkime tolerantiški"

 

 

 


Projektas "Kalėdų vaišės"

Projekto pavadinimas: „Kalėdų vaišės“

Projekto vykdytoja: Vingailė Šidlauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Visų Šventų parapijos vaikų dienos centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

 

Aktualumas: Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių bendrauti su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, tarpusavyje bendradarbiauti, dalintis, padėti vienas kitam ir kt. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams, per mitybos pamokas, ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.

 

Projekto tikslas – ugdyti vaikų iš socialinės rizikos šeimų bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą.

 

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų padėtį Lietuvoje, aptarti jų integracijos problemas.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgudžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgudžius.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializavimasis – tai asmenybės nuostatų, vertybių, mąstymo būdų ir kitų asmeninių socialinių savybių perėmimas. Tai žmogaus vystymasis, sąveikaujant su aplinka, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Asmenybės socializacija vyksta sąveikaujant su įvairiais veiksniais ir agentais.
  2. Įgyvendinant projektą buvo įsitikinta, kad geriausiai socializacijos įgūdžiai įgaunami per bendravimą. Praktiniai darbai tai labai puikiai atskleidė, kaip vaikai išmoksta klausiyti ir tarpusavyje bendradarbiauti, padėti, analizuoti, spręsti problemas.
  3. Gamindami patiekalus grupėse, vaikai išmoko drauge spręsti iškilusias problemas, padėti vienas kitam, jei reikia nebijoti savo nepasisekimų ir drauge atrasti išeiti. Taip buvo ugdomi bendradarbiavimo, bendravimo socialiniai įgūdžiai.

 

Akimirkos iš įgyvendinto projekto   

  

I k. technologijų edukologijos magistrantė

Vingailė Šidlauskaitė


Projektas „Kalėdų belaukiant“

Projekto pavadinimas: „Kalėdų belaukiant“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Alina Ostanevičienė ir Vaida Vyšniauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Vilkijos žemės ūkio mokykla

Projekto dalyviai: 11 – 12 klasių mokiniai, pedagogai.

Aktualumas: Ryšiai su bendraamžiais paaugliams yra svarbesni, kadangi draugai išmoksta atpažinti ir gerbti ju asmeninius skirtumus. Vaikams trūksta sugebėjimų tikram bendravimui ir jie nesilaiko pokalbio eiliškumo, paaugliai jau moka palaikyti tarpusavio santykius. Geri santykiai su bendraamžiais vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, jis gali laisvai reikšti savo mintis, bendrauti, o visi šie veiksniai labai svarbūs integraciniame vaiko procese į visuomenę.

Projekto tikslas – Ugdyti mokinių tarpsusavio bendravimą ir bendravimą su bendraamžiais ir mokytojais.

Uždaviniai:

  1. Vykdyti mokinių užklasinę veiklą mokyklos bendrabutyje;
  2. Su mokiniais, gyvenančiais mokyklos bendrabutyje pasiruošti Kalėdoms;
  3. Pagaminti dekoracijas iš druskos tešlos, prisiminti lietuvių Kalėdų papročius, istoriją, puošybą, išmokti iškepti kūčiukus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad bendravimas su mokiniais yra vienas iš geriausių metodų ugdant bendravimo santykius su bendraamžiais ir artimaisiais. Projektu buvo įtvirtinta mokinių socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje bei su pedagogais.
  2. Praktinių užsiėmimų metu buvo puikiai atskleisti vaikų gebėjimai dirbti savarankiškai ir komandoje kuriant menines priemones, kurios buvo viešinamos mokykloje bei  internetiniuose puslapiuose.

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Alina Ostanevičienė, Vaida Vyšniauskaitė


Projektas „Bibliotekos interjero dekoras“

 

Projekto pavadinimas: „Bibliotekos interjero dekoras“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto dalyviai: LEU bibliotekos bendruomenė, lankytojai ir skaitytojai

Aktualumas: Šiandien gyvename kaitos procesų laikotarpyje, keičiamės mes patys, mūsų aplinka, visuomenė, mokykla. Dabarties gyvenimo iššūkiai iš kiekvieno žmogaus reikalauja: dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, t.y. įgyti socialinę kompetenciją. Mokslininkų nuomone, mokantis grupėmis, lengviau sprendžiami asmenybės augimo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais trūkumai. Tam labai palankus mokymas, taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus, kuomet sudaroma palanki atmosfera klasėje, ugdoma bendravimo kultūra, formuojami teigiami žmonių tarpusavio santykiai. Taigi, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa ugdyti asmenį, gebantį kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis.

Šventė – tai yra svarbaus įvykio nekasdieniškas pažymėjimas, todėl ji turi skirtis nuo kitų papildomo ugdymo formų savo emociniu, romantiniu atspalviu, savo ritualais, apeigomis, apipavidalinimu. Pasak L. Balčiūno, ,,reikia, kad patys mokiniai planuotų, apipavidalintų savo šventę: taip ugdomas atsakomybės jausmas ir šventinės dvasios samprata“.

Taigi įkvėptos šios L. Balčiūno citatos ir mes kaip studentės norėjome sukurti šventinę nuotaiką Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje.

Projekto tikslas – ugdyti socialinę kompetenciją ir kūrybiškumą dekoruojant Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos patalpas.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ir ugdymo(si) galimybes.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bei bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Sukurti šventinį Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos dekorą ir perteikti šventinę nuotaiką. 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Atlikta teorinė analizė socialinę kompetenciją leidžia apibrėžti kaip socialinių gebėjimų visumą, sugebėjimą bendrauti ir susitarti su aplinkiniais, adekvatų elgesį visuomenėje, gebėjimą pasiekti gyvenimo tikslą. Nustatyta, kad tinkamas socialinės kompetencijos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų gerinti vaikų prisitaikymą bendruomenėje, užkirsti kelią konfliktams, smurtui.
  2. Teorinė mokymosi bendradarbiaujant analizė patvirtino, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų paskirtis susijusi ne tik su akademiniu išmokimu, bet turi ir ypatingą tikslą – ugdyti socialinius gebėjimus. Nustatyta, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas pamokose padeda: ugdyti atsakomybę, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdo kūrybiškumą, padeda kritiškai mąstyti ir analizuoti, skatina toleranciją kitiems, suteikia pasitikėjimo.
  3. Taikant grupinį darbą ir bendradarbiavimo metodą, buvo šventiškai dekoruotos LEU bibliotekos erdvės. Projekto rezultatai parodė, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas ugdymo procese turi didelę įtaką plėtojant asmenų gebėjimą bendrauti. Nustatyta, kad bendra veikla skatina teigiamas bendravimo apraiškas: gebėjimą bendrauti, spręsti konfliktines situacijas, pastebėti teigiamus bei neigiamus bendraamžių bruožus bei adekvačiai juos vertinti. Projektas atskleidė, kad dirbdami grupėje asmenys, patiria daug teigiamų emocijų: labiau pažįsta vienas kitą, geriau išmoksta dėstomą medžiagą, gerėja tarpusavio bendravimas. 

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė


Projektas „O mes kartu tokie nuostabūs“

 

Projekto pavadinimas: „O mes kartu tokie nuostabūs“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Eglė Maceikaitė ir Dainora Mikulskaitė

Vykdymo data: 2014 m. sausio 22 d.

Projekto dalyviai: 2-4 klasių mokiniai, priklausantys socialinės rizikos grupėms

Aktualumas: Seniai pastebėta, kas asmenybės raidą šalia išorinių aplinkybių taip pat lemia vidinės sąlygos, kurių vienas svarbiausių – asmenybės savęs vertinimas. Savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant kitų žmonių vertinimus. Ypač tai išryškėja ankstyvuosiuose amžiaus tarpsniuose. Nuo pasitikėjimo savimi priklauso tolimesnė asmens veikla, gyvenimo kokybė, adekvatus pritapimas visuomenėje, savarankiškas pasirengimas kurti savo ateitį, todėl vaikams, kurie priklauso socialinės rizikos grupėms (beglobiai, asocialių, nedarnių šeimų ugdytiniai, nuolatos patiriantys psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą; vaikai pasižymintys agresyviu elgesiu, atstumti bendraamžių) pasitikėjimo savimi ugdymas yra itin svarbus. Savęs vertinimo temos yra aktualios ir skatina ieškoti būdų, kaip sudarant palankias sąlygas bei organizuojant ugdymo procesą, didinti mokinio pasitikėjimą savimi.

Projekto tikslai:

  1. Lavinamieji: lavinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, vaizduotę, kruopštumą, bendravimo įgūdžius,   kokybiškai atlikti savo darbą;
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupelėse, bendradarbiauti;
  3. Ugdomieji: atkleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti mokinių savęs vertinimo ypatumus, veiksnius;
  2. Pokalbiu ir praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos 2 - 4 klasių mokinių savęs vertinimo įgūdžius;
  3. Praktinės veiklos užsiėmimų metu atskleisti socialinės rizikos grupės 2 - 4 klasių mokiniams savęs vertinimo ypatumus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvadas:

  1. Savęs vertinimas – tai savęs apibūdinimas kaip asmenybės, savo sugebėjimų, dorovinių savybių ir poelgių įvertinimas, tai yra  svarbus elgesio reguliuotojas. Savęs vertinimas nulemia asmens tarpusavio santykius su aplinkiniais, savikritiškumą, reikalavimus sau, požiūrį į sėkmę ir nesėkmes. Pagrindiniai savęs vertinimą lemiantys veiksniai: šeima ir vaiko auklėjimas; bendraamžiai; mokykla.
  2. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbis su vaikais yra geras metodas atskleisti savęs vertinimo įgūdžius. Praktinis užsėmimo metodas buvo naudingas atskleidžiant 2 – 4 klasių socialinės rizikos grupės mokiniams savęs vertinimo ypatumus, kuomet mokiniai grupelėmis atliko pateiktas užduotis, tarpusavyje bendravo, bendradarbiavo, ieškojo išeičių, kaip padėti merginai pasijusti geriau nurodytoje srityje.
  3.  Praktinės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo gera priemonė atskleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus, nes kiekvienas vaikas grupelėje bendrai sprendė įvairias kūrybines problemas, jiems buvo sudarytos sąlygos prisiminti kaip jie patys vertina save, kas juos paskatina vertinti geriau ar blogiau, kiek įtakos turi aplinkinių vertinimas ir taip pat vaikai pamatė, kiek jų vertinimas, nuomonės gali turėti įtakos kitiems. 

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Eglė Maceikaitė, Dainora Mikulskaitė


Projektas „ Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimas gerontologijos ir reabilitacijos centre

(Kalėdinės eglutės įžiebimas)“

 

Vykdymo data: 2014-12-12

Projekto vykdytojai: I k. magistrantė Jurgita Nagelytė.

Projekto dalyviaiGerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvenantys senyvo amžiaus neįgalūs žmonės.

Temos aktualumas: Gyventojų senėjimas yra neišvengiamas visuomenės demografinės raidos tarpsnis, susijęs su perėjimu iš tradicinės visuomenės įšiuolaikinę. Keičiantis gyventojųreprodukcijos tipui, mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, kinta ir gyventojųamžiaus struktūra, daugėja pagyvenusiųžmonių. Žmogui išėjus įpensiją, keičiasi jo gyvenimo ritmas. Kadangi nutraukus profesinę veiklą, gyvenant stacionariuose globos namuose pasikeičia žmogaus užimtumo pobūdis, tarsi atsiranda daugiau laisvo laiko, šiuo laikotarpiu galima imtis mėgstamos, malonumo teikiančios veiklos. Taigi, senatvė–amžiaus tarpsnis, siejamas su laisvo laiko gausa.

Laisvalaikio veikla senų žmonių gyvenime gali tapti labai svarbi: gali būti priemonė, padedanti tinkamai panaudoti netikėtai atsiradusį laiko perteklių.

 

Projekto tikslas – atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimo ypatumus globos įstaigoje.

Uždaviniai:

  1.  Atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgius ir kokią reikšmę pastarieji turi jų amžiuje;
  2.  Nustatyti veiksnius, įtakojančius globos namuose gyvenančių globotinių laisvalaikio užimtumą;
  3.  Padėti suorganizuoti Kalėdinės eglutės įžiebimo šventę, tuo pačiu mažinant senų žmonių socialinę atskirtį, siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus planuoti ir organizuoti laisvalaikį.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1.  Turininga laisvalaikio veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms yra labai svarbi, nes padeda lengviau išspręsti su senėjimu susijusias problemas – psichologines: padeda įveikti vienišumo jausmą, užmiršti rūpesčius, padeda jaustis reikalingam ir adaptacines: prisitaikyti prie institucijos gyventojo vaidmens, fizinės sveikatos pasikeitimų ir vaidmenų pokyčių.
  2. Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgiai yra: televizijos laidų žiūrėjimas; skaitymas (knygų, žurnalų, laikraščių); bendravimas su Dievu malda; žaidimai, viktorinos, rankdarbiai, pagalba kitiems. Reabilitacijos procedūros, įvairios fizinės mankštos, masažai. Organizuojamos išvykos į teatrą, rodomi kino filmai.
  3. Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu pavyko įtraukti senus žmones į šventę, kurios metu jie patys buvo aktyvūs renginio dalyviai; akivaizdu, kad tokią priemonę tikslinga organizuoti siekiant mažinanti senų žmonių socialinę atskirtį,  taip pat siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus laisvalaikio planavimui ir praleidimui.

Trumpa projekto apžvalga: Gerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvena 175 senyvo amžiaus, neįgalūs žmonės. Kaip visuose namuose, gruodžio pradžioje čia buvo rengiamasi artėjančioms šventėms, vyko aplinkos puošimo darbai. Aš centro personalui pasisiūliau padėti organizuoti šventę ir pagaminau 16 baltų kalėdinių žvaigždžių, kurios papuošė didelius fojė langus, koridorius. Gyventojai praeidami džiaugėsi ir juokėsi, kad jei nėra sniego lauke, tai snaiges mato viduje. Padėjau puošti salę ir Kalėdinę eglutę.

Gruodžio 12 d. šiuose namuose vyko iškilmingas Kalėdinės eglutės įžiebimas. Aš pasisiūliau padėti į šventę atvežti keletą gyventojų, kurie sunkiai vaikšto ir sėdi neįgaliojo vežimėliuose. Šventės metu susipažinau, bendravau su susirinkusiais.

102 metų sulaukęs buvęs lakūnas Viktoras Ašmenskas, kaip vienas seniausių šių namų gyventojų, linkėdamas supratimo, atlaidumo ir vilties, įžiebė Kalėdų eglutę. Toliau pasirodė Kalėdų senelis su Snieguole, kurie kalbino gyventojus ir dovanojo jiems dovanėles. Pabaigoje nuotaiką pakėlė linksmas kaimynystėje esančios Jeruzalės vidurinės mokyklos moksleivių suorganizuotas koncertas. Seneliai žavėjosi vaikučiais, plojo ir dainavo kartu.

Po renginio gyventojus palydėjau atgal į kambarius. Viena močiutė, kuri neturi artimų giminaičių, pakvietė savaitgaliais užeiti pas ją į svečius, išeiti kartu pasivaikščioti.

 

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė

Jurgita Nagelytė


Projektas "Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas - Advento popietė"

 

Projekto pavadinimas: Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas „Advento popietė“

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Renata Jučepienė, Eurika Norkienė ir Jolanta Veličkienė.

Vykdymo data: 2013 m. gruodis.

Projekto dalyviai: Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai ir seneliai.

Aktualumas: Šiuolaikinis ugdymo(si) pokyčių laikotarpis ugdymo įstaigai ir šeimai kelia naujus reikalavimus, kuriuos išspręsti galima tik bendromis jėgomis. Pastebėtina, kad tėvų dalyvavimas ugdymo procese turi reikšmės vaikų pasiekimams, elgesiui, motyvacijai. Tėvams bendradarbiaujant su pedagogais įvairiomis formomis galima išvengti įvairių problemų arba jas sumažinti, sukurti vaikų ugdymuisi palankią aplinką. Norint spręsti problemas, susijusias su vaiko ugdymu, būtinas aktyvus geranoriškas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas sukuria abipusį pasitikėjimą.

Projektas skirtas skatinti mokinių, tėvų ir pedagogų bendravimą ir bendradarbiavimą; įtraukti juos į realų visuomeninį gyvenimą; plėsti šiltus tarpusavio santykius; ugdyti savo socialinius įgūdžius ir socialines kompetencijas; suvokti Advento laikotarpio prasmę; ugdyti mokinių gebėjimą pasiruošti šventėms; ugdyti mokinių kultūrinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę kompetencijas.

Projekto tikslas: ugdyti pagarbą liaudies papročiams ir tradicijoms, perteikti tradicijas jaunajai kartai, ugdyti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą, prisidėti prie “Maltiečių sriubos” akcijos ir surinkti lėšų.

Projekto uždaviniai:

  1. Nustatyti prielaidas, nuo kurių priklauso tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas.
  2. Bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene organizuoti renginį ir suburti bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius kepant sausainius.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Nustatyta, kad pedagogų ir mokinių tėvų pagrindinės bendradarbiavimo formos yra tėvų informavimas, tėvų pakvietimas dalyvauti, pagalba tėvams, tėvų susirinkimai, telefoniniai ir individualūs pokalbiai, bendri renginiai, bendros išvykos, bendri seminarai, projektai. Vis dažniau pradedamos taikyti naujos ir efektyvesnės darbo formos, tokios kaip tėvai mokytojų vaidmenyje, pamokų vedimas netradicinėje erdvėje, dalykiniai žaidimai, disputai, diskusijų forumai mokymo įstaigose. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo sėkmė priklauso ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį.
  2. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė susibūrė bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui, pritarė pagrindinei idėjai – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
  3. Vaikams į naudą draugiški mokyklos ir šeimos santykiai. Kai vaikas mato savo tėvus, dalyvaujančius mokyklinėje veikloje, dirbančius kartu su mokytojais, stiprėja jo mokyklos svarbos pajautimas. Kiekvienas auklėtinis ir net jo šeimos stengėsi renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Sausainių gaminimas, įgyvendinant projektą, buvo puiki priemonė skatinti per technologijas vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius. Vaikai išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti. Praktinių užsiėmimų metodas buvo labai naudingas ugdant socialinius įgūdžius, nes vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, sprendė įvairias kūrybines problemas.

 

Renginio "Advento popietė" akimirkos

  

 

Plačiau galima paskaityti mokyklos tinklapyje:

http://www.kestucio.trakai.lm.lt/Adventines-vakarones2-2013.html

I  k. technologijų edukologijos magistrantės

Eurika Norkienė, Jolanta Veličkienė ir Renata Jučepienė


Projektas - kūrybinė popietė "Mano draugiškas miestas" 

 

Projekto pavadinimas: „Mano draugiškas miestas"

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės  Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė

Vykdymo data: 2014-01-14

Projekto dalyviai:  Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos socialinės rizikos vaikų darbo grupė.

 

Projekto tikslas – ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimą, bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo, problemų sprendimo socialinius įgūdžius praktinės meninės veiklos metu.

