TECHNOLOGIJŲ IR TECHNOLOGINIO
UGDYMO KATEDRA
 

Kita

 

Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų formalizavimo prielaidos

   Neformalusis švietimas, kaip bendrųjų gebėjimų ir erudicijos plėtojimo priemonė, sudaro sąlygas mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų. Mokymosi pasiekimai neformaliuoju ir savaiminiu būdu yra tiek pat reikšmingi ir vertingi, kaip ir įgytieji formaliai.

   Informacinės visuomenės plėtra, mokslo proveržis bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo privalumai paskatino Lietuvą bei kitas Europos Sąjungos valstybes svarstyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų įvertinimo ir pripažinimo galimybes. Vis daugiau šalių pabrėžia, kaip svarbu įvertinti mokymąsi, vykstantį už formaliojo mokymosi sistemos ribų.

   Neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų vertinimo sistemos kūrimas yra ambicingas bandymas susieti skirtingas sritis: formalųjį mokymąsi ir mokymąsi darbe, šeimoje, bendruomenėje. Toks ryšys, kai žinios ir kompetencijos pripažįstamos nepaisant to, kaip jos įgytos, padeda suvienyti iš pirmo žvilgsnio sunkiai derančias metodikas, kurios leidžia užfiksuoti didelę mokymosi būdų įvairovę. Savaiminio mokymosi atveju besimokantysis nesiekia įgyti kompetencijų ir net nesuvokia, kad vyksta mokymosi procesas. Tai būtų galima apibudinti kaip natūralų erudicijos, išmanymo plėtojimo procesą. Todėl gebėjimai, žinios ir kompetencijos dažniausiai įgyjamos įvairiomis mokymosi formomis. Tikslinio mokymosi derinys kartu su patirtimi ir kartojimu (kaip savaiminio mokymosi forma) padeda išsiugdyti profesinių kompetencijų, jas plėsti ir gilinti. Kodėl reikia pripažinti savaiminį mokymąsi?Asmenims, įgijusiems papildomų kompetencijų, sunku pateikti įrodymus, šių kompetencijų patvirtinimą ir būti tinkamai įvertintiems ar, atsižvelgiant į tai, gauti atitinkamas pareigas. Tai pasakytina apie nekvalifikuotus ir mažai kvalifikuotus specialistus, tuos, kuriems didžiausią grėsmę kelia nesaugūs gyvenimo standartai, nedarbas ir maži atlyginimai.

   Kita priežastis, skatinanti pripažinti neformaliojo mokymosi būdu įgytas kompetencijas, yra susijusi su informacijos apie gebėjimus trūkumu. Įgytos kompetencijos turi būti matomos, kad prireikus galėtume jas atrasti.

Lietuvoje sparčiai daugėja universitetų, kolegijų ar profesinių mokyklų, kurios pabrėžia už formalaus švietimo institucijų ribų vykstančio mokymosi atpažinimo ir pripažinimo svarbą. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu vertinimo ir pripažinimo paslaugą teikia 33 aukštosios mokyklos. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų įvertinimo procedūrai būdingi nuoseklūs žingsniai ar etapai ir su jais tiesiogiai susijusios funkcijos bei veiksmai, reikalingi asmens mokymosi pasiekimams nustatyti ir įvertinti.

   Aukštojoje mokykloje vertinamos įvairioje aplinkoje įgytos kompetencijos: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose, vykdančiose neformalųjį švietimą, ar savarankiškai, mokantis laisvalaikiu ir kita.

   Šių dienų mokytojo karjeros samprata neatsiejama nuo mokymosi visą gyvenimą. Kitaip tariant, profesinė veikla yra neįsivaizduojama be nuolatinio tobulėjimo. Lietuvoje aktyviai plėtojami tyrimai, skirti mokytojų tęstiniam ugdymui, jo organizavimui nuolatinio mokymosi kontekste. Nors vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam mokymui(si), tačiau technologijų mokytojų neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų formalizavimo prielaidos ir poreikiai Lietuvoje mažai tyrinėjami. Lietuvos edukologijos universitetas jau nuo 2014 metų vasaroskviečia registruotis visus suaugusiuosius, turinčius neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų ir siekiančius jų pripažinimo studijų rezultatais.