 Projekto uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2. Ugdyti popietės žaidimo metu ir praktinės veiklos užsiėmimo metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Ugdyti praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Išvados:

1. Pasak R. M. Berns (2009), socializacijos būdai skiriasi priklausomai nuo kultūros, šeimos, vaiko situacijos. Pagrindiniai socializacijos rezultatai – tai jausmų ir pažinimo rezultatai (vertybės, nuostatos, motyvai, atribucija, savęs vertinimas) bei socialiniai kultūriniai rezultatai (savireguliacija, moralės normos, lyčių vaidmenys). Socializuojant ugdoma savireguliacija, skatinama siekti laimėjimų, mokoma tinkamų socialinių vaidmenų ir įgūdžių (socialinių emocinių, kognityvinių). Ar individas tampa pozityviu (atitinka visuomenės lūkesčius), priklauso nuo jo bendravimo su kitais socializacijos dalyviais: šeima, mokykla, bendraamžių grupe, žiniasklaida, bendruomene.

2. Žaidimo metodas padėjo vaikams ugdyti savęs pažinimo įgūdžius. Žaidimo tikslas sugebėti įvertinti save ir kokios stipriosio savybės jį labiausiai atspindi. Tuo pačiu metu vaikai galėjo atsirinkti stipriąsias savybes, kurias jiems reiktų tobulinti ir ugdytis. Žaidimo metu vaikai lavino dėkojimo, išklausymo, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Praktinės meninės  veiklos metu buvo ugdomas problemų sprendimo socialinis įgūdis. Vaikai turėjo sukurti miestą, nusprendžiant kieno namas, kur stovės. Mokiniai dalinosi priemonėmis, padėjo vienas kitam išspręsti iškilusias prooblemas su konstukcine medžiaga (sūria tešla).

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė


 Projektas „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“

 

Projekto pavadinimas: „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“ 
Tema: Mano dovana - tau paukšteli.
Projekto iniciatorius:  I k. magistrantės  Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia.
Projekto organizatorius:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla.
Projekto koordinatorius: Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alė Steckienė.
Vykdymo data: 2012 m. žiema - 2013 m. pavasaris
Projekto dalyviai:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla bei dar 4 Vilniaus miesto mokyklos.
 
Temos aktualumas: Ekologija paskutiniu metu tampa viena iš aktualių aptarinėjimo objektų. Mus supanti gamta ir žmonės, gyvenantys aplink, tai bendra visuma, kuri pastaruoju laikotarpiu tampa opiu klausimu ekologamas, gamtininkams, neabejingiems gamtai visuomenės nariams. Per  neformalųjį švietimą tikimasi ugdyti kompetencijas, kurios formuotų atsakingą asmenį, kūrybišką ir atjaučiantį, kuris gebės tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, labai aktualu dalintis patirtimi, ugdyti bedravimo bei bendradarbiavimo igūdžius, skatinti domėjimąsį aplinka, veikla visuomenėje, socializacijos proceso eigos užtvirtinimą. Socialiniu aspektu mokyklos bendruomenėje yra rizikos grupės dalyviai, kurie yra iš asocialių šeimų, turintys pscihologinių traumų, turintys žemą motyvaciją mokslui. Tokių asmenų integracija į bendrus projektus ugdo dalyvio atsakingumo jausmą, lavina bendravimo įgūdžius, pshihologiškai sustiprina, kelia motyvaciją. Neformaliojo vaikų ugdymo uždaviniai yra ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą; ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę; lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje; spręsti socialinės integracijos problemas.
 
Projekto tikslai:
  1. Lavinamieji: lavinti mokinių vaizduotę, kantrumą, kruopštumą, bendravimo įgūdžius, kokybiškai atlikti savo darbą.
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupėse, bendradarbiauti.
  3. Ugdomieji: skatinti mokinius tyrinėti ir stebėti gamtą, rūpintis žiemojančiais paukščiais, ugdytis kūrybinius gebėjimus ir pilietiškumą, žmogiškąsiais vertybes, mylėti gamtą.
Uždaviniai:
  1. Taikant stebėjimo ir tyrinėjimo metodą, įtraukti įvairių gebėjimų mokinius į bendradarbiavimą, statinant vieningo tikslo – rūpintis žiemojančiais paukščiais.
  2. Suaktyvinti mokinių intelektualinęs ir kūrybines galias, suteikti mokiniams galimybę ugdytis bendradarbiavimo įgūdžius.
Tikimasi iš projekto:
  • Tikimasi, kad mokyklų bendruomenės narių požiūris pasikeis į žiemojančius paukščius ir jiems teikiamos pagalbos būtinybę.
  • Ugdysis įvairių gebėjimų mokinių bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, atsakingas požiūris į gyvąją gamtą. Geriausi mokinių darbai bus pristatomi bendruomenei. Įsigalės ilgalaikis draugiškas bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia

Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“
 
Projekto pavadinimas: Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“, labdaringas „Idėjos padėjėjos“ konkurso renginys „Trobos duris atvėrus“.
Vykdymo data: 2012-12-14
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė.
Projekto dalyviai: Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, Pastrėvio kaimo kapela „Varnalėša“, Pastrėvio etnografinis ansamblis „Vuolasta“, mokinių tėvai ir seneliai.
 
Aktualumas: Šiandien nuolat besivystant naujoms technologijoms, akivaizdžiai gerinančios gyvenimo kokybę, didėja ir socialinis gyventojų išsisluoksniavimas. Daugėja senų,  vienišų ir ligotų žmonių, kurie šiandien atsidūrė visuomenės užribyje. Mūsų visų supratimas, geranoriškumas ir pagalba jiems yra būtina. Visuomenė, kurioje nepuoselėjama tautos kultūra, užmirštami tautos papročiai, istorija ir identitetas, kurioje negerbiami senyvi žmonės,  negali teigti, kad joje yra tinkamai ugdomos dorinės vaikų vertybės. Todėl labai svarbu mokinius įtraukti į visuomeninius, socialinius projektus, kur jie gali sukurti konkretų produktą, ugdyti savo socialinius įgūdžius, plėsti savo socialines kompetencijas, įsitraukti į realų visuomeninį gyvenimą. Nusprendę dalyvauti konkurse „Idėjos padėjėjas“ sugalvojome surengti labdaringą etnokultūrinį renginį – „Trobos duris atvėrus“. Tai turėjo būti tęstinis projektas 2012 metais mokykloje vykdytam socializacijos projektui „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“. Taip pat tai puiki galimybė parodyti, jog nesame abejingi seniems ir ligotiems žmonėms, galimybė parodyti savo pilietinę iniciatyvą, paskatinti jaunimą atsigręžti į artimą ir daryti gerus darbus, prisidėti prie pagalbos vienišiems, vargstantiems seneliams.
 
Projekto tikslas - perteikti vyresnių bendruomenės kartų patirtį, tradicijas jaunajai kartai, prisidėti prie Maltos ordino organizuojamos akcijos ir surinkti kuo daugiau lėšų vienišų senelių slaugai.
Projekto uždaviniai:
  1. Suburti kelių kartų žmones bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  2. Padėti suvokti savo gimtojo krašto, geografinės aplinkos, istorijos ryšį su etnine kultūra.
  3. Skatinti mokinių saviraišką ir kūrybą.
  4. Ugdyti mokinių socialinius bendravimo ir bendradarbiavimo, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius.
Ruošiant ir vedant renginį buvo ugdomi ir ugdėsi socialiniai įgūdžiai:
  • savęs pažinimo – organizuojant ir vedant renginį mokiniai mokėsi pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, pranašumus ir trūkumus;
  • kūrybinio mąstymo įgūdžiai – labai svarbūs, nes tai padėjo surasti ir įvertinti įvairius sprendimo būdus bendroje veikloje;
  • kritinio mąstymo įgūdžiai padėjo analizuoti informaciją ir patyrimą;
  • bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių įgijo gaminant darbelius aukcionui, žaidžiant, mokantis, o tai ir toliau padės tarpusavyje sėkmingai bendradarbiauti, užmegzti ir išlaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais;
  • problemų sprendimo įgūdžių – mokiniai turėjo ieškoti įvairių sprendimo būdų ruošiantis renginiui, įvertinti tuos būdus ir pasirinkti veiksmų planą.
Vertybinės nuostatos: pagarba, atsakingumas.
Socialiniai gebėjimai: tai asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarpkultūriniai gebėjimai, taip pat elgesio normos, kai mokiniai parengiami veiksmingam dalyvavimui socialiniame gyvenime.
 
Įgyvendinus projektą pasiekta:
  1. Suburta mokyklos bendruomenė aktyviai bendradarbiavo organizuojant labdaringą renginį. Trys bendruomenės kartos kartu dirbo, dalinosi patirtimi, mokė viena kitą. Mokiniai įsitraukė į realią visuomeninę veiklą, jautėsi svarbūs bendruomenės nariai, įgijo realios organizacinės patirties, suprato, kad ir bendrai dirbdami gali realai prisidėti keičiant esamą situaciją visuomenėje.
  2. Vyresnės bendruomenės kartos vaizdžiai perdavė jaunimui savo kultūrinę patirtį. Žaisdami, dalyvaudami mini scenose apie senovės papročius, mokiniai susipažino su savo krašto papročiais, išmoko senųjų lietuvių liaudies žaidimų, dainų. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti kaip senovėje buvo dirbami įvairūs buities darbai. Vyresnei kartai perduodant kultūrinį paveldą, mokiniai gali  kaupti ir išsaugoti intelektines, moralines, visuomenines, religines ir estetines vertybes.
  3. Gaminant darbelius, gaminius aukcionui buvo ugdomas mokinių kūrybiškumas ir saviraiška.
  4. Projekto metu visa mokyklos bendruomenė palaikė pagrindinę idėją – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė stengėsi surinkti kuo daugiau lėšų ir padėti  bėdos ištiktiems žmonėms. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė
 
Daugiau apie renginį galite sužinoti apsilankę LRT interneto svetainėje ir pažiūrėję filmuotą renginio medžiagą.

 Projektas „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“

 

Projekto pavadinimas: „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“
Vykdymo data: 2012-12-15
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė.
Projekto dalyviai: Naujosios Vilnios mamos ir vaiko globos namų „Užuovėja“ gyventojai.

Projekto tikslas - panaudojant menines vilnos pluošto kalėdinių žaisliukų gaminimo technologijas, mažinti socialinę atskirtį, skatintini jaunų mamų verslumą, ugdyti draugiškumo, komandinio darbo, kūrybiškumo, savarankiškumo, atskomybės, tolerancijos, pasitikėjimo savimi įgūdžius.

Uždaviniai:

  1. Bendradarbiaujant su centro vadovais organizuoti renginį  jaunų mamų tarpusavio bendravimo, bendradarbiavimo, humaniško elgesio skatinimui.
  2. Naudojantis  kūrybinų darbų atlikimo formą ugdyti mergaičių kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti paauglių verslumą per technologojų užsiėmimus.
  5. Pokalbių metu diegti dorovines gyvenimo šeimos, pagarbos, bendradarbiavimo, tolerancijos, atjautos, meilės vertybes.

Trumpa projekto apžvalga: Popietės metu globos namų gyventojos, susipažinusios su gaminimo technologija, kūrė Kalėdų eglutės papuošalus iš vilnos pluošto. Darbeliai buvo kuriami ir dekoruojami malonioje aplinkoje ir labai linksmoje zujančių dviejų, trejų metukų „mažųjų padėjėjų“ kompanijoje. Vaikučių džiaugsmas ir pakylėtos teigiamos emocijos, grožintis mamų pagamintais žaisliukais, puikiai tiko projekto organizatorių kurtai Kalėdinių švenčių atmosferai. Pagamintais žaisliukais buvo papuošta eglutė.

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė

Projektas „Pasitikime Kalėdas drauge“
 
Projekto pavadinimas: „Pasitikime kalėdas drauge“
Vykdymo data: 2012-11-27 – 2012-12-11
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Sandra Laucytė ir Gitana Pinkauskaitė.
Projekto dalyviai: Šeškinės vaikų dienos centrą lankantys vaikai.
 
Projekto tikslas – lavinti kūrybiškumą, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuriant šventines dekoracijas Kalėdoms.
Uždaviniai:
  1. Atlikti literatūros analizę, siekiant atskleisti socialinių įgūdžių sampratą ir ugdymo galimybes ir būdus.
  2. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą gaminant kalėdines dekoracijas.
Įgyvendinus projektą padarytos išvados:
  1. Literatūros analizė parodė, kad socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs, norint prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
  2. Šeškinės dienos centro vaikai išmoko pasigaminti kalėdines dekoracijas iš paprastų ir nebrangių priemonių.
  3. Vaikai atlikdami kūrybinius darbus išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti kūrybiniuose darbuose.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Sandra Laucytė, Gitana Pinkauskaitė

Projektas „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“
 
Projekto pavadinimas: „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“ 
Projekto vykdytojas:  I k. magistrantė  Brigita Vainorytė.
Vykdymo data: 2012 m. spalis - lapkritis.
Projekto dalyviai:  Visų Šventųjų parapijos dienos centrą lankantys socialinės rizikos grupės vaikai.
 
Aktualumas: Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami vis kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės: jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar vertinamas aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, komunikabilumas, lyderiavimas. Konfliktai, smurtas, nusikaltimai – deja tokiame šiuolaikiniame pasaulyje turės gyventi mokiniai. Kad jame prisitaikytų, rastų savo vietą, nesukluptų, rinktųsi teisingą gyvenimo būdą, suaugusieji turi jiems padėti ugdyti gyvenimo įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų socialinius įgūdžius, kadangi šios grupės vaikams prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje matant delinkventinį šėimos ar aplinkinių elgesį yra ypač sunku. Socialinė rizika – tai įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas socialinei asmens atskirčiai atsirasti. Būtina stengtis, kad rizikos grupės vaikų socialinė atskirtis mažėtų. O viena iš veiksmingų socialinės atskirties mažinimo priemonių yra vaikų socialinių įgūdžių ugdymas.
 
Projekto tikslas - ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę meninę veiklą.
Uždaviniai:
  1. Išanalizuoti socialinės rizikos grupės vaikų socializacijos veiksnius, būdus.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti  socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija apibrėžiama kaip procesas, išmokantis vaikus ar naujus visuomenės narius visuomenės gyvenimo būdo. Tai procesas, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, perima jos sukauptą patirtį, socialines vertybes ir nor­mas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, bendraamžiai, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2.  Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbiai su vaikais yra vienas iš geriausių metodų ugdyti bendravimo įgūdžius. Praktinių užsiėmimų metodas taip pat buvo labai  naudingas ugdant socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius, kuomet grupė vaikų turėdavo susivienyti bendram darbui – pagaminti pietus.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo puiki priemonė ugdanti vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius, nes kiekvienas vaikas savarankiškai gamindamas gipsinį personažą sprendė įvairias kūrybines problemas. Užsiėmimų metu vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, o taip buvo ugdomi jų bendravimo, bendradarbiavimo socialiniai įgūdžiai.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė
Brigita Vainorytė

Aukštadvario krašto kulinarinio paveldo seminaras

Katedros studentai nuolat įgyvendina įvairius projektus ne tik universitete, bet ir už jo ribų: bendrojo ugdymo mokyklose, neformalaus švietimo įstaigose, miesto šventėse ir kt.

 

  


 

 

 

Technologijų edukologijos studijų programos studentės

 Socialiniame projekte ,, Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“

 

Vykdymo data: 2016 m. gruodžio 16 - 18 d.

Projekto vieta: Kalėdų senelio dirbtuvių vieta: Verslo parkas Gariūnai, Gariūnų g. 70, Vilnius 

Projekto organizatorius:

  • VšĮ „Veiklių mamų klubas“;
  •  VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“.

Projekto dalyviai, vykdytojai: 

  • Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro technologijų mokytai, vilnos vėlimo ir tapybos ant šilko kursų dalyvės.
  • Technologijų ir technologinio ugdymo katedros technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentės Stasė Jurkevičienė, Miglė Pilvelytė, LEU dėstytojai.

Aktualumas. Gruodis kiekvienais metais tampa ne tik pakiliu švenčių laukimo periodu. Rūpinamės artėjančių iškilmių planavimu, bėgiojame po parduotuves ieškodami kuo originalesnių, mielesnių dovanų artimiesiems, galvojame ir renkame idėjas, kaip puošti namus. Visi nori, kad Šv. Kalėdų rytas džiugintų ir sielą ir akis! Ne paslaptis, kad kiekvienas vaikas nori gauti savo dovanėlę po Šv. Kalėdų eglute, deja ne visiems pasiseka.  Mugė „Kalėdų senelio dirbtuvės“ norėjo priminti, kad kalėdinių dovanų dovanojimas yra krikščioniška tradicija, susijusi su Jėzaus atėjimu į šį pasaulį. Pirmosios Kalėdinės dovanos buvo paprastos – pyragėliai, vaisiai, riešutai, lėlytės, drabužiai, saldainiai, apelsinai, rankdarbiai. Bet po pramonės revoliucijos dovanos pasikeitė iš rankų darbo gaminių į gamyklines, o atsiradus reklamai, komercializavosi. Ir šiais laikais Kalėdų Senelis Kalėdų išvakarėse aplanko ne kiekvienus namus ir padeda dovanų po eglute ne visiems vaikams. Tad visi buvo kviečiami prisiminti tas senas tradicijas ir padėti visiems nuskriaustiems vaikams dovanas po eglute. Projekto dalyviai buvo kviečiami prisidėti prie VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” akcijos ir padovanoti vaikams džiaugsmą, šypseną, viltį, tikėjimą gerumu.

Tikslas: suteikti šventinę nuotaiką, dalytis gerais darbais, ugdyti dalyvių verslumą, kūrybiškumą, sieti technologinį ugdymą su gyvenimo aktualijomis.

Uždaviniai:

1. Suburti mugės dalyvių komandą;

2. Sukurti rankdarbius mugei ir juos patraukliai pristatyti mugėje;

3. Prisidėti prie VšĮ ” Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems” akcijos ir išpildyti vaikų svajones;

4. Skleisti gerumo idėją ir skatinti visuomenę aktyviai įsitraukti į  tokio pobūdžio akcijas;

5. Paviešinti projektą socialiniuose tinkluose.

Projekto eigoje buvo galima ne tik įsigyti rankdarbių, aukoti pinigus tačiau ir įsigytus rankdarbius padovanoti likimo nuskriaustiems vaikams, kuriems tėveliai neturi galimybės nupirkti Kalėdinės dovanos. Labdaros organizacija – viešoji įstaiga „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ pakvietė pasirūpinti tais, kuriems itin finansiškai sunku ir labiausiai reikia paramos bei pagalbos. Mugė sulaukė didelio susidomėjimo, mugėje dalyvavo net 151 dalyvis. Mugės metu surinkta labdara iškeliavo į Lietuvos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, neįgaliųjų centrus, pas nepasiturinčiai gyvenančias daugiavaikes šeimas ir Vilniaus miesto krizių centrą. Juk gyvenimas tampa prasmingas tuomet, kai padedi tiems, kuriems reikia pagalbos.

Plačiau apie kalėdinę mugę http://www.kaledinemuge.lt/

 

Mugės akimirkos ir padėka už dalyvavimą „Kalėdinėje mugėje“

 


Aukštadvario krašto kulinarinio paveldo seminaras

 

    2016 m. balandžio 8d. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos Amatų centre vyko Aukštadvario krašto kulinarinio paveldo seminaras. Seminaro metu buvo pasakojama apie Aukštadvario kraštą, Trakų rajono kulinarinį savitumą ir autentiškumą.

Seminaras susidarė iš teorinės dalies ir praktinės.  Teorinėje dalyje aptarėme visus šį kraštą atspindinčius kulinarinio paveldo patiekalus, išskyrėme šimtalapį ir kibinus, kadangi tai itin paklausūs ir populiarūs kulinarinio paveldo patiekalai, garsinantys mūsų kraštą. Apžvelgėme receptūras, gaminimo technologijas. Praktinėje seminaro dalyje mokėmės kaip tinkamai užminkyti tešlas, paruošti įdarus ir pagaminti patiekalus garsinančius visą Trakų rajoną.

 

Technologijų edukologijos Ik. studentė Milda Leščinskytė (kairėje)

 


Kūrybinės dirbtuvės  "Velykų belaukiant..."

 

  Technologijų edukologijos I kurso magistrantės Jolita Stapurevičiūtė ir Evelina Buivydaitė 2016 m. kovo 16 d. dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse "Velykų belaukiant...". Studentės prisijungė prie Technologijų ir technologinio ugdymo katedros socialinio partnerio Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitėssuaugusiųjų mokymo centro organizuojamo renginio, kuriame dirbtuviųdalyvius mokė marginti kiaušinius ekologiško dekupažo technika. 

   Dirbtuvių metu studentės pristatė kiaušinių marginimo tradicijas ir dekupo technikos subtilybes. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai aktyviai įsijungė į veiklą, puikiai perprato ekologiško dekupažo technikos ypatumus ir sukūrė originalius margučius. Susibūrus jaukioje bendruomenėje, pasidalinta patirtimi ir parengta vienai iš gražiausių pavasario švenčių - Šv. Vėlykomis.

 

      

 

        Technologijų edukologijos I kurso studentė        Technologijų edukologijos I kurso studentė Evelina Buivydaitė

                   Jolita Stapurevičiūtė

 

   

  Kūrybinių dirbtuvių dalyviai perprato ekologiško dekupažo ypatumus ir sukūrė originalius margučius

 


                      Socialinis projektas "Pyragų diena 2015"

Technologijų edukologijos magistro studijų programos I kurso studentė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė universiteto bendruomenei pristatė savo veiklas didžiausiame Lietuvoje televizijos paramos projekte Tv3 „Išsipildymo akcija“, kurio koordinatore dirba nuo 2009 m. Magistrantė pasakojo, kad projektas sėkmingai gyvuoja nuo 2003 m. ir per šį laikotarpį tapo reiškiniu, kuris puikiai parodo, jog esame vieningi ir galime susiburti bendram tikslui, kai siekiama padėti tiems, kuriems mūsų pagalbos labiausiai reikia.

Projekto organizatoriai: Tv3 ir SEB bankas.

Labdaros fondas „Vienybė“ – projekto lėšų administratorius.

Projekto tikslai: kasmet atsakingai keliami vis nauji akcijos tikslai, siekiant padėti:

  • Sunkiai sergantiems vaikams, kurių gydymui ir/ar slaugymui reikalinga speciali pagalba.
  • Vaikų globos ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.
  • Šeimynose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.

 „Išsipildymo akcija“ projekto vykdymas vyksta ne tik Kalėdiniu laikotarpiu. Suaukotų lėšų padalinimas ir įsisavinimas trunka ištisus metus, kasmet suaukojamas lėšas siekiama panaudoti atsakingai, kuo efektyviau, atsižvelgiant į akcijos tikslus ir akcijos dalyvių poreikius. Tai yra nuoseklus kasdieninis darbas– pradedant informacijos rinkimu, tikrinimu ir apdorojimu baigiant konkrečiais pirkimų derinimais, ligoniukų ir globos įstaigų bei šeimynų lankymu, bendravimu, projekto dalyvio diplomų įteikimu. Kai kurių ligoniukų istorijų poreikių išpildymas trunka kelerius metus. Pagal akcijos tikslus ir nuostatus lėšas skirsto ir visus pirkimus tvirtina kompetentinga lėšų skirstymo Komisija.

 

                        

Renginio nuotraukas galite pamatyti 


 

Socialinis projektas „Pradinis techninis modeliavimas technologijų pamokose“

Vykdymo data: 2015 m. sausio mėn.

Projekto vieta: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentas Vilius

Dinstmanas.

Projekto dalyviai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentai, LEU dėstytojai,

mokytojai.

Aktualumas. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie neformaliojo vaikų ugdymo metodų integraciją į formalųjį ugdymą. Vaikų mokymosi motyvacijos didinimui priemonės atėjusios iš neformaliojo ugdymo yra pakankamai efektyvios. Viena iš priemonių yra pradinio techninio modeliavimo integracija į technologijų pamokas. Pradinis techninis modeliavimas ugdo pagarbą ir meilę darbui, padeda vaikams suprasti kuriamąją darbo paskirtį, supažindina su įvairiomis medžiagomis ir išmoko elementarių, bet nuosekliai sudėtingėjančių įvairių medžiagų rankinio apdirbimo būdų, naudojantis atitinkamais įrankiais ir priemonėmis, tobulina konstravimo ir modeliavimo gebėjimus, ugdo tikslius darbo įgūdžius ir kūrybinį mąstymą.

Uždaviniai.

1. Parinkti tinkamus modelius iškeltam tikslui pasiekti;

2. Paruošti metodinę medžiagą;

3. Paskaitos metu apmokyti mokytojus dirbti su paruošta metodine medžiaga;

4. Skleisti gerąją patirtį apie pradinio techninio modeliavimo integravimą į technologijų

pamokas;

5. Skleisti gerąją patirtį apie bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos kompetencijų

ugdymą.

Išvados.

1. Pasirinktas raketos modelis ir sukurta metodika;

2. Aprašytos varžybų taisyklės;

3. Š. m. sausio 11 d. pravesta paskaita „Pradinis techninis modeliavimas technologijų

pamokose“, kurios metu dalyviai tobulino konstravimo ir modeliavimo gebėjimus;

4. Paskaitos metu mokytojai įgijo žinių kaip ugdyti bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos

kompetencijas gaminant raketos modelį.

     


 Socialinis projektas „Angelų vaikai“

 

Projekto pavadinimas: kūrybinė popietė „Angelų vaikai“

Vykdymo data: 2015 m. gruodžio mėn.

Projekto vieta: Technologijų ir technologinio ugdymo katedra.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentės Jolanta Telšinskaitė ir Evelina Buivydaitė.

Projekto dalyviai: Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos mokiniai ir Varėnos r. Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ auklėtiniai.

Aktualumas. Socialinio projekto organizatoriai ir vykdytojai siekia prisidėti prie globos namų auklėtinių ir jaunimo mokyklos mokinių socialinių įgūdžių ugdymo. Technologinis ugdymas palankus stiprinti paauglių emocinį ir psichologinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Projekto metu vykdomose kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai gali mokytis bendradarbiauti, išklausyti vieni kitus, paprašyti pagalbos, pasidalyti idėjomis, patarti vieni kitiems, priimti komplimentus ir patys pagirti bendramokslių darbus, pasidžiaugti sėkme ir kt. Technologinės veiklos gali būti pritaikomos prie įvairių mokinių gebėjimų, todėl kiekvienas dalyvis gali pasijausti kūrėju ir stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdytis valią atlikti darbą iki galo, t. y. mokytis drąsiai siekti užsibrėžto tikslo. Socialinis projektas skirtas tiek socialinių, tiek ir technologinių įgūdžių ugdymui, kurie socialinės rizikos grupėms priklausantiems asmenims galėtų padėti pasirinkti profesinę veiklą, siekti išsilavinimo ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

Projekto tikslas: stiprinti socialinės rizikos grupėms priklausančių paauglių psichosocialinius įgūdžius.

Projekto uždaviniai:

  1.  Išsiaiškinti priežastis, kurios lemia vaikų ir paauglių priklausymą socialinės rizikos grupėms.
  2. Padėti mokiniams ugdytis socialinius įgūdžius ir psichologinę savijautą, būtinus konstruktyviam bendravimui ir bendradarbiavimui su bendraamžiais ir pedagogais.
  3. Stiprinti mokinių technologines kompetencijas.

Išvados

  1.  Individualūs psichosocialiniai paauglio ypatumai, nepalankios aplinkos sąlygos, silpni ryšiai su tėvais, neigiama visuomenės nuostata su problemomis susidūrusių jaunų asmenų atžvilgiu dažnai paskatina paauglius perimti negatyvų požiūrį į aplinką ir polinkį į delinkventinį elgesį, o tai skatina mokinių siekį pagalbos ieškoti jaunimo mokyklose. Nepalankiomis sąlygomis augantiems ir dažnai su tėvų socialinių įgūdžių stoka susidūrusiems nepilnamečiams asmenims siekiama padėti juos apgyvendinant globos namuose.
  2.  Kūrybinėse dirbtuvėse paaugliai bendrauja ir bendradarbiauja su bendraamžiais ir pedagogais, o tai stiprina jų socialinius įgūdžius (išklausyti kitus, paprašyti pagalbos, padėkoti, nereaguoti į trukdymus, taisyti klaidas, įsitraukti į bendrą veiklą, priimti komplimentą ir kt.), ugdo vertybines nuostatas (supratingumą, toleranciją, pagarbą, atsakingumą, sąžiningumą ir kt.), sudaro sąlygas patirti kūrybinę sėkmę ir įgyti pasitikėjimo savimi.
  3. Kūrybinės veiklos metu projekto dalyviai stiprina darbo su tekstile ir konstrukcinėmis medžiagomis įgūdžius, atskleidžia individualius kūrybinius gebėjimus ir įgauna naujos patirties, kuri jiems būtų naudinga ateityje sprendžiant profesijos ir ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimus.

 

  

Akimirkos iš projekto

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


Projektas „Meduoliniai nameliai“

 

Projekto pavadinimas: „Meduoliniai nameliai“

Projekto vykdytoja: Milda Leščinskytė

Vykdymo data: 2015 m. gruodis

Projekto vieta: Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

Aktualumas: Kaimo mokyklos realybė: 60 proc. socialiai remtinų vaikų ir 7 km pėsčiomis. Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius, suteikti galimybe jaustis pilnaverčiais.

Projekto tikslas - plėtoti vaikų socializacijos galimybes, skatinant konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, sudarant sąlygas tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2.  Ugdyti praktinės veiklos metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Sustiprinti pasitikėjimą savo galimybėmis, perteikti higienos ir estetikos svarbą.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

Socializacija yra vienas svarbiausių normalaus visuomenės funkcionavimo, socialinės tvarkos palaikymo bei stabilizavimo veiksnių. Socializacija yra grindžiama teiginiais apie lemiamą aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi, juose pabrėžiama žmogaus sklaidai būtina visavertė sąveika su socialiniu žmonių gyvenimu.

Socializacija kuria ir formuoja paauglį, kaip asmenybę, kaip individualybę ir kaip socialinės grupės bei žmonių bendruomenės narį. Ugdymas daro socializaciją kryptingą, ir yra vienas iš ją stiprinančių veiksnių.

 

    

Akimirkos iš įvykdyto projekto

 


 

Socialinis projektas "Mes draugiški gyvūnams"

 

Projekto organizatoriai: technologijų mokytoja Svetlana Voytkevich, socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė - Poškė, psichologė Irina Šiškina 

Projekto vieta: Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija

Projekto laikotarpis: 2015 m.spalio mėn. – gruodžio mėn.

Projekto gerumo akcijos data: 2015 m. lapkričio 17 d.

Projekto tikslas - atkreipti mokyklos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą bei skatinti pagalbą silpnesniems, mažesniems, nebūti abejingais. 

Projekto uždaviniai:

  1. Ugdyti svarbiausias žmogaus savybes: gailestingumą, užuojautą, supratimą, meilę.
  2. Ugdyti mokinių atsakomybės bei pareigos jausmą, kantrybę ir rūpestingumą.
  3. Nagrinėti gyvūnų auginimo, priežiūros ir dresavimo klausimus.
  4. Vykdyti prievartos ir žiaurumo prieš gyvūnus prevenciją.
  5. Plėtoti mokinių kūrybiškumą, meninę saviraišką.

Aktualumas: 

Šiuolaikinė visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni sako, kad šiais laikais nepakankamai ginamos net žmonių teisės, tai kam švaistyti laiką ir jėgas gyvūnams gelbėti? Kiti įsitikinę, kad likimas iš žmogaus gali atimti daug ką – gerą atlyginimą, solidžią pensiją, net darbą, bet nepajėgus atimti jautrios širdies.

Žmogaus pagalbos taip reikia mažiesiems mūsų broliams – tiems, kuriuos prijaukinome ir už kuriuos esame atsakingi.

„Netoli gimnazijos mokiniai rado sužeistą šunį. Jį greičiausiai partrenkė mašina, kuri nesustojo ir paliko gyvūną mirti“ - apie tai rašo Nemėžio šv.R.Kalinausko gimnazijos vyresn. socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė ( prieiga per internetą: http://www.nemezis.vilniausr.lm.lt)

„Mokiniai neliko abejingi šunelio nelaimei. Jie atnešė gyvūnėliui paėsti, kreipėsi pagalbos į policiją. Tačiau atvykęs ekipažas niekuo padėti negalėjo. Bandė pagalbos ieškoti gyvūnų prieglaudose, bet ir iš jų sulaukė daugiausiai neigiamų atsakymų. Vis tik pavyko surasti kas gali padėti sužeistam gyvūnui. Dėkojame Tautmilės prieglaudos darbuotojams, kurie atvyko ir išsivežė šunį gydyti.“ Sakoma, kad švelniai ir atvira širdimi atiduodamas gerumas yra tarsi mažos sėklos, iš kurių išaugantys žiedai nuskaidrina mūsų gyvenimą.

Tikėdami gerumo galia organizavome socialinį projektą „Mes draugiški gyvūnams”, kuriuo buvo siekiama parodyti, jog kiekvienas gali dalintis savo gerumu ir pagelbėti vargstantiems bei kenčiantiems ar kažkada augintiems ir paliktiems gyvūnams, kurie patys už save kalbėti ar sau užsitikrinti šiltų namų negali. Gerumas užkrečia, vienija mus ir gali nuversti kalnus!

Nors gerus darbus reikia daryti tyliai, mes tikime, kad plačiau pasidžiaugus mūsų gimnazijos jaunų žmonių nesavanaudiškumu, atsidavimu šios idėjos bus įdomios kitoms bendruomenėms. Apie mokinių veiklas rašoma gimnazijos tinklalapyje.

Numatomi projekto rezultatai:

  1. Atkreipti gimnazijos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą.
  2. Paskatinti Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bedruomenės narius padėti beglobiams gyvūnams.
  3. Padėti „Tautmilės“ prieglaudai rūpintis beglobiais gyvūnais

Numatomos projekto pasekmės:

  1. Sukurti per technologijų ir dailės pamokas suvenyrus.
  2. Padovanoti vaikų darbelius gerumo akcijos dalyviams.
  3. Paskatinti gimnazijos bendruomenės iniciatyvumą, susivienijimą bei empatiškumą.

    

Mokinių sukurtu suvenyrai 

 


 

Socialinis projektas „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

 

Projekto pavadinimas: „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

Projekto vykdytoja: I k. magistrantė Aušra Jokubauskaitė

Vykdymo data: 2015 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 15d.

 

Aktualumas. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės, kurias taip ilgai ir kruopščiai puoselėjome. Jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar siekiant išsilavinimo, karjeros, o darbar vertinami tokie dalykai, kaip aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, lyderiavimas, komunikabilumas.

   Socialiniai įgūdžiai – tai verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių elgesiu. Tai gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienino gyvenimo poreikiais ir problemomis.

   Kątik gimęs žmogus dar neturi jokių socialinių bruožų, jis – dar tik biologinė būtybė. Gamta yra taip sutvarkyta, kad žmogus tampa socialine būtybe, santykiaudamas su aplinka ir su kitais žmonėmis (Grigas, 1995).  Tačiau kai kurių kūdikių santykis su pasauliu prasideda kur kas anksčiau. Kai jų bendraamžiai dar laukia pirmojo pasimatymo su mama saugiai ilsėdamiesi jos įsčiose, ankstukai jau priima pirmą ir vieną didžiausių iššūkių gyvenime - išlikti. Ir šiame etape kūdikiams reikia ypač daug šilumos, kuria apgaubti gali tik šeima ir bendruomenė, parodanti, jog ankstukai, kaip ir visi kūdikiai, yra laukiami jos nariai.

Projekto tikslas - ugdyti socialinę kompetenciją, skatinti bendradarbiavimą, supratingumą ir prisidėti prie anksčiau gimusių kūdikių gerovės.

Projekto uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ugdymo(-si) procese.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Nunerti, numegzti kuo daugiau reikiamų rūbelių anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesio elementus būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2. Pasirinkti metodai ir priemonės vykdyti praktinę veiklą buvo parinkti tinkamai. Socialiniai  projektai, kurių problematika aktuali, ugdo socialinę kompetenciją ir skatina tarspinstitucinį bendradarbiavimą.
  3. Projekto pabaigoje, gruodžio 15d. surinkta net 54 mezginiai. Iš jų trys anklodės, dvejos poros pirštinaičių ir net 49 poros kojinyčių.

  

                           

Laiškeliai su palinkėjimais ir kojinytės paruoštos ankstukams

 

Projekto metu surinkti daiktai ankstukams

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


 

Socialinis projektas Būkime tolerantiški“

 

Projekto pavadinimas: „Būkime tolerantiški“

Projekto vykdytoja: I kurso magistrantė Alma Urbonienė

Projekto vykdymo laikas: Nuo 2009 m. lapkričio mėn. – iki 2010 m. kovo mėn. Tačiau projektas tapo tęstinis kiekvienais metais, ir šiais metais kūrėme mozaikas, vyko įvairios paskaitos, akcijos mokiniams.

Projekto dalyviai: Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniai, mokytojai.

 

Aktualumas. Tolerancijos idėja šiandien gana populiari ir dažnai deklaruojama įvairiuose dokumentuose bei programose, nuolat aptariama žiniasklaidos, tačiau ją įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip paskelbti kilnų šūkį ar priimti naują įstatymą. Tolerancijos problema kviečia mus visus kūrybinėms paieškoms ir pokyčiams, nuolat aiškinantis tolerancijos turinį, ribas ir įgyvendinimo galimybes vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje. Nuolat jaunimo įsitraukimas į aktyvią socialinę veiklą yra neatsiejamas nuo pagarbos ir tolerancijos visuomenėje skatinimo, empatiško, socialiai aktyvaus ir altruistiško elgesio ugdymo(si), tokį ugdymą(si) skatinančios aplinkos kūrimo vaikystėje ir jaunystėje. 

Mokykloje kilo idėja suorganizuoti socialinį projektą „Būkime tolerantiški“, kad būtume jautresni, pagarbūs, suteikiantys pagalbą, dėmesį ir meilę kitam – šalia esančiam žmogui. 

Projekto tikslas:

  1. Ugdyti mokinių tolerantišką savimonę, pilietinį aktyvumą;
  2. Organizuoti turiningą veiklą, tenkinti mokinių pažinimo, saviraiškos, kūrybos poreikius;
  3. Stiprinti mokinių draugiškumą, kultūringą elgesį.