   Mano magistro darbo tikslas buvo sužinoti, ar technologijų mokytojai pasirengę formalizuoti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. Atliktame tyrime dalyvavo 312 technologijų mokytojų, dirbančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimu buvo siekta atskleistitechnologijų mokytojų mokymosi aktyvumą, kryptingumą; išsiaiškinti, kokios kompetencijos įgyjamos tobulinant kvalifikaciją neformaliuoju būdu; nustatyti technologijų mokytojų mokymosi motyvus ir trukdžius ir, remiantis gautais tyrimo rezultatais, atskleisti technologijų mokytojų pasirengimą neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimui.

Atliktas tyrimas parodė, kad technologijų mokytojai atitinka visas tam reikalingas sąlygas ir didžioji dalis nuolat tobulina savo kompetencijas neformaliuoju būdu. Mokytojai, atsakydami į anketos klausimus, akcentuoja, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, organizuojant technologinį ugdymą, būtinas tarpusavio bendradarbiavimas, taip pat teigia, kad įgyti reikiamų kompetencijų padeda geroji mokytojų patirtis .

   Tobulinti kompetencijas neformaliuoju būdu mokytojus skatina tokie vidiniai motyvai kaip noras tobulėti plečiant akiratį, kad galėtų geriau išreikšti save, noras pabendrauti su naujais žmonėmis. Pagrindinėmis mokymosi kliūtimis mokytojai įvardijo asmenines problemas, tokias kaip lėšų trūkumas, šeimos, darbo ir mokymosi suderinamumas. Iš to galima daryti išvadą, kad reikiamas lėšų kiekis ir vadovų parama dėl trūkstamo laiko iš esmės galėtų išplėsti ir besimokančių mokytojų skaičių. Pastebime, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių mokytojų pageidautų daugiau informacijos ir mokymų iš įstaigų, organizuojančių įgytų kompetencijų  pripažinimą. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti: jeigu būtų rengiami mokymai tikslinėms mokytojų grupėms, tai pakeistų mokytojų nuomonę, pakeltų jų savivertę ir paskatintų technologijų mokytojus aktyviau formalizuoti neformaliuoju būdu įgytus pasiekimus.

   Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas universitetuose ir yra tai, kas įrodytų, kad universitetai tapo atviri ir lankstūs. Pripažinimas, kad ne tik akademinėje aplinkoje vykęs mokymasis yra vertybė ir kad privalu formalizuoti funkcinius gebėjimus atlikti tam tikrą veiklą, sutelkti tam atitinkamą energiją ir tuo įtvirtinti savo reikšmingesnį socialinį vaidmenį, ne tik nutiestų tvarius tiltus tarp darbo pasaulio ir akademinio pasaulio, bet ir paspartintų brandžios visuomenės kūrimąsi bei padidintų laimės indeksą.

 

Lietuvos edukologijos universiteto

Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto

Technologijų edukologijos II k. magistrantė

Eurika Norkienė


Kaip įvertinti technologinį raštingumą?

Ar žinai, kad skirtingos kartos technologinį raštingumą supranta skirtingai? Vieniems apie tai galvojant kyla asociacijos, susijusios su informacinėmis technologijomis, kitiems tai atrodo visai neįkandama sritis. Nenuginčijamas faktas, kad komunikacija ir informacija faktiškai tampa instrumentu, kuriuo žinojimas tiesiogiai diegiamas į visuomeninį gyvenimą, keičia gyvenimo būdą, kultūrinius ir vertybinius prioritetus, pertvarko ekonominius, darbo santykius ir kita.  Toks žinojimo skvarbos didėjimas yra svarbiausias šiuolaikinio raštingumo modelio bruožas. Tad pirmoji užduotis, kurią derėtų atlikti norint suvokti technologinį raštingumą, tai susipažinti su sąvokomis. Apskritai raštingumas apibūdinamas kaip dinaminis procesas, t.y. raštingumo sąvokų apibrėžtis yra kintanti. Akivaizdu, kad raštingumą apibūdina pats kitimas. Vienu iš svarbiausių reiškinių, kiekvieną dieną susidurdami su dideliais informacijos kiekiais turime suvokti, kaip nepasiklysti informacijos sraute, atsirinkti tinkamus šaltinius bei kaip jais atsakingai naudotis. Įgijęs žinių ir turėdami nors minimalų suvokimą, galėsime lengviau plėtoti akademinę veiklą, o informaciją efektyviau ir deramai įvertinti. Juk turėdami įgūdžių ir aktyviai juos taikydami, galėsime įvertinti savo raštingumą šioje srityje.