Projekto uždaviniai:

  1. Padėti suvokti tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime;
  2. Formuoti teigiamą mokinių požiūrį į kitaip mąstantį žmogų;
  3. Mokyti išsakyti savo nuomonę, nenaudojant smurto, agresijos, patyčių;
  4. Ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti ir analizuoti šiuolaikinio gyvenimo problemas;
  5. Skatinti suprasti kitus ir rodyti jiems dėmesį;
  6. Ugdyti mokinių kūrybiškumą, iniciatyvumą, plėsti akiratį ir kūrybinį sąmoningumą;
  7. Integruoti dorinio ugdymo idėjas į kitų mokomųjų dalykų turinį;
  8. Skatinti visuotinių vertybių suvokimą;
  9. Sudaryti sąlygas aktyviai ir įdomiai mokinių veiklai.

Išvados: mokyklos bendruomenės nariai po projekto buvo draugiškesni ir tolerantiškesni vieni kitiems. Mokiniai toleranciją suprato kaip abipusę žmonių pagarbą ir pakantą vienas kitam, nesityčiojimą, gyvenimą be pykčio, pašaipų, draugiškumą, supratingumą, žmogaus priėmimą tokį, koks jis yra, kito žmogaus toleravimą pagal rasę, bendravimą, mąstymą. Tarp mokytojo ir mokinio vyravo abipusė pagarba. Norėdami suprasti klasės draugą daugiau nei pusė mokinių jį priima tokį, koks jis yra, trečdalis mokinių mano, kad tai ne jų reikalas, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Mokiniai stengėsi padėti klasės draugui, jei mato, kad jis turi problemų: patarė, kur kreiptis pagalbos, visada stengėsi padėti patys; daugiau dėmesio skyrė artimam draugui.

 

   

Tarptautinė tolerancijos diena. Pilietinė akcija „Būkime tolerantiški"


 

Projektas „Gerumo nebūna per daug"

 

Projekto pavadinimas: "Gerumo nebūna per daug"

Projekto vykdytojos: I kurso magistrantė Jolanta Preidžiuvienė ir kolegė mokykloje Dalia Balčiūnienė

Vykdymo data: 2005.12 – 2015.12

Projekto vieta: Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla, Projekto dalyviai: Pasvalio Svalios pagrindinės mokyklos bendruomenė, Pasvalio r. Paslaugų ir Užimtumo Centras Pagyvenusiems ir Neįgaliesiems (Senelių Namai), Pasvalio raj. Grūžių vaikų globos namai, mokykloje dirbę mokytojai, Pasvalio centrinės ligoninės vaikų skyriaus personalas ir ligoniukai, dienos centro ir labdaros valgyklos personalas ir lankytojai, Pasvalio Šv.Jono Krikštytojo parapijos dvasininkai, vaikų darželių vaikučiai, respublikinių gerumo akcijų organizatoriai.

Aktualumas:

Pripažįstant adaptyvios asmenybės ugdymo svarbą, vis dažniau pabrėžiamas socialinių įgūdžių ugdymo aktualumas, mokėjimas spręsti problemas, priimti sprendimus, savarankiškai veikti, atsakyti už savo veiksmus. Taigi ugdymo institucija privalo rūpintis, ne tik žinių perteikimu, bet ir gebančios prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų asmenybės ugdymu, parinkti tinkamus ugdymo metodus bei sudaryti sąlygas, kad kiekvienas galėtų vystytis kaip gebanti savarankiškai planuoti savo ateitį ir sėkmingai integruotis į visuomeninį gyvenimą asmenybė. Mokykloje vaikai turi įgyti bendruosius gebėjimus, kurie leistų visą gyvenimą sėkmingai mokytis ir dirbti.

Socialinių įgūdžių kokybė daro didžiulį poveikį žmogaus asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui. Psichologinių tyrimų duomenimis, vaikai, nesusiformavę būtinų socialinių įgūdžių mokykloje, sunkiau prisitaiko, prasčiau mokosi, o sulaukę brandesnio amžiaus gali tikėtis tam tikrų socialinės adaptacijos sutrikimų. Suformuoti įgūdžiai ne tik palengvina paties asmeninį gyvenimą, bet ir padeda būti kuo mažiau priklausomam nuo aplinkinių, savarankiškesniam, lengviau integruotis į visuomenę.

Projekto tikslas:

 Pabendrauti su rajono žmonėmis, globos namuose gyvenančiais vaikais, mokykloje dirbusiais mokytojais, šventėms ligoninėje likusiais vaikais, senelių namų gyventojais ir neįgaliaisiais. Pasidžiaugti kartu, palinkėti, kad išsipildytų jų svajonės ir lūkesčiai, parodyti rūpinimąsi kiekvienu žmogumi, sutelkti mokyklos bendruomenę geriems darbams, puoselėti pagarbą vienas kitam, toleranciją ir savitarpio supratimą. Aktyviai prisidėti prie respublikoje organizuojamų gerumo akcijų.

Uždaviniai:

1. Skatinti mokyklos bendruomenę dalintis turimais daiktais su vargstančiais žmonėmis, padėti jiems materialiai ir palaikyti dvasiškai.

2. Įvairių švenčių progomis pasveikinti buvusius mokyklos mokytojus. Per Kalėdas juos aplankyti namuose. Pabendrauti.

3. Du kartus metuose surengti šventinius koncertus Senelių ir neįgaliųjų centre. Aplankyti nevaikštančius senelius.

4. Prieš didžiąsias metų šventes aplankyti ligoninės vaikų skyriuje šventėms likusius mažuosius ligoniukus. Surengti jiems mažą šventę ligoninės palatoje.

5. Tęsti bendravimą su Pasvalio raj. Grūžių vaikų globos namų gyventojais ir vaikų darželių lankytojais

6. Prisijungti prie respublikinių gerumo akcijų

 

                                  

 


Projektas "Kalėdų vaišės"

Projekto pavadinimas: „Kalėdų vaišės“

Projekto vykdytoja: Vingailė Šidlauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Visų Šventų parapijos vaikų dienos centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

 

Aktualumas: Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių bendrauti su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, tarpusavyje bendradarbiauti, dalintis, padėti vienas kitam ir kt. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams, per mitybos pamokas, ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.

Projekto tikslas – ugdyti vaikų iš socialinės rizikos šeimų bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų padėtį Lietuvoje, aptarti jų integracijos problemas.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgudžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgudžius.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializavimasis – tai asmenybės nuostatų, vertybių, mąstymo būdų ir kitų asmeninių socialinių savybių perėmimas. Tai žmogaus vystymasis, sąveikaujant su aplinka, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Asmenybės socializacija vyksta sąveikaujant su įvairiais veiksniais ir agentais.
  2. Įgyvendinant projektą buvo įsitikinta, kad geriausiai socializacijos įgūdžiai įgaunami per bendravimą. Praktiniai darbai tai labai puikiai atskleidė, kaip vaikai išmoksta klausiyti ir tarpusavyje bendradarbiauti, padėti, analizuoti, spręsti problemas.
  3. Gamindami patiekalus grupėse, vaikai išmoko drauge spręsti iškilusias problemas, padėti vienas kitam, jei reikia nebijoti savo nepasisekimų ir drauge atrasti išeiti. Taip buvo ugdomi bendradarbiavimo, bendravimo socialiniai įgūdžiai.

 

 

  

Akimirkos iš įgyvendinto projekto   



Projektas „Kalėdų belaukiant“

 

Projekto pavadinimas: „Kalėdų belaukiant“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Alina Ostanevičienė ir Vaida Vyšniauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Vilkijos žemės ūkio mokykla

Projekto dalyviai: 11 – 12 klasių mokiniai, pedagogai.

 

Aktualumas: Ryšiai su bendraamžiais paaugliams yra svarbesni, kadangi draugai išmoksta atpažinti ir gerbti ju asmeninius skirtumus. Vaikams trūksta sugebėjimų tikram bendravimui ir jie nesilaiko pokalbio eiliškumo, paaugliai jau moka palaikyti tarpusavio santykius. Geri santykiai su bendraamžiais vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, jis gali laisvai reikšti savo mintis, bendrauti, o visi šie veiksniai labai svarbūs integraciniame vaiko procese į visuomenę.

Projekto tikslas – Ugdyti mokinių tarpsusavio bendravimą ir bendravimą su bendraamžiais ir mokytojais.

Uždaviniai:

  1. Vykdyti mokinių užklasinę veiklą mokyklos bendrabutyje;
  2. Su mokiniais, gyvenančiais mokyklos bendrabutyje pasiruošti Kalėdoms;
  3. Pagaminti dekoracijas iš druskos tešlos, prisiminti lietuvių Kalėdų papročius, istoriją, puošybą, išmokti iškepti kūčiukus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad bendravimas su mokiniais yra vienas iš geriausių metodų ugdant bendravimo santykius su bendraamžiais ir artimaisiais. Projektu buvo įtvirtinta mokinių socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje bei su pedagogais.
  2. Praktinių užsiėmimų metu buvo puikiai atskleisti vaikų gebėjimai dirbti savarankiškai ir komandoje kuriant menines priemones, kurios buvo viešinamos mokykloje bei  internetiniuose puslapiuose.

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Alina Ostanevičienė, Vaida Vyšniauskaitė


Projektas „Bibliotekos interjero dekoras“

 

Projekto pavadinimas: „Bibliotekos interjero dekoras“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto dalyviai: LEU bibliotekos bendruomenė, lankytojai ir skaitytojai.

 

Aktualumas: Šiandien gyvename kaitos procesų laikotarpyje, keičiamės mes patys, mūsų aplinka, visuomenė, mokykla. Dabarties gyvenimo iššūkiai iš kiekvieno žmogaus reikalauja: dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, t.y. įgyti socialinę kompetenciją. Mokslininkų nuomone, mokantis grupėmis, lengviau sprendžiami asmenybės augimo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais trūkumai. Tam labai palankus mokymas, taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus, kuomet sudaroma palanki atmosfera klasėje, ugdoma bendravimo kultūra, formuojami teigiami žmonių tarpusavio santykiai. Taigi, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa ugdyti asmenį, gebantį kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis.

Šventė – tai yra svarbaus įvykio nekasdieniškas pažymėjimas, todėl ji turi skirtis nuo kitų papildomo ugdymo formų savo emociniu, romantiniu atspalviu, savo ritualais, apeigomis, apipavidalinimu. Pasak L. Balčiūno, ,,reikia, kad patys mokiniai planuotų, apipavidalintų savo šventę: taip ugdomas atsakomybės jausmas ir šventinės dvasios samprata“.

Taigi įkvėptos šios L. Balčiūno citatos ir mes kaip studentės norėjome sukurti šventinę nuotaiką Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje.

Projekto tikslas – ugdyti socialinę kompetenciją ir kūrybiškumą dekoruojant Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos patalpas.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ir ugdymo(si) galimybes.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bei bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Sukurti šventinį Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos dekorą ir perteikti šventinę nuotaiką. 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Atlikta teorinė analizė socialinę kompetenciją leidžia apibrėžti kaip socialinių gebėjimų visumą, sugebėjimą bendrauti ir susitarti su aplinkiniais, adekvatų elgesį visuomenėje, gebėjimą pasiekti gyvenimo tikslą. Nustatyta, kad tinkamas socialinės kompetencijos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų gerinti vaikų prisitaikymą bendruomenėje, užkirsti kelią konfliktams, smurtui.
  2. Teorinė mokymosi bendradarbiaujant analizė patvirtino, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų paskirtis susijusi ne tik su akademiniu išmokimu, bet turi ir ypatingą tikslą – ugdyti socialinius gebėjimus. Nustatyta, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas pamokose padeda: ugdyti atsakomybę, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdo kūrybiškumą, padeda kritiškai mąstyti ir analizuoti, skatina toleranciją kitiems, suteikia pasitikėjimo.
  3. Taikant grupinį darbą ir bendradarbiavimo metodą, buvo šventiškai dekoruotos LEU bibliotekos erdvės. Projekto rezultatai parodė, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas ugdymo procese turi didelę įtaką plėtojant asmenų gebėjimą bendrauti. Nustatyta, kad bendra veikla skatina teigiamas bendravimo apraiškas: gebėjimą bendrauti, spręsti konfliktines situacijas, pastebėti teigiamus bei neigiamus bendraamžių bruožus bei adekvačiai juos vertinti. Projektas atskleidė, kad dirbdami grupėje asmenys, patiria daug teigiamų emocijų: labiau pažįsta vienas kitą, geriau išmoksta dėstomą medžiagą, gerėja tarpusavio bendravimas. 

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė


Projektas „O mes kartu tokie nuostabūs“

 

Projekto pavadinimas: „O mes kartu tokie nuostabūs“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Eglė Maceikaitė ir Dainora Mikulskaitė

Vykdymo data: 2014 m. sausio 22 d.

Projekto dalyviai: 2-4 klasių mokiniai, priklausantys socialinės rizikos grupėms

Aktualumas: Seniai pastebėta, kas asmenybės raidą šalia išorinių aplinkybių taip pat lemia vidinės sąlygos, kurių vienas svarbiausių – asmenybės savęs vertinimas. Savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant kitų žmonių vertinimus. Ypač tai išryškėja ankstyvuosiuose amžiaus tarpsniuose. Nuo pasitikėjimo savimi priklauso tolimesnė asmens veikla, gyvenimo kokybė, adekvatus pritapimas visuomenėje, savarankiškas pasirengimas kurti savo ateitį, todėl vaikams, kurie priklauso socialinės rizikos grupėms (beglobiai, asocialių, nedarnių šeimų ugdytiniai, nuolatos patiriantys psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą; vaikai pasižymintys agresyviu elgesiu, atstumti bendraamžių) pasitikėjimo savimi ugdymas yra itin svarbus. Savęs vertinimo temos yra aktualios ir skatina ieškoti būdų, kaip sudarant palankias sąlygas bei organizuojant ugdymo procesą, didinti mokinio pasitikėjimą savimi.

Projekto tikslai:

  1. Lavinamieji: lavinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, vaizduotę, kruopštumą, bendravimo įgūdžius,   kokybiškai atlikti savo darbą;
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupelėse, bendradarbiauti;
  3. Ugdomieji: atkleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti mokinių savęs vertinimo ypatumus, veiksnius;
  2. Pokalbiu ir praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos 2 - 4 klasių mokinių savęs vertinimo įgūdžius;
  3. Praktinės veiklos užsiėmimų metu atskleisti socialinės rizikos grupės 2 - 4 klasių mokiniams savęs vertinimo ypatumus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvadas:

  1. Savęs vertinimas – tai savęs apibūdinimas kaip asmenybės, savo sugebėjimų, dorovinių savybių ir poelgių įvertinimas, tai yra  svarbus elgesio reguliuotojas. Savęs vertinimas nulemia asmens tarpusavio santykius su aplinkiniais, savikritiškumą, reikalavimus sau, požiūrį į sėkmę ir nesėkmes. Pagrindiniai savęs vertinimą lemiantys veiksniai: šeima ir vaiko auklėjimas; bendraamžiai; mokykla.
  2. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbis su vaikais yra geras metodas atskleisti savęs vertinimo įgūdžius. Praktinis užsėmimo metodas buvo naudingas atskleidžiant 2 – 4 klasių socialinės rizikos grupės mokiniams savęs vertinimo ypatumus, kuomet mokiniai grupelėmis atliko pateiktas užduotis, tarpusavyje bendravo, bendradarbiavo, ieškojo išeičių, kaip padėti merginai pasijusti geriau nurodytoje srityje.
  3.  Praktinės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo gera priemonė atskleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus, nes kiekvienas vaikas grupelėje bendrai sprendė įvairias kūrybines problemas, jiems buvo sudarytos sąlygos prisiminti kaip jie patys vertina save, kas juos paskatina vertinti geriau ar blogiau, kiek įtakos turi aplinkinių vertinimas ir taip pat vaikai pamatė, kiek jų vertinimas, nuomonės gali turėti įtakos kitiems. 

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Eglė Maceikaitė, Dainora Mikulskaitė


Projektas „ Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimas gerontologijos ir reabilitacijos centre

(Kalėdinės eglutės įžiebimas)“

 

Vykdymo data: 2014-12-12

Projekto vykdytojai: I k. magistrantė Jurgita Nagelytė.

Projekto dalyviaiGerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvenantys senyvo amžiaus neįgalūs žmonės.

Temos aktualumas: Gyventojų senėjimas yra neišvengiamas visuomenės demografinės raidos tarpsnis, susijęs su perėjimu iš tradicinės visuomenės įšiuolaikinę. Keičiantis gyventojųreprodukcijos tipui, mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, kinta ir gyventojųamžiaus struktūra, daugėja pagyvenusiųžmonių. Žmogui išėjus įpensiją, keičiasi jo gyvenimo ritmas. Kadangi nutraukus profesinę veiklą, gyvenant stacionariuose globos namuose pasikeičia žmogaus užimtumo pobūdis, tarsi atsiranda daugiau laisvo laiko, šiuo laikotarpiu galima imtis mėgstamos, malonumo teikiančios veiklos. Taigi, senatvė–amžiaus tarpsnis, siejamas su laisvo laiko gausa.

Laisvalaikio veikla senų žmonių gyvenime gali tapti labai svarbi: gali būti priemonė, padedanti tinkamai panaudoti netikėtai atsiradusį laiko perteklių.

 

Projekto tikslas – atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimo ypatumus globos įstaigoje.

Uždaviniai:

  1.  Atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgius ir kokią reikšmę pastarieji turi jų amžiuje;
  2.  Nustatyti veiksnius, įtakojančius globos namuose gyvenančių globotinių laisvalaikio užimtumą;
  3.  Padėti suorganizuoti Kalėdinės eglutės įžiebimo šventę, tuo pačiu mažinant senų žmonių socialinę atskirtį, siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus planuoti ir organizuoti laisvalaikį.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1.  Turininga laisvalaikio veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms yra labai svarbi, nes padeda lengviau išspręsti su senėjimu susijusias problemas – psichologines: padeda įveikti vienišumo jausmą, užmiršti rūpesčius, padeda jaustis reikalingam ir adaptacines: prisitaikyti prie institucijos gyventojo vaidmens, fizinės sveikatos pasikeitimų ir vaidmenų pokyčių.
  2. Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgiai yra: televizijos laidų žiūrėjimas; skaitymas (knygų, žurnalų, laikraščių); bendravimas su Dievu malda; žaidimai, viktorinos, rankdarbiai, pagalba kitiems. Reabilitacijos procedūros, įvairios fizinės mankštos, masažai. Organizuojamos išvykos į teatrą, rodomi kino filmai.
  3. Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu pavyko įtraukti senus žmones į šventę, kurios metu jie patys buvo aktyvūs renginio dalyviai; akivaizdu, kad tokią priemonę tikslinga organizuoti siekiant mažinanti senų žmonių socialinę atskirtį,  taip pat siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus laisvalaikio planavimui ir praleidimui.

Trumpa projekto apžvalga: Gerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvena 175 senyvo amžiaus, neįgalūs žmonės. Kaip visuose namuose, gruodžio pradžioje čia buvo rengiamasi artėjančioms šventėms, vyko aplinkos puošimo darbai. Aš centro personalui pasisiūliau padėti organizuoti šventę ir pagaminau 16 baltų kalėdinių žvaigždžių, kurios papuošė didelius fojė langus, koridorius. Gyventojai praeidami džiaugėsi ir juokėsi, kad jei nėra sniego lauke, tai snaiges mato viduje. Padėjau puošti salę ir Kalėdinę eglutę.

Gruodžio 12 d. šiuose namuose vyko iškilmingas Kalėdinės eglutės įžiebimas. Aš pasisiūliau padėti į šventę atvežti keletą gyventojų, kurie sunkiai vaikšto ir sėdi neįgaliojo vežimėliuose. Šventės metu susipažinau, bendravau su susirinkusiais.

102 metų sulaukęs buvęs lakūnas Viktoras Ašmenskas, kaip vienas seniausių šių namų gyventojų, linkėdamas supratimo, atlaidumo ir vilties, įžiebė Kalėdų eglutę. Toliau pasirodė Kalėdų senelis su Snieguole, kurie kalbino gyventojus ir dovanojo jiems dovanėles. Pabaigoje nuotaiką pakėlė linksmas kaimynystėje esančios Jeruzalės vidurinės mokyklos moksleivių suorganizuotas koncertas. Seneliai žavėjosi vaikučiais, plojo ir dainavo kartu.

Po renginio gyventojus palydėjau atgal į kambarius. Viena močiutė, kuri neturi artimų giminaičių, pakvietė savaitgaliais užeiti pas ją į svečius, išeiti kartu pasivaikščioti.

 

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė

Jurgita Nagelytė


Projektas "Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas - Advento popietė"

 

Projekto pavadinimas: Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas „Advento popietė“

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Renata Jučepienė, Eurika Norkienė ir Jolanta Veličkienė.

Vykdymo data: 2013 m. gruodis.

Projekto dalyviai: Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai ir seneliai.

Aktualumas: Šiuolaikinis ugdymo(si) pokyčių laikotarpis ugdymo įstaigai ir šeimai kelia naujus reikalavimus, kuriuos išspręsti galima tik bendromis jėgomis. Pastebėtina, kad tėvų dalyvavimas ugdymo procese turi reikšmės vaikų pasiekimams, elgesiui, motyvacijai. Tėvams bendradarbiaujant su pedagogais įvairiomis formomis galima išvengti įvairių problemų arba jas sumažinti, sukurti vaikų ugdymuisi palankią aplinką. Norint spręsti problemas, susijusias su vaiko ugdymu, būtinas aktyvus geranoriškas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas sukuria abipusį pasitikėjimą.

Projektas skirtas skatinti mokinių, tėvų ir pedagogų bendravimą ir bendradarbiavimą; įtraukti juos į realų visuomeninį gyvenimą; plėsti šiltus tarpusavio santykius; ugdyti savo socialinius įgūdžius ir socialines kompetencijas; suvokti Advento laikotarpio prasmę; ugdyti mokinių gebėjimą pasiruošti šventėms; ugdyti mokinių kultūrinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę kompetencijas.

Projekto tikslas: ugdyti pagarbą liaudies papročiams ir tradicijoms, perteikti tradicijas jaunajai kartai, ugdyti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą, prisidėti prie “Maltiečių sriubos” akcijos ir surinkti lėšų.

Projekto uždaviniai:

  1. Nustatyti prielaidas, nuo kurių priklauso tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas.
  2. Bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene organizuoti renginį ir suburti bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius kepant sausainius.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Nustatyta, kad pedagogų ir mokinių tėvų pagrindinės bendradarbiavimo formos yra tėvų informavimas, tėvų pakvietimas dalyvauti, pagalba tėvams, tėvų susirinkimai, telefoniniai ir individualūs pokalbiai, bendri renginiai, bendros išvykos, bendri seminarai, projektai. Vis dažniau pradedamos taikyti naujos ir efektyvesnės darbo formos, tokios kaip tėvai mokytojų vaidmenyje, pamokų vedimas netradicinėje erdvėje, dalykiniai žaidimai, disputai, diskusijų forumai mokymo įstaigose. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo sėkmė priklauso ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį.
  2. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė susibūrė bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui, pritarė pagrindinei idėjai – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
  3. Vaikams į naudą draugiški mokyklos ir šeimos santykiai. Kai vaikas mato savo tėvus, dalyvaujančius mokyklinėje veikloje, dirbančius kartu su mokytojais, stiprėja jo mokyklos svarbos pajautimas. Kiekvienas auklėtinis ir net jo šeimos stengėsi renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Sausainių gaminimas, įgyvendinant projektą, buvo puiki priemonė skatinti per technologijas vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius. Vaikai išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti. Praktinių užsiėmimų metodas buvo labai naudingas ugdant socialinius įgūdžius, nes vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, sprendė įvairias kūrybines problemas.

 

Renginio "Advento popietė" akimirkos

  

 

Plačiau galima paskaityti mokyklos tinklapyje:

http://www.kestucio.trakai.lm.lt/Adventines-vakarones2-2013.html

I  k. technologijų edukologijos magistrantės

Eurika Norkienė, Jolanta Veličkienė ir Renata Jučepienė


Projektas - kūrybinė popietė "Mano draugiškas miestas" 

 

Projekto pavadinimas: „Mano draugiškas miestas"

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės  Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė

Vykdymo data: 2014-01-14

Projekto dalyviai:  Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos socialinės rizikos vaikų darbo grupė.

 

Projekto tikslas – ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimą, bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo, problemų sprendimo socialinius įgūdžius praktinės meninės veiklos metu.

 Projekto uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2. Ugdyti popietės žaidimo metu ir praktinės veiklos užsiėmimo metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Ugdyti praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Išvados:

1. Pasak R. M. Berns (2009), socializacijos būdai skiriasi priklausomai nuo kultūros, šeimos, vaiko situacijos. Pagrindiniai socializacijos rezultatai – tai jausmų ir pažinimo rezultatai (vertybės, nuostatos, motyvai, atribucija, savęs vertinimas) bei socialiniai kultūriniai rezultatai (savireguliacija, moralės normos, lyčių vaidmenys). Socializuojant ugdoma savireguliacija, skatinama siekti laimėjimų, mokoma tinkamų socialinių vaidmenų ir įgūdžių (socialinių emocinių, kognityvinių). Ar individas tampa pozityviu (atitinka visuomenės lūkesčius), priklauso nuo jo bendravimo su kitais socializacijos dalyviais: šeima, mokykla, bendraamžių grupe, žiniasklaida, bendruomene.

2. Žaidimo metodas padėjo vaikams ugdyti savęs pažinimo įgūdžius. Žaidimo tikslas sugebėti įvertinti save ir kokios stipriosio savybės jį labiausiai atspindi. Tuo pačiu metu vaikai galėjo atsirinkti stipriąsias savybes, kurias jiems reiktų tobulinti ir ugdytis. Žaidimo metu vaikai lavino dėkojimo, išklausymo, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Praktinės meninės  veiklos metu buvo ugdomas problemų sprendimo socialinis įgūdis. Vaikai turėjo sukurti miestą, nusprendžiant kieno namas, kur stovės. Mokiniai dalinosi priemonėmis, padėjo vienas kitam išspręsti iškilusias prooblemas su konstukcine medžiaga (sūria tešla).

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė


 Projektas „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“

 

Projekto pavadinimas: „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“ 
Tema: Mano dovana - tau paukšteli.
Projekto iniciatorius:  I k. magistrantės  Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia.
Projekto organizatorius:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla.
Projekto koordinatorius: Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alė Steckienė.
Vykdymo data: 2012 m. žiema - 2013 m. pavasaris
Projekto dalyviai:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla bei dar 4 Vilniaus miesto mokyklos.
 
Temos aktualumas: Ekologija paskutiniu metu tampa viena iš aktualių aptarinėjimo objektų. Mus supanti gamta ir žmonės, gyvenantys aplink, tai bendra visuma, kuri pastaruoju laikotarpiu tampa opiu klausimu ekologamas, gamtininkams, neabejingiems gamtai visuomenės nariams. Per  neformalųjį švietimą tikimasi ugdyti kompetencijas, kurios formuotų atsakingą asmenį, kūrybišką ir atjaučiantį, kuris gebės tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, labai aktualu dalintis patirtimi, ugdyti bedravimo bei bendradarbiavimo igūdžius, skatinti domėjimąsį aplinka, veikla visuomenėje, socializacijos proceso eigos užtvirtinimą. Socialiniu aspektu mokyklos bendruomenėje yra rizikos grupės dalyviai, kurie yra iš asocialių šeimų, turintys pscihologinių traumų, turintys žemą motyvaciją mokslui. Tokių asmenų integracija į bendrus projektus ugdo dalyvio atsakingumo jausmą, lavina bendravimo įgūdžius, pshihologiškai sustiprina, kelia motyvaciją. Neformaliojo vaikų ugdymo uždaviniai yra ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą; ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę; lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje; spręsti socialinės integracijos problemas.
 
Projekto tikslai:
  1. Lavinamieji: lavinti mokinių vaizduotę, kantrumą, kruopštumą, bendravimo įgūdžius, kokybiškai atlikti savo darbą.
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupėse, bendradarbiauti.
  3. Ugdomieji: skatinti mokinius tyrinėti ir stebėti gamtą, rūpintis žiemojančiais paukščiais, ugdytis kūrybinius gebėjimus ir pilietiškumą, žmogiškąsiais vertybes, mylėti gamtą.
Uždaviniai:
  1. Taikant stebėjimo ir tyrinėjimo metodą, įtraukti įvairių gebėjimų mokinius į bendradarbiavimą, statinant vieningo tikslo – rūpintis žiemojančiais paukščiais.
  2. Suaktyvinti mokinių intelektualinęs ir kūrybines galias, suteikti mokiniams galimybę ugdytis bendradarbiavimo įgūdžius.
Tikimasi iš projekto:
  • Tikimasi, kad mokyklų bendruomenės narių požiūris pasikeis į žiemojančius paukščius ir jiems teikiamos pagalbos būtinybę.
  • Ugdysis įvairių gebėjimų mokinių bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, atsakingas požiūris į gyvąją gamtą. Geriausi mokinių darbai bus pristatomi bendruomenei. Įsigalės ilgalaikis draugiškas bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia

Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“
 
Projekto pavadinimas: Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“, labdaringas „Idėjos padėjėjos“ konkurso renginys „Trobos duris atvėrus“.
Vykdymo data: 2012-12-14
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė.
Projekto dalyviai: Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, Pastrėvio kaimo kapela „Varnalėša“, Pastrėvio etnografinis ansamblis „Vuolasta“, mokinių tėvai ir seneliai.
 
Aktualumas: Šiandien nuolat besivystant naujoms technologijoms, akivaizdžiai gerinančios gyvenimo kokybę, didėja ir socialinis gyventojų išsisluoksniavimas. Daugėja senų,  vienišų ir ligotų žmonių, kurie šiandien atsidūrė visuomenės užribyje. Mūsų visų supratimas, geranoriškumas ir pagalba jiems yra būtina. Visuomenė, kurioje nepuoselėjama tautos kultūra, užmirštami tautos papročiai, istorija ir identitetas, kurioje negerbiami senyvi žmonės,  negali teigti, kad joje yra tinkamai ugdomos dorinės vaikų vertybės. Todėl labai svarbu mokinius įtraukti į visuomeninius, socialinius projektus, kur jie gali sukurti konkretų produktą, ugdyti savo socialinius įgūdžius, plėsti savo socialines kompetencijas, įsitraukti į realų visuomeninį gyvenimą. Nusprendę dalyvauti konkurse „Idėjos padėjėjas“ sugalvojome surengti labdaringą etnokultūrinį renginį – „Trobos duris atvėrus“. Tai turėjo būti tęstinis projektas 2012 metais mokykloje vykdytam socializacijos projektui „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“. Taip pat tai puiki galimybė parodyti, jog nesame abejingi seniems ir ligotiems žmonėms, galimybė parodyti savo pilietinę iniciatyvą, paskatinti jaunimą atsigręžti į artimą ir daryti gerus darbus, prisidėti prie pagalbos vienišiems, vargstantiems seneliams.
 
Projekto tikslas - perteikti vyresnių bendruomenės kartų patirtį, tradicijas jaunajai kartai, prisidėti prie Maltos ordino organizuojamos akcijos ir surinkti kuo daugiau lėšų vienišų senelių slaugai.
Projekto uždaviniai:
  1. Suburti kelių kartų žmones bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  2. Padėti suvokti savo gimtojo krašto, geografinės aplinkos, istorijos ryšį su etnine kultūra.
  3. Skatinti mokinių saviraišką ir kūrybą.
  4. Ugdyti mokinių socialinius bendravimo ir bendradarbiavimo, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius.
Ruošiant ir vedant renginį buvo ugdomi ir ugdėsi socialiniai įgūdžiai:
  • savęs pažinimo – organizuojant ir vedant renginį mokiniai mokėsi pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, pranašumus ir trūkumus;
  • kūrybinio mąstymo įgūdžiai – labai svarbūs, nes tai padėjo surasti ir įvertinti įvairius sprendimo būdus bendroje veikloje;
  • kritinio mąstymo įgūdžiai padėjo analizuoti informaciją ir patyrimą;
  • bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių įgijo gaminant darbelius aukcionui, žaidžiant, mokantis, o tai ir toliau padės tarpusavyje sėkmingai bendradarbiauti, užmegzti ir išlaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais;
  • problemų sprendimo įgūdžių – mokiniai turėjo ieškoti įvairių sprendimo būdų ruošiantis renginiui, įvertinti tuos būdus ir pasirinkti veiksmų planą.
Vertybinės nuostatos: pagarba, atsakingumas.
Socialiniai gebėjimai: tai asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarpkultūriniai gebėjimai, taip pat elgesio normos, kai mokiniai parengiami veiksmingam dalyvavimui socialiniame gyvenime.
 
Įgyvendinus projektą pasiekta:
  1. Suburta mokyklos bendruomenė aktyviai bendradarbiavo organizuojant labdaringą renginį. Trys bendruomenės kartos kartu dirbo, dalinosi patirtimi, mokė viena kitą. Mokiniai įsitraukė į realią visuomeninę veiklą, jautėsi svarbūs bendruomenės nariai, įgijo realios organizacinės patirties, suprato, kad ir bendrai dirbdami gali realai prisidėti keičiant esamą situaciją visuomenėje.
  2. Vyresnės bendruomenės kartos vaizdžiai perdavė jaunimui savo kultūrinę patirtį. Žaisdami, dalyvaudami mini scenose apie senovės papročius, mokiniai susipažino su savo krašto papročiais, išmoko senųjų lietuvių liaudies žaidimų, dainų. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti kaip senovėje buvo dirbami įvairūs buities darbai. Vyresnei kartai perduodant kultūrinį paveldą, mokiniai gali  kaupti ir išsaugoti intelektines, moralines, visuomenines, religines ir estetines vertybes.
  3. Gaminant darbelius, gaminius aukcionui buvo ugdomas mokinių kūrybiškumas ir saviraiška.
  4. Projekto metu visa mokyklos bendruomenė palaikė pagrindinę idėją – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė stengėsi surinkti kuo daugiau lėšų ir padėti  bėdos ištiktiems žmonėms. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė
 
Daugiau apie renginį galite sužinoti apsilankę LRT interneto svetainėje ir pažiūrėję filmuotą renginio medžiagą.

 Projektas „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“

 

Projekto pavadinimas: „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“
Vykdymo data: 2012-12-15
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė.
Projekto dalyviai: Naujosios Vilnios mamos ir vaiko globos namų „Užuovėja“ gyventojai.

Projekto tikslas - panaudojant menines vilnos pluošto kalėdinių žaisliukų gaminimo technologijas, mažinti socialinę atskirtį, skatintini jaunų mamų verslumą, ugdyti draugiškumo, komandinio darbo, kūrybiškumo, savarankiškumo, atskomybės, tolerancijos, pasitikėjimo savimi įgūdžius.

Uždaviniai:

  1. Bendradarbiaujant su centro vadovais organizuoti renginį  jaunų mamų tarpusavio bendravimo, bendradarbiavimo, humaniško elgesio skatinimui.
  2. Naudojantis  kūrybinų darbų atlikimo formą ugdyti mergaičių kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti paauglių verslumą per technologojų užsiėmimus.
  5. Pokalbių metu diegti dorovines gyvenimo šeimos, pagarbos, bendradarbiavimo, tolerancijos, atjautos, meilės vertybes.

Trumpa projekto apžvalga: Popietės metu globos namų gyventojos, susipažinusios su gaminimo technologija, kūrė Kalėdų eglutės papuošalus iš vilnos pluošto. Darbeliai buvo kuriami ir dekoruojami malonioje aplinkoje ir labai linksmoje zujančių dviejų, trejų metukų „mažųjų padėjėjų“ kompanijoje. Vaikučių džiaugsmas ir pakylėtos teigiamos emocijos, grožintis mamų pagamintais žaisliukais, puikiai tiko projekto organizatorių kurtai Kalėdinių švenčių atmosferai. Pagamintais žaisliukais buvo papuošta eglutė.

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė

Projektas „Pasitikime Kalėdas drauge“
 
Projekto pavadinimas: „Pasitikime kalėdas drauge“
Vykdymo data: 2012-11-27 – 2012-12-11
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Sandra Laucytė ir Gitana Pinkauskaitė.
Projekto dalyviai: Šeškinės vaikų dienos centrą lankantys vaikai.
 
Projekto tikslas – lavinti kūrybiškumą, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuriant šventines dekoracijas Kalėdoms.
Uždaviniai:
  1. Atlikti literatūros analizę, siekiant atskleisti socialinių įgūdžių sampratą ir ugdymo galimybes ir būdus.
  2. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą gaminant kalėdines dekoracijas.
Įgyvendinus projektą padarytos išvados:
  1. Literatūros analizė parodė, kad socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs, norint prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
  2. Šeškinės dienos centro vaikai išmoko pasigaminti kalėdines dekoracijas iš paprastų ir nebrangių priemonių.
  3. Vaikai atlikdami kūrybinius darbus išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti kūrybiniuose darbuose.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Sandra Laucytė, Gitana Pinkauskaitė

Projektas „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“
 
Projekto pavadinimas: „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“ 
Projekto vykdytojas:  I k. magistrantė  Brigita Vainorytė.
Vykdymo data: 2012 m. spalis - lapkritis.
Projekto dalyviai:  Visų Šventųjų parapijos dienos centrą lankantys socialinės rizikos grupės vaikai.
 
Aktualumas: Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami vis kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės: jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar vertinamas aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, komunikabilumas, lyderiavimas. Konfliktai, smurtas, nusikaltimai – deja tokiame šiuolaikiniame pasaulyje turės gyventi mokiniai. Kad jame prisitaikytų, rastų savo vietą, nesukluptų, rinktųsi teisingą gyvenimo būdą, suaugusieji turi jiems padėti ugdyti gyvenimo įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų socialinius įgūdžius, kadangi šios grupės vaikams prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje matant delinkventinį šėimos ar aplinkinių elgesį yra ypač sunku. Socialinė rizika – tai įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas socialinei asmens atskirčiai atsirasti. Būtina stengtis, kad rizikos grupės vaikų socialinė atskirtis mažėtų. O viena iš veiksmingų socialinės atskirties mažinimo priemonių yra vaikų socialinių įgūdžių ugdymas.
 