Technologinis raštingumas apima tris tarpusavyje susijusias dimensijas: žinias, mąstymo ir veikimo būdą bei gebėjimus. Šias dimensijas galima pasiekti nepertraukiama seka – nuo silpnų iki puikių gebėjimų, nuo ribotų iki plačių žinių. Todėl, bendrojo ir vidurinio ugdymo programų kaita, noras patenkinti šiuolaikinės visuomenės poreikius bei panaudoti modernius, IKT taikymu paremtus, mokymo būdus nulemia technologinio raštingumo ugdymo didaktikos kaitos gaires.

Mūsų visuomenėje plačiai vartojama raštingumo sąvokų samprata bei istorinis vystymasis, ieškoma tarpusavio panašumų. Istoriškai raštingumas buvo traktuojamas kaip pagrindinis gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstinę medžiagą. Raštingumo samprata išryškinama įvairių autorių požiūriu sampratos transformacija, akcentuojant, kad šiandieninis raštingumas ir jo įgijimas neatsiejamai susiję su technologijomis. Reikalavimai raštingumui nuolat auga, nes vienos technologijos sparčiai keičia kitas. Šiame dinaminiame procese ir yra aktuali sampratos apibrėžtis. Gvildendami raštingumo sampratos problemą įvairių sričių mokslininkai dažniausiai aptaria akcentuodami specifines savo nagrinėjamos srities ypatybes: kompiuterinis raštingumas, sveikatos raštingumas, finansinis raštingumas ir dar daugelis kitų.... O štai technologinis raštingumas bendrosiose ugdymo programose apibrėžtas, kaip gebėjimas suprasti, naudoti, įvertinti ir valdyti technologijas, pozityvios nuostatos nuolatinei technologijų plėtrai, yra svarbus šiuolaikinei visuomenei, todėl technologinis ugdymas suvokiamas kaip kūrybinio ir gamybinio proceso visuma. Siekiama ugdyti technologiškai raštingą, smalsią, mąstančią, kūrybingą, iniciatyvią ir atsakingą asmenybę.

 

O kaip pamatuoti  technologinį raštingumą?

Mes tai ir pabandėme padaryti rašant magistro baigiamąjį darbą. Jame bandėme sukurti tokį tyrimo instrumentą ir atskleisti galimą vertinimą pagal SOLO (Biggs, 2003) taksonomijos lygmenis. SOLO taksonomija susijusi apie mąstymo kokybės sampratą ir savo vardą gavusi pagal pavadinimo „Structure of the Observed Learning Outcome“ (stebimojo mokymosi rezultatų struktūra) akronimą. Šią taksonomiją išplėtojo du Australijos akademikai – J. Biggsas ir K. Collisas, kurie, paveikti Geteborgo (Švedija) universiteto prof. F. Martono ir R. Säljö darbų (1976), analizuojančių kontinuumą nuo paviršinio į gilųjį mokymąsi, 1982 m. sukūrė taksonomiją, kategorizuojančią mentalinę veiklą pagal kiekybinius ir kokybinius požymius ir leidžiančią nustatyti konkretaus mokinio mokymosi lygį ir darbo kokybę.