Projekto tikslas - ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę meninę veiklą.
Uždaviniai:
  1. Išanalizuoti socialinės rizikos grupės vaikų socializacijos veiksnius, būdus.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti  socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija apibrėžiama kaip procesas, išmokantis vaikus ar naujus visuomenės narius visuomenės gyvenimo būdo. Tai procesas, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, perima jos sukauptą patirtį, socialines vertybes ir nor­mas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, bendraamžiai, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2.  Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbiai su vaikais yra vienas iš geriausių metodų ugdyti bendravimo įgūdžius. Praktinių užsiėmimų metodas taip pat buvo labai  naudingas ugdant socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius, kuomet grupė vaikų turėdavo susivienyti bendram darbui – pagaminti pietus.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo puiki priemonė ugdanti vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius, nes kiekvienas vaikas savarankiškai gamindamas gipsinį personažą sprendė įvairias kūrybines problemas. Užsiėmimų metu vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, o taip buvo ugdomi jų bendravimo, bendradarbiavimo socialiniai įgūdžiai.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė
Brigita Vainorytė

Katedros studentai nuolat įgyvendina įvairius projektus ne tik universitete, bet ir už jo ribų: bendrojo ugdymo mokyklose, neformalaus švietimo įstaigose, miesto šventėse ir kt.

 


                      Socialinis projektas "Pyragų diena 2015"

Technologijų edukologijos magistro studijų programos I kurso studentėRima Aleknavičiūtė-Stasiulė universiteto bendruomenei pristatė savo veiklas didžiausiame Lietuvoje televizijos paramos projekte Tv3 „Išsipildymo akcija“, kurio koordinatore dirba nuo 2009 m. Magistrantė pasakojo, kad projektas sėkmingai gyvuoja nuo 2003 m. ir per šį laikotarpį tapo reiškiniu, kuris puikiai parodo, jog esame vieningi ir galime susiburti bendram tikslui, kai siekiama padėti tiems, kuriems mūsų pagalbos labiausiai reikia.

Projekto organizatoriai: Tv3 ir SEB bankas.

Labdaros fondas „Vienybė“ – projekto lėšų administratorius.

Projekto tikslai: kasmet atsakingai keliami vis nauji akcijos tikslai, siekiant padėti:

  • Sunkiai sergantiems vaikams, kurių gydymui ir/ar slaugymui reikalinga speciali pagalba.
  • Vaikų globos ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.
  • Šeimynose augančių vaikų poreikiams išpildyti, pagal tais metais iškeltus akcijos tikslus.

 „Išsipildymo akcija“ projekto vykdymas vyksta ne tik Kalėdiniu laikotarpiu. Suaukotų lėšų padalinimas ir įsisavinimas trunka ištisus metus, kasmet suaukojamas lėšas siekiama panaudoti atsakingai, kuo efektyviau, atsižvelgiant į akcijos tikslus ir akcijos dalyvių poreikius. Tai yra nuoseklus kasdieninis darbas– pradedant informacijos rinkimu, tikrinimu ir apdorojimu baigiant konkrečiais pirkimų derinimais, ligoniukų ir globos įstaigų bei šeimynų lankymu, bendravimu, projekto dalyvio diplomų įteikimu. Kai kurių ligoniukų istorijų poreikių išpildymas trunka kelerius metus. Pagal akcijos tikslus ir nuostatus lėšas skirsto ir visus pirkimus tvirtina kompetentinga lėšų skirstymo Komisija.

 

                        

 

Renginio nuotraukas galite pamatyti 


 

Socialinis projektas „Pradinis techninis modeliavimas technologijų pamokose“

Vykdymo data: 2015 m. sausio mėn.

Projekto vieta: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentas Vilius

Dinstmanas.

Projekto dalyviai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentai, LEU dėstytojai,

mokytojai.

Aktualumas. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie neformaliojo vaikų ugdymo metodų integraciją į formalųjį ugdymą. Vaikų mokymosi motyvacijos didinimui priemonės atėjusios iš neformaliojo ugdymo yra pakankamai efektyvios. Viena iš priemonių yra pradinio techninio modeliavimo integracija į technologijų pamokas. Pradinis techninis modeliavimas ugdo pagarbą ir meilę darbui, padeda vaikams suprasti kuriamąją darbo paskirtį, supažindina su įvairiomis medžiagomis ir išmoko elementarių, bet nuosekliai sudėtingėjančių įvairių medžiagų rankinio apdirbimo būdų, naudojantis atitinkamais įrankiais ir priemonėmis, tobulina konstravimo ir modeliavimo gebėjimus, ugdo tikslius darbo įgūdžius ir kūrybinį mąstymą.

Uždaviniai.

1. Parinkti tinkamus modelius iškeltam tikslui pasiekti;

2. Paruošti metodinę medžiagą;

3. Paskaitos metu apmokyti mokytojus dirbti su paruošta metodine medžiaga;

4. Skleisti gerąją patirtį apie pradinio techninio modeliavimo integravimą į technologijų

pamokas;

5. Skleisti gerąją patirtį apie bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos kompetencijų

ugdymą.

Išvados.

1. Pasirinktas raketos modelis ir sukurta metodika;

2. Aprašytos varžybų taisyklės;

3. Š. m. sausio 11 d. pravesta paskaita „Pradinis techninis modeliavimas technologijų

pamokose“, kurios metu dalyviai tobulino konstravimo ir modeliavimo gebėjimus;

4. Paskaitos metu mokytojai įgijo žinių kaip ugdyti bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos

kompetencijas gaminant raketos modelį.

     


 Socialinis projektas „Angelų vaikai“

 

Projekto pavadinimas: kūrybinė popietė „Angelų vaikai“

Vykdymo data: 2015 m. gruodžio mėn.

Projekto vieta: Technologijų ir technologinio ugdymo katedra.

Projekto vykdytojai: Technologijų edukologijos studijų programos I kurso studentės Jolanta Telšinskaitė ir Evelina Buivydaitė.

Projekto dalyviai: Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos mokiniai ir Varėnos r. Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ auklėtiniai.

 

Aktualumas. Socialinio projekto organizatoriai ir vykdytojai siekia prisidėti prie globos namų auklėtinių ir jaunimo mokyklos mokinių socialinių įgūdžių ugdymo. Technologinis ugdymas palankus stiprinti paauglių emocinį ir psichologinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Projekto metu vykdomose kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai gali mokytis bendradarbiauti, išklausyti vieni kitus, paprašyti pagalbos, pasidalyti idėjomis, patarti vieni kitiems, priimti komplimentus ir patys pagirti bendramokslių darbus, pasidžiaugti sėkme ir kt. Technologinės veiklos gali būti pritaikomos prie įvairių mokinių gebėjimų, todėl kiekvienas dalyvis gali pasijausti kūrėju ir stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdytis valią atlikti darbą iki galo, t. y. mokytis drąsiai siekti užsibrėžto tikslo. Socialinis projektas skirtas tiek socialinių, tiek ir technologinių įgūdžių ugdymui, kurie socialinės rizikos grupėms priklausantiems asmenims galėtų padėti pasirinkti profesinę veiklą, siekti išsilavinimo ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

 

Projekto tikslas: stiprinti socialinės rizikos grupėms priklausančių paauglių psichosocialinius įgūdžius.

Projekto uždaviniai:

  1.  Išsiaiškinti priežastis, kurios lemia vaikų ir paauglių priklausymą socialinės rizikos grupėms.
  2. Padėti mokiniams ugdytis socialinius įgūdžius ir psichologinę savijautą, būtinus konstruktyviam bendravimui ir bendradarbiavimui su bendraamžiais ir pedagogais.
  3. Stiprinti mokinių technologines kompetencijas.

Išvados

  1.  Individualūs psichosocialiniai paauglio ypatumai, nepalankios aplinkos sąlygos, silpni ryšiai su tėvais, neigiama visuomenės nuostata su problemomis susidūrusių jaunų asmenų atžvilgiu dažnai paskatina paauglius perimti negatyvų požiūrį į aplinką ir polinkį į delinkventinį elgesį, o tai skatina mokinių siekį pagalbos ieškoti jaunimo mokyklose. Nepalankiomis sąlygomis augantiems ir dažnai su tėvų socialinių įgūdžių stoka susidūrusiems nepilnamečiams asmenims siekiama padėti juos apgyvendinant globos namuose.
  2.  Kūrybinėse dirbtuvėse paaugliai bendrauja ir bendradarbiauja su bendraamžiais ir pedagogais, o tai stiprina jų socialinius įgūdžius (išklausyti kitus, paprašyti pagalbos, padėkoti, nereaguoti į trukdymus, taisyti klaidas, įsitraukti į bendrą veiklą, priimti komplimentą ir kt.), ugdo vertybines nuostatas (supratingumą, toleranciją, pagarbą, atsakingumą, sąžiningumą ir kt.), sudaro sąlygas patirti kūrybinę sėkmę ir įgyti pasitikėjimo savimi.
  3. Kūrybinės veiklos metu projekto dalyviai stiprina darbo su tekstile ir konstrukcinėmis medžiagomis įgūdžius, atskleidžia individualius kūrybinius gebėjimus ir įgauna naujos patirties, kuri jiems būtų naudinga ateityje sprendžiant profesijos ir ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimus.

 

  

Akimirkos iš projekto

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


Projektas „Meduoliniai nameliai“

 

Projekto pavadinimas: „Meduoliniai nameliai“

Projekto vykdytoja: Milda Leščinskytė

Vykdymo data: 2015 m. gruodis

Projekto vieta: Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

Aktualumas: Kaimo mokyklos realybė: 60 proc. socialiai remtinų vaikų ir 7 km pėsčiomis. Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius, suteikti galimybe jaustis pilnaverčiais.

 

Projekto tikslas - plėtoti vaikų socializacijos galimybes, skatinant konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, sudarant sąlygas tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2.  Ugdyti praktinės veiklos metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Sustiprinti pasitikėjimą savo galimybėmis, perteikti higienos ir estetikos svarbą.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

Socializacija yra vienas svarbiausių normalaus visuomenės funkcionavimo, socialinės tvarkos palaikymo bei stabilizavimo veiksnių. Socializacija yra grindžiama teiginiais apie lemiamą aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi, juose pabrėžiama žmogaus sklaidai būtina visavertė sąveika su socialiniu žmonių gyvenimu.

Socializacija kuria ir formuoja paauglį, kaip asmenybę, kaip individualybę ir kaip socialinės grupės bei žmonių bendruomenės narį. Ugdymas daro socializaciją kryptingą, ir yra vienas iš ją stiprinančių veiksnių.

 

    

Akimirkos iš įvykdyto projekto

 


 

SOCIALINIS PROJEKTAS „MES DRAUGIŠKI GYVŪNAMS“

 

Projekto organizatoriai: technologijų mokytoja Svetlana Voytkevich, socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė - Poškė, psichologė Irina Šiškina 

Projekto vieta: Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija

Projekto laikotarpis: 2015 m.spalio mėn. – gruodžio mėn.

Projekto gerumo akcijos data: 2015 m. lapkričio 17 d.

 

Projekto tikslas - atkreipti mokyklos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą bei skatinti pagalbą silpnesniems, mažesniems, nebūti abejingais. 

 

Projekto uždaviniai:

  1. Ugdyti svarbiausias žmogaus savybes: gailestingumą, užuojautą, supratimą, meilę.
  2. Ugdyti mokinių atsakomybės bei pareigos jausmą, kantrybę ir rūpestingumą.
  3. Nagrinėti gyvūnų auginimo, priežiūros ir dresavimo klausimus.
  4. Vykdyti prievartos ir žiaurumo prieš gyvūnus prevenciją.
  5. Plėtoti mokinių kūrybiškumą, meninę saviraišką.

 

Aktualumas: 

Šiuolaikinė visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni sako, kad šiais laikais nepakankamai ginamos net žmonių teisės, tai kam švaistyti laiką ir jėgas gyvūnams gelbėti? Kiti įsitikinę, kad likimas iš žmogaus gali atimti daug ką – gerą atlyginimą, solidžią pensiją, net darbą, bet nepajėgus atimti jautrios širdies.

Žmogaus pagalbos taip reikia mažiesiems mūsų broliams – tiems, kuriuos prijaukinome ir už kuriuos esame atsakingi.

„Netoli gimnazijos mokiniai rado sužeistą šunį. Jį greičiausiai partrenkė mašina, kuri nesustojo ir paliko gyvūną mirti“ - apie tai rašo Nemėžio šv.R.Kalinausko gimnazijos vyresn. socialinė pedagogė Inga Kočiūnaitė ( prieiga per internetą: http://www.nemezis.vilniausr.lm.lt)

„Mokiniai neliko abejingi šunelio nelaimei. Jie atnešė gyvūnėliui paėsti, kreipėsi pagalbos į policiją. Tačiau atvykęs ekipažas niekuo padėti negalėjo. Bandė pagalbos ieškoti gyvūnų prieglaudose, bet ir iš jų sulaukė daugiausiai neigiamų atsakymų. Vis tik pavyko surasti kas gali padėti sužeistam gyvūnui. Dėkojame Tautmilės prieglaudos darbuotojams, kurie atvyko ir išsivežė šunį gydyti.“

Sakoma, kad švelniai ir atvira širdimi atiduodamas gerumas yra tarsi mažos sėklos, iš kurių išaugantys žiedai nuskaidrina mūsų gyvenimą.

Tikėdami gerumo galia organizavome socialinį projektą „Mes draugiški gyvūnams”, kuriuo buvo siekiama parodyti, jog kiekvienas gali dalintis savo gerumu ir pagelbėti vargstantiems bei kenčiantiems ar kažkada augintiems ir paliktiems gyvūnams, kurie patys už save kalbėti ar sau užsitikrinti šiltų namų negali. Gerumas užkrečia, vienija mus ir gali nuversti kalnus!

Nors gerus darbus reikia daryti tyliai, mes tikime, kad plačiau pasidžiaugus mūsų gimnazijos jaunų žmonių nesavanaudiškumu, atsidavimu šios idėjos bus įdomios kitoms bendruomenėms. Apie mokinių veiklas rašoma gimnazijos tinklalapyje.

 

Numatomi projekto rezultatai:

  1. Atkreipti gimnazijos bendruomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemą.
  2. Paskatinti Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bedruomenės narius padėti beglobiams gyvūnams.
  3. Padėti „Tautmilės“ prieglaudai rūpintis beglobiais gyvūnais.

 

Numatomos projekto pasekmės:

  1. Sukurti per technologijų ir dailės pamokas suvenyrus.
  2. Padovanoti vaikų darbelius gerumo akcijos dalyviams.
  3. Paskatinti gimnazijos bendruomenės iniciatyvumą, susivienijimą bei empatiškumą.

    

Mokinių sukurtu suvenyrai 

 


 

Socialinis projektas „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

 

Projekto pavadinimas: „Dalinkimės šiluma. Mezgu ankstukams“

Projekto vykdytoja: I k. magistrantė Aušra Jokubauskaitė

Vykdymo data: 2015 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 15d.

 

Aktualumas. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės, kurias taip ilgai ir kruopščiai puoselėjome. Jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar siekiant išsilavinimo, karjeros, o darbar vertinami tokie dalykai, kaip aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, lyderiavimas, komunikabilumas.

   Socialiniai įgūdžiai – tai verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių elgesiu. Tai gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienino gyvenimo poreikiais ir problemomis.

   Kątik gimęs žmogus dar neturi jokių socialinių bruožų, jis – dar tik biologinė būtybė. Gamta yra taip sutvarkyta, kad žmogus tampa socialine būtybe, santykiaudamas su aplinka ir su kitais žmonėmis (Grigas, 1995).  Tačiau kai kurių kūdikių santykis su pasauliu prasideda kur kas anksčiau. Kai jų bendraamžiai dar laukia pirmojo pasimatymo su mama saugiai ilsėdamiesi jos įsčiose, ankstukai jau priima pirmą ir vieną didžiausių iššūkių gyvenime - išlikti. Ir šiame etape kūdikiams reikia ypač daug šilumos, kuria apgaubti gali tik šeima ir bendruomenė, parodanti, jog ankstukai, kaip ir visi kūdikiai, yra laukiami jos nariai.

 

Projekto tikslas - ugdyti socialinę kompetenciją, skatinti bendradarbiavimą, supratingumą ir prisidėti prie anksčiau gimusių kūdikių gerovės.

 

Projekto uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ugdymo(-si) procese.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Nunerti, numegzti kuo daugiau reikiamų rūbelių anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesio elementus būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2. Pasirinkti metodai ir priemonės vykdyti praktinę veiklą buvo parinkti tinkamai. Socialiniai  projektai, kurių problematika aktuali, ugdo socialinę kompetenciją ir skatina tarspinstitucinį bendradarbiavimą.
  3. Projekto pabaigoje, gruodžio 15d. surinkta net 54 mezginiai. Iš jų trys anklodės, dvejos poros pirštinaičių ir net 49 poros kojinyčių.

  

                           

Laiškeliai su palinkėjimais ir kojinytės paruoštos ankstukams

 

Projekto metu surinkti daiktai ankstukams

Renginio nuotraukas galite pamatyti 

 


 

Socialinis projektas Būkime tolerantiški“

 

Projekto pavadinimas: „Būkime tolerantiški“

Projekto vykdytoja: I kurso magistrantė Alma Urbonienė

Projekto vykdymo laikas: Nuo 2009 m. lapkričio mėn. – iki 2010 m. kovo mėn. Tačiau projektas tapo tęstinis kiekvienais metais, ir šiais metais kūrėme mozaikas, vyko įvairios paskaitos, akcijos mokiniams.

Projekto dalyviai: Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniai, mokytojai.

 

Aktualumas. Tolerancijos idėja šiandien gana populiari ir dažnai deklaruojama įvairiuose dokumentuose bei programose, nuolat aptariama žiniasklaidos, tačiau ją įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip paskelbti kilnų šūkį ar priimti naują įstatymą. Tolerancijos problema kviečia mus visus kūrybinėms paieškoms ir pokyčiams, nuolat aiškinantis tolerancijos turinį, ribas ir įgyvendinimo galimybes vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje. Nuolat jaunimo įsitraukimas į aktyvią socialinę veiklą yra neatsiejamas nuo pagarbos ir tolerancijos visuomenėje skatinimo, empatiško, socialiai aktyvaus ir altruistiško elgesio ugdymo(si), tokį ugdymą(si) skatinančios aplinkos kūrimo vaikystėje ir jaunystėje. 

Mokykloje kilo idėja suorganizuoti socialinį projektą „Būkime tolerantiški“, kad būtume jautresni, pagarbūs, suteikiantys pagalbą, dėmesį ir meilę kitam – šalia esančiam žmogui. 

 

Projekto tikslas:

  1. Ugdyti mokinių tolerantišką savimonę, pilietinį aktyvumą;
  2. Organizuoti turiningą veiklą, tenkinti mokinių pažinimo, saviraiškos, kūrybos poreikius;
  3. Stiprinti mokinių draugiškumą, kultūringą elgesį.

 

Projekto uždaviniai:

  1. Padėti suvokti tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime;
  2. Formuoti teigiamą mokinių požiūrį į kitaip mąstantį žmogų;
  3. Mokyti išsakyti savo nuomonę, nenaudojant smurto, agresijos, patyčių;
  4. Ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti ir analizuoti šiuolaikinio gyvenimo problemas;
  5. Skatinti suprasti kitus ir rodyti jiems dėmesį;
  6. Ugdyti mokinių kūrybiškumą, iniciatyvumą, plėsti akiratį ir kūrybinį sąmoningumą;
  7. Integruoti dorinio ugdymo idėjas į kitų mokomųjų dalykų turinį;
  8. Skatinti visuotinių vertybių suvokimą;
  9. Sudaryti sąlygas aktyviai ir įdomiai mokinių veiklai.

 

Išvados: mokyklos bendruomenės nariai po projekto buvo draugiškesni ir tolerantiškesni vieni kitiems. Mokiniai toleranciją suprato kaip abipusę žmonių pagarbą ir pakantą vienas kitam, nesityčiojimą, gyvenimą be pykčio, pašaipų, draugiškumą, supratingumą, žmogaus priėmimą tokį, koks jis yra, kito žmogaus toleravimą pagal rasę, bendravimą, mąstymą. Tarp mokytojo ir mokinio vyravo abipusė pagarba. Norėdami suprasti klasės draugą daugiau nei pusė mokinių jį priima tokį, koks jis yra, trečdalis mokinių mano, kad tai ne jų reikalas, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Mokiniai stengėsi padėti klasės draugui, jei mato, kad jis turi problemų: patarė, kur kreiptis pagalbos, visada stengėsi padėti patys; daugiau dėmesio skyrė artimam draugui.

 

   

Tarptautinė tolerancijos diena. Pilietinė akcija „Būkime tolerantiški"

 

 

 


Projektas "Kalėdų vaišės"

Projekto pavadinimas: „Kalėdų vaišės“

Projekto vykdytoja: Vingailė Šidlauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Visų Šventų parapijos vaikų dienos centras

Projekto dalyviai: Vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų

 

Aktualumas: Vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažnai trūksta socialinių įgūdžių bendrauti su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, tarpusavyje bendradarbiauti, dalintis, padėti vienas kitam ir kt. Todėl šiuo projektu buvo siekta padėti vaikams, per mitybos pamokas, ugdyti tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.

 

Projekto tikslas – ugdyti vaikų iš socialinės rizikos šeimų bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą.

 

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų padėtį Lietuvoje, aptarti jų integracijos problemas.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgudžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgudžius.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializavimasis – tai asmenybės nuostatų, vertybių, mąstymo būdų ir kitų asmeninių socialinių savybių perėmimas. Tai žmogaus vystymasis, sąveikaujant su aplinka, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Asmenybės socializacija vyksta sąveikaujant su įvairiais veiksniais ir agentais.
  2. Įgyvendinant projektą buvo įsitikinta, kad geriausiai socializacijos įgūdžiai įgaunami per bendravimą. Praktiniai darbai tai labai puikiai atskleidė, kaip vaikai išmoksta klausiyti ir tarpusavyje bendradarbiauti, padėti, analizuoti, spręsti problemas.
  3. Gamindami patiekalus grupėse, vaikai išmoko drauge spręsti iškilusias problemas, padėti vienas kitam, jei reikia nebijoti savo nepasisekimų ir drauge atrasti išeiti. Taip buvo ugdomi bendradarbiavimo, bendravimo socialiniai įgūdžiai.

 

Akimirkos iš įgyvendinto projekto   

  

I k. technologijų edukologijos magistrantė

Vingailė Šidlauskaitė


Projektas „Kalėdų belaukiant“

Projekto pavadinimas: „Kalėdų belaukiant“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Alina Ostanevičienė ir Vaida Vyšniauskaitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto vieta: Vilkijos žemės ūkio mokykla

Projekto dalyviai: 11 – 12 klasių mokiniai, pedagogai.

Aktualumas: Ryšiai su bendraamžiais paaugliams yra svarbesni, kadangi draugai išmoksta atpažinti ir gerbti ju asmeninius skirtumus. Vaikams trūksta sugebėjimų tikram bendravimui ir jie nesilaiko pokalbio eiliškumo, paaugliai jau moka palaikyti tarpusavio santykius. Geri santykiai su bendraamžiais vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, jis gali laisvai reikšti savo mintis, bendrauti, o visi šie veiksniai labai svarbūs integraciniame vaiko procese į visuomenę.

Projekto tikslas – Ugdyti mokinių tarpsusavio bendravimą ir bendravimą su bendraamžiais ir mokytojais.

Uždaviniai:

  1. Vykdyti mokinių užklasinę veiklą mokyklos bendrabutyje;
  2. Su mokiniais, gyvenančiais mokyklos bendrabutyje pasiruošti Kalėdoms;
  3. Pagaminti dekoracijas iš druskos tešlos, prisiminti lietuvių Kalėdų papročius, istoriją, puošybą, išmokti iškepti kūčiukus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad bendravimas su mokiniais yra vienas iš geriausių metodų ugdant bendravimo santykius su bendraamžiais ir artimaisiais. Projektu buvo įtvirtinta mokinių socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje bei su pedagogais.
  2. Praktinių užsiėmimų metu buvo puikiai atskleisti vaikų gebėjimai dirbti savarankiškai ir komandoje kuriant menines priemones, kurios buvo viešinamos mokykloje bei  internetiniuose puslapiuose.

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Alina Ostanevičienė, Vaida Vyšniauskaitė


Projektas „Bibliotekos interjero dekoras“

 

Projekto pavadinimas: „Bibliotekos interjero dekoras“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė

Vykdymo data: 2014 m. gruodis

Projekto dalyviai: LEU bibliotekos bendruomenė, lankytojai ir skaitytojai

Aktualumas: Šiandien gyvename kaitos procesų laikotarpyje, keičiamės mes patys, mūsų aplinka, visuomenė, mokykla. Dabarties gyvenimo iššūkiai iš kiekvieno žmogaus reikalauja: dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, t.y. įgyti socialinę kompetenciją. Mokslininkų nuomone, mokantis grupėmis, lengviau sprendžiami asmenybės augimo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais trūkumai. Tam labai palankus mokymas, taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus, kuomet sudaroma palanki atmosfera klasėje, ugdoma bendravimo kultūra, formuojami teigiami žmonių tarpusavio santykiai. Taigi, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa ugdyti asmenį, gebantį kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis.

Šventė – tai yra svarbaus įvykio nekasdieniškas pažymėjimas, todėl ji turi skirtis nuo kitų papildomo ugdymo formų savo emociniu, romantiniu atspalviu, savo ritualais, apeigomis, apipavidalinimu. Pasak L. Balčiūno, ,,reikia, kad patys mokiniai planuotų, apipavidalintų savo šventę: taip ugdomas atsakomybės jausmas ir šventinės dvasios samprata“.

Taigi įkvėptos šios L. Balčiūno citatos ir mes kaip studentės norėjome sukurti šventinę nuotaiką Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje.

Projekto tikslas – ugdyti socialinę kompetenciją ir kūrybiškumą dekoruojant Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos patalpas.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ir ugdymo(si) galimybes.

2. Ugdyti socialinę kompetenciją, bei bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Sukurti šventinį Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos dekorą ir perteikti šventinę nuotaiką. 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Atlikta teorinė analizė socialinę kompetenciją leidžia apibrėžti kaip socialinių gebėjimų visumą, sugebėjimą bendrauti ir susitarti su aplinkiniais, adekvatų elgesį visuomenėje, gebėjimą pasiekti gyvenimo tikslą. Nustatyta, kad tinkamas socialinės kompetencijos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų gerinti vaikų prisitaikymą bendruomenėje, užkirsti kelią konfliktams, smurtui.
  2. Teorinė mokymosi bendradarbiaujant analizė patvirtino, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų paskirtis susijusi ne tik su akademiniu išmokimu, bet turi ir ypatingą tikslą – ugdyti socialinius gebėjimus. Nustatyta, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas pamokose padeda: ugdyti atsakomybę, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdo kūrybiškumą, padeda kritiškai mąstyti ir analizuoti, skatina toleranciją kitiems, suteikia pasitikėjimo.
  3. Taikant grupinį darbą ir bendradarbiavimo metodą, buvo šventiškai dekoruotos LEU bibliotekos erdvės. Projekto rezultatai parodė, kad mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas ugdymo procese turi didelę įtaką plėtojant asmenų gebėjimą bendrauti. Nustatyta, kad bendra veikla skatina teigiamas bendravimo apraiškas: gebėjimą bendrauti, spręsti konfliktines situacijas, pastebėti teigiamus bei neigiamus bendraamžių bruožus bei adekvačiai juos vertinti. Projektas atskleidė, kad dirbdami grupėje asmenys, patiria daug teigiamų emocijų: labiau pažįsta vienas kitą, geriau išmoksta dėstomą medžiagą, gerėja tarpusavio bendravimas. 

 

 I k.  technologijų edukologijos magistrantės

Aliona Jakovleva, Neringa Kavaliauskaitė, Aušra Kimutytė, Jolanta Urbanovič, Monika Šataitė


Projektas „O mes kartu tokie nuostabūs“

 

Projekto pavadinimas: „O mes kartu tokie nuostabūs“

Projekto vykdytojos: I k. magistrantės Eglė Maceikaitė ir Dainora Mikulskaitė

Vykdymo data: 2014 m. sausio 22 d.

Projekto dalyviai: 2-4 klasių mokiniai, priklausantys socialinės rizikos grupėms

Aktualumas: Seniai pastebėta, kas asmenybės raidą šalia išorinių aplinkybių taip pat lemia vidinės sąlygos, kurių vienas svarbiausių – asmenybės savęs vertinimas. Savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant kitų žmonių vertinimus. Ypač tai išryškėja ankstyvuosiuose amžiaus tarpsniuose. Nuo pasitikėjimo savimi priklauso tolimesnė asmens veikla, gyvenimo kokybė, adekvatus pritapimas visuomenėje, savarankiškas pasirengimas kurti savo ateitį, todėl vaikams, kurie priklauso socialinės rizikos grupėms (beglobiai, asocialių, nedarnių šeimų ugdytiniai, nuolatos patiriantys psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą; vaikai pasižymintys agresyviu elgesiu, atstumti bendraamžių) pasitikėjimo savimi ugdymas yra itin svarbus. Savęs vertinimo temos yra aktualios ir skatina ieškoti būdų, kaip sudarant palankias sąlygas bei organizuojant ugdymo procesą, didinti mokinio pasitikėjimą savimi.

Projekto tikslai:

  1. Lavinamieji: lavinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, vaizduotę, kruopštumą, bendravimo įgūdžius,   kokybiškai atlikti savo darbą;
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių, priklausančių socialinės rizikos grupėms, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupelėse, bendradarbiauti;
  3. Ugdomieji: atkleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti mokinių savęs vertinimo ypatumus, veiksnius;
  2. Pokalbiu ir praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos 2 - 4 klasių mokinių savęs vertinimo įgūdžius;
  3. Praktinės veiklos užsiėmimų metu atskleisti socialinės rizikos grupės 2 - 4 klasių mokiniams savęs vertinimo ypatumus.

Įgyvendinus projektą padarytos išvadas:

  1. Savęs vertinimas – tai savęs apibūdinimas kaip asmenybės, savo sugebėjimų, dorovinių savybių ir poelgių įvertinimas, tai yra  svarbus elgesio reguliuotojas. Savęs vertinimas nulemia asmens tarpusavio santykius su aplinkiniais, savikritiškumą, reikalavimus sau, požiūrį į sėkmę ir nesėkmes. Pagrindiniai savęs vertinimą lemiantys veiksniai: šeima ir vaiko auklėjimas; bendraamžiai; mokykla.
  2. Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbis su vaikais yra geras metodas atskleisti savęs vertinimo įgūdžius. Praktinis užsėmimo metodas buvo naudingas atskleidžiant 2 – 4 klasių socialinės rizikos grupės mokiniams savęs vertinimo ypatumus, kuomet mokiniai grupelėmis atliko pateiktas užduotis, tarpusavyje bendravo, bendradarbiavo, ieškojo išeičių, kaip padėti merginai pasijusti geriau nurodytoje srityje.
  3.  Praktinės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo gera priemonė atskleisti mokiniams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, savęs vertinimo ypatumus, nes kiekvienas vaikas grupelėje bendrai sprendė įvairias kūrybines problemas, jiems buvo sudarytos sąlygos prisiminti kaip jie patys vertina save, kas juos paskatina vertinti geriau ar blogiau, kiek įtakos turi aplinkinių vertinimas ir taip pat vaikai pamatė, kiek jų vertinimas, nuomonės gali turėti įtakos kitiems. 

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Eglė Maceikaitė, Dainora Mikulskaitė


Projektas „ Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimas gerontologijos ir reabilitacijos centre

(Kalėdinės eglutės įžiebimas)“

 

Vykdymo data: 2014-12-12

Projekto vykdytojai: I k. magistrantė Jurgita Nagelytė.

Projekto dalyviaiGerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvenantys senyvo amžiaus neįgalūs žmonės.

Temos aktualumas: Gyventojų senėjimas yra neišvengiamas visuomenės demografinės raidos tarpsnis, susijęs su perėjimu iš tradicinės visuomenės įšiuolaikinę. Keičiantis gyventojųreprodukcijos tipui, mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, kinta ir gyventojųamžiaus struktūra, daugėja pagyvenusiųžmonių. Žmogui išėjus įpensiją, keičiasi jo gyvenimo ritmas. Kadangi nutraukus profesinę veiklą, gyvenant stacionariuose globos namuose pasikeičia žmogaus užimtumo pobūdis, tarsi atsiranda daugiau laisvo laiko, šiuo laikotarpiu galima imtis mėgstamos, malonumo teikiančios veiklos. Taigi, senatvė–amžiaus tarpsnis, siejamas su laisvo laiko gausa.

Laisvalaikio veikla senų žmonių gyvenime gali tapti labai svarbi: gali būti priemonė, padedanti tinkamai panaudoti netikėtai atsiradusį laiko perteklių.

 

Projekto tikslas – atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimo ypatumus globos įstaigoje.

Uždaviniai:

  1.  Atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgius ir kokią reikšmę pastarieji turi jų amžiuje;
  2.  Nustatyti veiksnius, įtakojančius globos namuose gyvenančių globotinių laisvalaikio užimtumą;
  3.  Padėti suorganizuoti Kalėdinės eglutės įžiebimo šventę, tuo pačiu mažinant senų žmonių socialinę atskirtį, siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus planuoti ir organizuoti laisvalaikį.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1.  Turininga laisvalaikio veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms yra labai svarbi, nes padeda lengviau išspręsti su senėjimu susijusias problemas – psichologines: padeda įveikti vienišumo jausmą, užmiršti rūpesčius, padeda jaustis reikalingam ir adaptacines: prisitaikyti prie institucijos gyventojo vaidmens, fizinės sveikatos pasikeitimų ir vaidmenų pokyčių.
  2. Pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio pomėgiai yra: televizijos laidų žiūrėjimas; skaitymas (knygų, žurnalų, laikraščių); bendravimas su Dievu malda; žaidimai, viktorinos, rankdarbiai, pagalba kitiems. Reabilitacijos procedūros, įvairios fizinės mankštos, masažai. Organizuojamos išvykos į teatrą, rodomi kino filmai.
  3. Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu pavyko įtraukti senus žmones į šventę, kurios metu jie patys buvo aktyvūs renginio dalyviai; akivaizdu, kad tokią priemonę tikslinga organizuoti siekiant mažinanti senų žmonių socialinę atskirtį,  taip pat siekiant įgyti pasitikėjimą savimi bei ugdytis gebėjimus, reikalingus laisvalaikio planavimui ir praleidimui.

Trumpa projekto apžvalga: Gerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje gyvena 175 senyvo amžiaus, neįgalūs žmonės. Kaip visuose namuose, gruodžio pradžioje čia buvo rengiamasi artėjančioms šventėms, vyko aplinkos puošimo darbai. Aš centro personalui pasisiūliau padėti organizuoti šventę ir pagaminau 16 baltų kalėdinių žvaigždžių, kurios papuošė didelius fojė langus, koridorius. Gyventojai praeidami džiaugėsi ir juokėsi, kad jei nėra sniego lauke, tai snaiges mato viduje. Padėjau puošti salę ir Kalėdinę eglutę.

Gruodžio 12 d. šiuose namuose vyko iškilmingas Kalėdinės eglutės įžiebimas. Aš pasisiūliau padėti į šventę atvežti keletą gyventojų, kurie sunkiai vaikšto ir sėdi neįgaliojo vežimėliuose. Šventės metu susipažinau, bendravau su susirinkusiais.

102 metų sulaukęs buvęs lakūnas Viktoras Ašmenskas, kaip vienas seniausių šių namų gyventojų, linkėdamas supratimo, atlaidumo ir vilties, įžiebė Kalėdų eglutę. Toliau pasirodė Kalėdų senelis su Snieguole, kurie kalbino gyventojus ir dovanojo jiems dovanėles. Pabaigoje nuotaiką pakėlė linksmas kaimynystėje esančios Jeruzalės vidurinės mokyklos moksleivių suorganizuotas koncertas. Seneliai žavėjosi vaikučiais, plojo ir dainavo kartu.

Po renginio gyventojus palydėjau atgal į kambarius. Viena močiutė, kuri neturi artimų giminaičių, pakvietė savaitgaliais užeiti pas ją į svečius, išeiti kartu pasivaikščioti.

 

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė

Jurgita Nagelytė


Projektas "Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas - Advento popietė"

 

Projekto pavadinimas: Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas „Advento popietė“

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Renata Jučepienė, Eurika Norkienė ir Jolanta Veličkienė.

Vykdymo data: 2013 m. gruodis.

Projekto dalyviai: Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai ir seneliai.

Aktualumas: Šiuolaikinis ugdymo(si) pokyčių laikotarpis ugdymo įstaigai ir šeimai kelia naujus reikalavimus, kuriuos išspręsti galima tik bendromis jėgomis. Pastebėtina, kad tėvų dalyvavimas ugdymo procese turi reikšmės vaikų pasiekimams, elgesiui, motyvacijai. Tėvams bendradarbiaujant su pedagogais įvairiomis formomis galima išvengti įvairių problemų arba jas sumažinti, sukurti vaikų ugdymuisi palankią aplinką. Norint spręsti problemas, susijusias su vaiko ugdymu, būtinas aktyvus geranoriškas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas sukuria abipusį pasitikėjimą.

Projektas skirtas skatinti mokinių, tėvų ir pedagogų bendravimą ir bendradarbiavimą; įtraukti juos į realų visuomeninį gyvenimą; plėsti šiltus tarpusavio santykius; ugdyti savo socialinius įgūdžius ir socialines kompetencijas; suvokti Advento laikotarpio prasmę; ugdyti mokinių gebėjimą pasiruošti šventėms; ugdyti mokinių kultūrinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę kompetencijas.

Projekto tikslas: ugdyti pagarbą liaudies papročiams ir tradicijoms, perteikti tradicijas jaunajai kartai, ugdyti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę veiklą, prisidėti prie “Maltiečių sriubos” akcijos ir surinkti lėšų.

Projekto uždaviniai:

  1. Nustatyti prielaidas, nuo kurių priklauso tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas.
  2. Bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene organizuoti renginį ir suburti bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius kepant sausainius.