Taigi, pasiremiant pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir pritaikant SOLO taksonomiją sudarėme modelį, kuris padėtų įvertinti mokinių technologinį raštingumą pagal žinių lygmenį ir supratimo lygmenį. Modelis buvo pritaikytas vyresniųjų klasių technologijų dalyko klausimų rangavimui. Modelyje keturių technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos) veiklos sritys buvo sugrupuotos pagal keturis žinių ir penkis supratimo lygmenis. Iš kiekvienos technologijų programos veiklos srities ,,Technologiniai procesai ir jų rezultatai‘‘ buvo paimta po klausimą. Klausimas paimtas atsitiktine tvarka iš kiekvienos technologijų programos, nepriklausomai nuo programos temų. Kiekvienai technologijų sričiai priskirta po vieną iš technologinių procesų ir veiklos rezultatų srities. Kiekvienai sričiai išskirti keturi technologinio raštingumo žinių įvertinimo empiriniai požymiai: faktiniai, procedūriniai, sąlygoti, funkciniai. Kiekvienai sričiai išskirti penki technologinio raštingumo supratimo įvertinimo empiriniai požymiai: ikistruktūris, vienstruktūris, daugiastruktūris, sąryšinis, išplėtotas abstraktus. Sudaryti klausimai, priklausomai nuo jų sudėtingumo ir reikalaujamų žinių lygio, buvo priskiriami tam tikram žinių lygmeniui ir supratimo lygmeniui įvertinti.

Galime teigri, kad žinios apibrėžiamos labai įvairiai ir nevienareikšmiškai, yra tik teorijos ir nuomonės. Siekiant plėtoti technologinio raštingumo raišką, svarbu suprasti skirtingas žinių kategorijas ir jų tarpusavio sąsajas. Neišreikštinės ir išreikštinės žinios yra svarbi praktinės veiklos mokymosi proceso dalis, nes norint „žinoti, kaip“ veikti, reikia teorinių žinių, leidžiančių „žinoti apie“. Išreikštinių – deklaratyvių, arba teorinių, žinių mokykloje mokiniams suteikia mokytojai. Su praktine veikla susijusių neišreikštinių – procedūrinių žinių perdavimas yra mokytojo atsakomybė. Pasaulyje SOLO taksonomija, naudojama įvairiems dalykams vertinti ir įvertinti, nes ji yra objektyvaus mokymosi kokybės mato paieškos rezultatas. SOLO parodo, kaip gerai mokiniai išmoko ar suprato kurį nors dalyką, o ne kiek to dalyko medžiagos jie atsimena.

 

Kodėl technologinis raštingumas mums būtinas kasdieniame gyvenime?

Akivaizdu, kad svarbiausias raštingumo požymis yra matuojamas ne pačiomis žiniomis, o žinių vartojimo būdu, todėl XXI amžiuje dėl didelės žinių kaitos svarbios tampa ne pačios žinios, bet gebėjimas jomis pasinaudoti. Nors  pedagogai pozityviai vertina technologijas, technologinį raštingumą, tačiau pažymėtina, kad šiuolaikinis žmogus dažnai yra nepakankamai pasirengęs gyventi šiame technologijų ir informacijos amžiuje, o dalis visuomenės laikoma visiškai technologiškai neraštinga. Iš to kyla ir nauja svarba bei nauji reikalavimai technologijų mokymui (-si) mokykloje. Mokinių technologinio raštingumo įvertinimas nulemia technologinio raštingumo ugdymo turinį. Atitinkamas technologinio raštingumo lygmuo apsprendžia pačio technologinio ugdymo turinio esmę. Tai sudaro nuolatinis žinių apie technologijas gerinimas, savarankiškumo ugdymas, informacinių įgūdžių bei gebėjimo spręsti su aplinka susijusias problemas tobulinimas. Formuojant technologinio  raštingumo ugdymo turinį būtina atsižvelgti į šiuos mokiniui aktualius veiksnius: turinio aiškumą ir prieinamumą. Tai reiškia, kad turi būti pateiktos aiškios turinio ribos, atsižvelgta į mokinių žinių įsisavinimo lygį bei sudaryta galimybė įsisavinti turinį savarankiškai.

Lietuvos edukologijos universiteto

Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto

Technologijų edukologijos II k. magistrantė

Renata Jučepienė


2015 m. kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines. Šia proga Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba su partnere LR švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja akciją „Lietuvai ir man“. Jos tikslas – suburti jaunimą netradiciškai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, įtraukti mokytojus, tėvus ir visą visuomenę.