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Nustatyta, kad pedagogų ir mokinių tėvų pagrindinės bendradarbiavimo formos yra tėvų informavimas, tėvų pakvietimas dalyvauti, pagalba tėvams, tėvų susirinkimai, telefoniniai ir individualūs pokalbiai, bendri renginiai, bendros išvykos, bendri seminarai, projektai. Vis dažniau pradedamos taikyti naujos ir efektyvesnės darbo formos, tokios kaip tėvai mokytojų vaidmenyje, pamokų vedimas netradicinėje erdvėje, dalykiniai žaidimai, disputai, diskusijų forumai mokymo įstaigose. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo sėkmė priklauso ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį.
  2. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė susibūrė bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui, pritarė pagrindinei idėjai – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
  3. Vaikams į naudą draugiški mokyklos ir šeimos santykiai. Kai vaikas mato savo tėvus, dalyvaujančius mokyklinėje veikloje, dirbančius kartu su mokytojais, stiprėja jo mokyklos svarbos pajautimas. Kiekvienas auklėtinis ir net jo šeimos stengėsi renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Sausainių gaminimas, įgyvendinant projektą, buvo puiki priemonė skatinti per technologijas vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažinti socialinę atskirtį, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius. Vaikai išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti. Praktinių užsiėmimų metodas buvo labai naudingas ugdant socialinius įgūdžius, nes vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, sprendė įvairias kūrybines problemas.

 

Renginio "Advento popietė" akimirkos

  

 

Plačiau galima paskaityti mokyklos tinklapyje:

http://www.kestucio.trakai.lm.lt/Adventines-vakarones2-2013.html

I  k. technologijų edukologijos magistrantės

Eurika Norkienė, Jolanta Veličkienė ir Renata Jučepienė


Projektas - kūrybinė popietė "Mano draugiškas miestas" 

 

Projekto pavadinimas: „Mano draugiškas miestas"

Projekto vykdytojai: I k. magistrantės  Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė

Vykdymo data: 2014-01-14

Projekto dalyviai:  Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos socialinės rizikos vaikų darbo grupė.

 

Projekto tikslas – ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimą, bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo, problemų sprendimo socialinius įgūdžius praktinės meninės veiklos metu.

 Projekto uždaviniai:

  1. Išanalizuoti literatūros apžvalgoje socialinės rizikos vaikų socializacijos procesus, juos nulemiančius veiksnius.
  2. Ugdyti popietės žaidimo metu ir praktinės veiklos užsiėmimo metu socialinės rizikos grupės vaikų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo socialinius įgūdžius.
  3. Ugdyti praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Išvados:

1. Pasak R. M. Berns (2009), socializacijos būdai skiriasi priklausomai nuo kultūros, šeimos, vaiko situacijos. Pagrindiniai socializacijos rezultatai – tai jausmų ir pažinimo rezultatai (vertybės, nuostatos, motyvai, atribucija, savęs vertinimas) bei socialiniai kultūriniai rezultatai (savireguliacija, moralės normos, lyčių vaidmenys). Socializuojant ugdoma savireguliacija, skatinama siekti laimėjimų, mokoma tinkamų socialinių vaidmenų ir įgūdžių (socialinių emocinių, kognityvinių). Ar individas tampa pozityviu (atitinka visuomenės lūkesčius), priklauso nuo jo bendravimo su kitais socializacijos dalyviais: šeima, mokykla, bendraamžių grupe, žiniasklaida, bendruomene.

2. Žaidimo metodas padėjo vaikams ugdyti savęs pažinimo įgūdžius. Žaidimo tikslas sugebėti įvertinti save ir kokios stipriosio savybės jį labiausiai atspindi. Tuo pačiu metu vaikai galėjo atsirinkti stipriąsias savybes, kurias jiems reiktų tobulinti ir ugdytis. Žaidimo metu vaikai lavino dėkojimo, išklausymo, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius.

3. Praktinės meninės  veiklos metu buvo ugdomas problemų sprendimo socialinis įgūdis. Vaikai turėjo sukurti miestą, nusprendžiant kieno namas, kur stovės. Mokiniai dalinosi priemonėmis, padėjo vienas kitam išspręsti iškilusias prooblemas su konstukcine medžiaga (sūria tešla).

I k. technologijų edukologijos magistrantės

Violeta Minčiūnienė ir Ingrida Travkinaitė


 Projektas „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“

 

Projekto pavadinimas: „Socializacijos ugdymas kūrybinėje erdvėje“ 
Tema: Mano dovana - tau paukšteli.
Projekto iniciatorius:  I k. magistrantės  Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia.
Projekto organizatorius:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla.
Projekto koordinatorius: Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alė Steckienė.
Vykdymo data: 2012 m. žiema - 2013 m. pavasaris
Projekto dalyviai:  Vilniaus miesto  Fabijoniškių vidurinė mokykla bei dar 4 Vilniaus miesto mokyklos.
 
Temos aktualumas: Ekologija paskutiniu metu tampa viena iš aktualių aptarinėjimo objektų. Mus supanti gamta ir žmonės, gyvenantys aplink, tai bendra visuma, kuri pastaruoju laikotarpiu tampa opiu klausimu ekologamas, gamtininkams, neabejingiems gamtai visuomenės nariams. Per  neformalųjį švietimą tikimasi ugdyti kompetencijas, kurios formuotų atsakingą asmenį, kūrybišką ir atjaučiantį, kuris gebės tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, labai aktualu dalintis patirtimi, ugdyti bedravimo bei bendradarbiavimo igūdžius, skatinti domėjimąsį aplinka, veikla visuomenėje, socializacijos proceso eigos užtvirtinimą. Socialiniu aspektu mokyklos bendruomenėje yra rizikos grupės dalyviai, kurie yra iš asocialių šeimų, turintys pscihologinių traumų, turintys žemą motyvaciją mokslui. Tokių asmenų integracija į bendrus projektus ugdo dalyvio atsakingumo jausmą, lavina bendravimo įgūdžius, pshihologiškai sustiprina, kelia motyvaciją. Neformaliojo vaikų ugdymo uždaviniai yra ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą; ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę; lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje; spręsti socialinės integracijos problemas.
 
Projekto tikslai:
  1. Lavinamieji: lavinti mokinių vaizduotę, kantrumą, kruopštumą, bendravimo įgūdžius, kokybiškai atlikti savo darbą.
  2. Auklėjamieji: skatinti mokinių saviraišką, pasitikėjimą savimi ir toleranciją dirbant grupėse, bendradarbiauti.
  3. Ugdomieji: skatinti mokinius tyrinėti ir stebėti gamtą, rūpintis žiemojančiais paukščiais, ugdytis kūrybinius gebėjimus ir pilietiškumą, žmogiškąsiais vertybes, mylėti gamtą.
Uždaviniai:
  1. Taikant stebėjimo ir tyrinėjimo metodą, įtraukti įvairių gebėjimų mokinius į bendradarbiavimą, statinant vieningo tikslo – rūpintis žiemojančiais paukščiais.
  2. Suaktyvinti mokinių intelektualinęs ir kūrybines galias, suteikti mokiniams galimybę ugdytis bendradarbiavimo įgūdžius.
Tikimasi iš projekto:
  • Tikimasi, kad mokyklų bendruomenės narių požiūris pasikeis į žiemojančius paukščius ir jiems teikiamos pagalbos būtinybę.
  • Ugdysis įvairių gebėjimų mokinių bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, atsakingas požiūris į gyvąją gamtą. Geriausi mokinių darbai bus pristatomi bendruomenei. Įsigalės ilgalaikis draugiškas bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jolanta Lechavičienė, Elena Ziaziulia

Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“
 
Projekto pavadinimas: Socializacijos projektas „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“, labdaringas „Idėjos padėjėjos“ konkurso renginys „Trobos duris atvėrus“.
Vykdymo data: 2012-12-14
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė.
Projekto dalyviai: Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, Pastrėvio kaimo kapela „Varnalėša“, Pastrėvio etnografinis ansamblis „Vuolasta“, mokinių tėvai ir seneliai.
 
Aktualumas: Šiandien nuolat besivystant naujoms technologijoms, akivaizdžiai gerinančios gyvenimo kokybę, didėja ir socialinis gyventojų išsisluoksniavimas. Daugėja senų,  vienišų ir ligotų žmonių, kurie šiandien atsidūrė visuomenės užribyje. Mūsų visų supratimas, geranoriškumas ir pagalba jiems yra būtina. Visuomenė, kurioje nepuoselėjama tautos kultūra, užmirštami tautos papročiai, istorija ir identitetas, kurioje negerbiami senyvi žmonės,  negali teigti, kad joje yra tinkamai ugdomos dorinės vaikų vertybės. Todėl labai svarbu mokinius įtraukti į visuomeninius, socialinius projektus, kur jie gali sukurti konkretų produktą, ugdyti savo socialinius įgūdžius, plėsti savo socialines kompetencijas, įsitraukti į realų visuomeninį gyvenimą. Nusprendę dalyvauti konkurse „Idėjos padėjėjas“ sugalvojome surengti labdaringą etnokultūrinį renginį – „Trobos duris atvėrus“. Tai turėjo būti tęstinis projektas 2012 metais mokykloje vykdytam socializacijos projektui „Etnokultūros puoselėjimas Pastrėvio pagrindinėje mokykloje“. Taip pat tai puiki galimybė parodyti, jog nesame abejingi seniems ir ligotiems žmonėms, galimybė parodyti savo pilietinę iniciatyvą, paskatinti jaunimą atsigręžti į artimą ir daryti gerus darbus, prisidėti prie pagalbos vienišiems, vargstantiems seneliams.
 
Projekto tikslas - perteikti vyresnių bendruomenės kartų patirtį, tradicijas jaunajai kartai, prisidėti prie Maltos ordino organizuojamos akcijos ir surinkti kuo daugiau lėšų vienišų senelių slaugai.
Projekto uždaviniai:
  1. Suburti kelių kartų žmones bendram tikslui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
  2. Padėti suvokti savo gimtojo krašto, geografinės aplinkos, istorijos ryšį su etnine kultūra.
  3. Skatinti mokinių saviraišką ir kūrybą.
  4. Ugdyti mokinių socialinius bendravimo ir bendradarbiavimo, atjautos, empatijos, nesavanaudiškos pagalbos įgūdžius.
Ruošiant ir vedant renginį buvo ugdomi ir ugdėsi socialiniai įgūdžiai:
  • savęs pažinimo – organizuojant ir vedant renginį mokiniai mokėsi pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, pranašumus ir trūkumus;
  • kūrybinio mąstymo įgūdžiai – labai svarbūs, nes tai padėjo surasti ir įvertinti įvairius sprendimo būdus bendroje veikloje;
  • kritinio mąstymo įgūdžiai padėjo analizuoti informaciją ir patyrimą;
  • bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių įgijo gaminant darbelius aukcionui, žaidžiant, mokantis, o tai ir toliau padės tarpusavyje sėkmingai bendradarbiauti, užmegzti ir išlaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais;
  • problemų sprendimo įgūdžių – mokiniai turėjo ieškoti įvairių sprendimo būdų ruošiantis renginiui, įvertinti tuos būdus ir pasirinkti veiksmų planą.
Vertybinės nuostatos: pagarba, atsakingumas.
Socialiniai gebėjimai: tai asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarpkultūriniai gebėjimai, taip pat elgesio normos, kai mokiniai parengiami veiksmingam dalyvavimui socialiniame gyvenime.
 
Įgyvendinus projektą pasiekta:
  1. Suburta mokyklos bendruomenė aktyviai bendradarbiavo organizuojant labdaringą renginį. Trys bendruomenės kartos kartu dirbo, dalinosi patirtimi, mokė viena kitą. Mokiniai įsitraukė į realią visuomeninę veiklą, jautėsi svarbūs bendruomenės nariai, įgijo realios organizacinės patirties, suprato, kad ir bendrai dirbdami gali realai prisidėti keičiant esamą situaciją visuomenėje.
  2. Vyresnės bendruomenės kartos vaizdžiai perdavė jaunimui savo kultūrinę patirtį. Žaisdami, dalyvaudami mini scenose apie senovės papročius, mokiniai susipažino su savo krašto papročiais, išmoko senųjų lietuvių liaudies žaidimų, dainų. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti kaip senovėje buvo dirbami įvairūs buities darbai. Vyresnei kartai perduodant kultūrinį paveldą, mokiniai gali  kaupti ir išsaugoti intelektines, moralines, visuomenines, religines ir estetines vertybes.
  3. Gaminant darbelius, gaminius aukcionui buvo ugdomas mokinių kūrybiškumas ir saviraiška.
  4. Projekto metu visa mokyklos bendruomenė palaikė pagrindinę idėją – ne tik linksmai pasibūti kartu, bet ir priminti vieni kitiems, kad yra daugybė vienišų senelių, kurie nebeturi tokios galimybės. Visa renginyje susirinkusi bendruomenė stengėsi surinkti kuo daugiau lėšų ir padėti  bėdos ištiktiems žmonėms. Mokiniams buvo ugdomos pagrindinės bendražmogiškos vertybės: atjauta, nesavanaudiška pagalba, pagarba vyresniam žmogui, rūpestis savo artimu.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Rasa Rakauskienė, Aušrinė Zabielaitė, Dovilė Jokubauskienė
 
Daugiau apie renginį galite sužinoti apsilankę LRT interneto svetainėje ir pažiūrėję filmuotą renginio medžiagą.

 Projektas „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“

 

Projekto pavadinimas: „Kūrybinė popietė - papuoškime eglutę“
Vykdymo data: 2012-12-15
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė.
Projekto dalyviai: Naujosios Vilnios mamos ir vaiko globos namų „Užuovėja“ gyventojai.

Projekto tikslas - panaudojant menines vilnos pluošto kalėdinių žaisliukų gaminimo technologijas, mažinti socialinę atskirtį, skatintini jaunų mamų verslumą, ugdyti draugiškumo, komandinio darbo, kūrybiškumo, savarankiškumo, atskomybės, tolerancijos, pasitikėjimo savimi įgūdžius.

Uždaviniai:

  1. Bendradarbiaujant su centro vadovais organizuoti renginį  jaunų mamų tarpusavio bendravimo, bendradarbiavimo, humaniško elgesio skatinimui.
  2. Naudojantis  kūrybinų darbų atlikimo formą ugdyti mergaičių kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.
  3. Renginio metu kurti jaukią „Kalėdų laukimo“ atmosferą, skleisti šeimos vertybes, draugiškumo, santarvės, pagalbos kitam, užuojautos, atsakomybės idėjas.
  4. Skatinti paauglių verslumą per technologojų užsiėmimus.
  5. Pokalbių metu diegti dorovines gyvenimo šeimos, pagarbos, bendradarbiavimo, tolerancijos, atjautos, meilės vertybes.

Trumpa projekto apžvalga: Popietės metu globos namų gyventojos, susipažinusios su gaminimo technologija, kūrė Kalėdų eglutės papuošalus iš vilnos pluošto. Darbeliai buvo kuriami ir dekoruojami malonioje aplinkoje ir labai linksmoje zujančių dviejų, trejų metukų „mažųjų padėjėjų“ kompanijoje. Vaikučių džiaugsmas ir pakylėtos teigiamos emocijos, grožintis mamų pagamintais žaisliukais, puikiai tiko projekto organizatorių kurtai Kalėdinių švenčių atmosferai. Pagamintais žaisliukais buvo papuošta eglutė.

I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Jurgita Bickevič, Justina Plumpaitė

Projektas „Pasitikime Kalėdas drauge“
 
Projekto pavadinimas: „Pasitikime kalėdas drauge“
Vykdymo data: 2012-11-27 – 2012-12-11
Projekto vykdytojai: I k. magistrantės Sandra Laucytė ir Gitana Pinkauskaitė.
Projekto dalyviai: Šeškinės vaikų dienos centrą lankantys vaikai.
 
Projekto tikslas – lavinti kūrybiškumą, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuriant šventines dekoracijas Kalėdoms.
Uždaviniai:
  1. Atlikti literatūros analizę, siekiant atskleisti socialinių įgūdžių sampratą ir ugdymo galimybes ir būdus.
  2. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą gaminant kalėdines dekoracijas.
Įgyvendinus projektą padarytos išvados:
  1. Literatūros analizė parodė, kad socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs, norint prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
  2. Šeškinės dienos centro vaikai išmoko pasigaminti kalėdines dekoracijas iš paprastų ir nebrangių priemonių.
  3. Vaikai atlikdami kūrybinius darbus išmoko dalintis patirtimi, mintimis, kartu spręsti problemas, taip pat originaliai mąstyti ir aktyviai veikti kūrybiniuose darbuose.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės
Sandra Laucytė, Gitana Pinkauskaitė

Projektas „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“
 
Projekto pavadinimas: „Socialinės rizikos grupės vaikų socializacija per praktinę meninę veiklą“ 
Projekto vykdytojas:  I k. magistrantė  Brigita Vainorytė.
Vykdymo data: 2012 m. spalis - lapkritis.
Projekto dalyviai:  Visų Šventųjų parapijos dienos centrą lankantys socialinės rizikos grupės vaikai.
 
Aktualumas: Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami vis kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Smarkiai pakito ir vertybės: jei anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar vertinamas aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, komunikabilumas, lyderiavimas. Konfliktai, smurtas, nusikaltimai – deja tokiame šiuolaikiniame pasaulyje turės gyventi mokiniai. Kad jame prisitaikytų, rastų savo vietą, nesukluptų, rinktųsi teisingą gyvenimo būdą, suaugusieji turi jiems padėti ugdyti gyvenimo įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų socialinius įgūdžius, kadangi šios grupės vaikams prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje matant delinkventinį šėimos ar aplinkinių elgesį yra ypač sunku. Socialinė rizika – tai įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas socialinei asmens atskirčiai atsirasti. Būtina stengtis, kad rizikos grupės vaikų socialinė atskirtis mažėtų. O viena iš veiksmingų socialinės atskirties mažinimo priemonių yra vaikų socialinių įgūdžių ugdymas.
 
Projekto tikslas - ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, problemų sprendimo socialinius įgūdžius per praktinę meninę veiklą.
Uždaviniai:
  1. Išanalizuoti socialinės rizikos grupės vaikų socializacijos veiksnius, būdus.
  2. Pokalbių metu, praktinės veiklos užsiėmimų metu ugdyti  socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimų metu ugdyti socialinės rizikos grupės vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius.

 

Įgyvendinus projektą padarytos išvados:

  1. Socializacija apibrėžiama kaip procesas, išmokantis vaikus ar naujus visuomenės narius visuomenės gyvenimo būdo. Tai procesas, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, perima jos sukauptą patirtį, socialines vertybes ir nor­mas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus. Pagrindiniai socializacijos veiksniai yra šeima, mokykla ir vaikų priežiūros institucijos, bendraamžiai, žiniasklaida, bendruomenė. Teigiami socializacijos būdai: pastiprinimas, blėsimas, praktinis mokymas.
  2.  Įgyvendinant projektą įsitikinta, kad pokalbiai su vaikais yra vienas iš geriausių metodų ugdyti bendravimo įgūdžius. Praktinių užsiėmimų metodas taip pat buvo labai  naudingas ugdant socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, atsakomybės socialinius įgūdžius, kuomet grupė vaikų turėdavo susivienyti bendram darbui – pagaminti pietus.
  3. Praktinės meninės veiklos užsiėmimai įgyvendinant projektą buvo puiki priemonė ugdanti vaikų problemų sprendimo socialinius įgūdžius, nes kiekvienas vaikas savarankiškai gamindamas gipsinį personažą sprendė įvairias kūrybines problemas. Užsiėmimų metu vaikai vieni kitiems patardavo, padėdavo, o taip buvo ugdomi jų bendravimo, bendradarbiavimo socialiniai įgūdžiai.
I k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė
Brigita Vainorytė

Aukštadvario krašto kulinarinio paveldo seminaras

Technologijų  edukologijos II kurso magistrantė Milda Leščinskytė

Informacija atnaujinta: 2017-02-07 11:04