Prie šios gražios akcijos prisidėjo ir Lietuvos edukologijos universitetas, kuris sukvietė visą Universiteto bendruomenę 2015 m. kovo 4 d. LEU centrinių rūmų II aukšto fojė dalyvauti akcijoje „Lietuvai ir man“ ir pinti trispalves – geltonos, žalios ir raudonos spalvos – draugystės apyrankes (vieną – sau, kitą – Lietuvai), simbolizuojančias tautos vienybę. 
Organizatoriai – Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Technologijų ir technologinio ugdymo katedra ir Plėtros ir ryšių direkcijos Kultūros centras.
Lietuvai skirtos apyrankės buvo pristatytos į Nacionalinę dailės galeriją, kurioje nuo vasario 10 d. iki kovo 10 d. visi norintieji gali jas užrišti ant specialiai šiai akcijai sukurtos Gediminaičių stulpų konstrukcijos.

   


2015 m. vasario 26 d. technologijų pedagogikos IV kurso studentės kartu su Technologijų ir technologinio ugdymo katedros lektore Ariana Numgaudiene entuziastingai prisidėjo prie iniciatyvos „Man ir Lietuvai“.

Studentės nupynė tautines draugystės apyrankes, iš jų sukūrė savo ateities pamokos – technologijų – pavadinimą. Tęsiant iniciatyvos tradicijas, studentės ir dėstytoja Nacionalinėje dailės galerijoje savo apyrankes užrišo ant Gediminaičių stulpų konstrukcijos. Galerijos darbuotojams pasiūlius, studentės galerijoje pynė apyrankes, dalijosi mintimis apie vis daugiau dalyvių įtraukiančią akciją.

  


2015 m. vasario 24 d. technologijų pedagogikos specialybės III kurso studentės drauge  su dėstytojomis: doc. dr Diana Gudavičiūte ir lekt. Birute Mielkuviene dalyvavo Baltic Turkish Culture Academy asociacijoje dėstytojų organizuotame Turkiškos virtuvės užsiėmime.

Programą paruošusios Baltic Turkish Culture Academy atstovės maloniai pasitiko studentes.  Užsiėmimo metu studentės buvo supažindintos su turkijos kultūra, asociacijos veiklomis, mokėsi gaminti turkiškus patiekalus – FELAH KOFTE ir Revani su turkiška arbata. Šis vizitas studentėms paliko didelį įspūdį, turkės buvo draugiškos ir linksmos, mokė šokti turkiškus šokius.

,,Šio vizito metu užmezgėmė puikius  ryšius su Balturka Culture Academy asociacija, manome ateityje ir toliau bendradarbiausime“

Miglė Pilvelytė

Technologijų pedagogikos bakalauro studijos

III kursas

  


2015 m. vasario 5-7 d. Technologijų ir technologinio ugdymo katedros studentai dalyvavo renginyje „Studijos 2015“, vykusiame Lietxpo parodų rūmuose.

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje studentai pristatė Lietuvos edukologijos universitetą, lankytojus kvietė prisijungti prie Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto studentų gretų.

Technologijų ir technologinio ugdymo katedros studentai pristatė Technologijų pedagogikos ir Technologijų edukologijos studijų programas, dalinosi asmenine patirtimi apie studijuojamus dalykus, pedagogines ir dalykines praktikas, studentų mokslinę veiklą, tarptautinius mainus, studentiško gyvenimo iššūkius.

Taip pat studentai parodoje skleidė iniciatyvos „Man ir Lietuvai“, skirtos netradiciškai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, idėjas. Technologijų pedagogikos studentai savanoriavo pradedant akciją ir siekė toliau tęsti šią iniciatyvą. Parodoje mokiniai, mokytojai, studentai pynė tautines draugystės apyrankes, dalijosi mintimis apie mokyklas, studijas, ateities vizijas ir galimybes.

 

  


2015 m. sausio 16 d. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje vyko dailės, technologijų ir dorinio ugdymo konkurso-parodos "Po angelo sparnu" baigiamasis renginys, kuriame dalyvavo lekt. Rūta Indičianskienė ir šio konkurso vertinimo komisijos narė lekt. Lina Ringelienė.

  


2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės patalpose vyko Technologijų pedagogikos specialybės studentų, vadovaujamų lekt. L. Ringelienės ir lekt. R. Indičianskienės, tekstilės kūrybinių darbų parodos atidarymas. Atidaryme dalyvavo katedros vedėja prof. B. Žygaitienė, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, šios įstaigos darbuotojai, lekt. L. Ringelienė ir lekt. R. Indičianskienė.

  


2014 m. gruodžio 4 d. Raseinių technologijos ir verslo mokykloje vyko Respublikinis profesinio mokymo įstaigų mokinių profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis verslininkas-2014“ ir ,,Geriausias jaunasis apskaitininkas-2014“. Konkurse dalyvavo 46 dalyviai iš 23 profesinio mokymo įstaigų. 

Kol moksleiviai rungėsi konkurse mokytojams vyko seminaras, kuriame pranešimą „Inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas verslumui ugdyti“ skaitė LEU Technologijų ir technologinio ugdymo katedros lektorė dr. Inga Kepalienė. LR Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Justina Žeižytė pristatė pranešimą „Euras Lietuvoje: ką verta žinoti“. VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento vyr. projektų vadovė Laimutė Kalinauskienė pristatė projektus skatinančius verslumą „Jaunimo verslumo skatinimas“.Vilniaus kolegijos „Simulith“ centro vedėja Rima Bačiulytė, verslo konsultantas Marius Ignatonis pristatė gerąją verslumo ugdymo patirtį„Kaip ugdomas verslumas verslo praktinio mokymo firmoje“. Šiaulių universiteto dėstytoja dr. Danguolė Šavareikienė skaitė pranešimą „Šiuolaikinis žmogus ir organizacijos santykis“. Kauno Technologijos Universiteto, Ekonomikos ir verslo fakulteto, Finansų katedros dėstytoja docentė dr. Ginta Railienė pristatė pranešimą „Inovacijos finansinėse paslaugose“. UAB „DANSPIN“ vadovas Rosvaldas Kunickas pristatė pažangią verslo įmonę „LEAN valdymo sistemos diegimas UAB DANSPIN“. 

  


2014 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro organizuotas pilietiškumo pagrindų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos mokytojų forumas „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“. Forumo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kalboje akcentavo mokytojo svarbą ugdant jaunąją kartą, ji pabrėžė, kad tik atsakingi ir sąmoningi Lietuvos piliečiai kuria stiprią valstybę. „Jūs, mokytojai, turite galimybę ugdyti tokį pilietį nuo pat mažų dienų. Jūsų pastangos gali padėti suformuoti geriausią skydą nuo mūsų valstybei kylančių grėsmių – kritinį mąstymą“, – sakė Prezidentė.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

sveikina forumo dalyvius

 

„Šiuolaikinėje visuomenėje pilietiškumo namai yra mokykla. Mokytojas kiekvieną dieną stovi prieš mokinius, kurių galvose kirba klausimai apie tai, kas ir kodėl vyksta pasaulyje ir visai šalia mūsų, ir jis kiekvieną dieną turi būti ekspertas ir patarėjas, nušviečiantis šiuolaikinį politinį gyvenimą“, – akcentavo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Forume pranešimus skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė habil. dr. Jūratė Kiaupienė, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Saulius Guzevičius, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūselienė.

 

Forumo metu Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentas pristatė iniciatyvą „Man ir Lietuvai“. Ši iniciatyva šalies mokinius subūrė mokyklose pinti draugystės juosteles-apyrankes – vieną sau, kitą Lietuvai. Apyrankės Lietuvoje nuo seno rišamos galvojant apie ryšį su tuo, kas yra ypatingai brangu. Simbolinėmis Lietuvai nupintomis apyrankėmis kovo 11 dieną Vilniuje ketinama papuošti specialiai parengtą valstybės simbolio – Gediminaičių stulpų konstrukciją.

Pirmieji sukakčiai skirtas apyrankes išmoko pinti forumo dalyviai. Tautinės apyrankės pynimo technologiją pristatė Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro profesijos mokytoja ekspertė Irena Seniūnienė.

 

Iniciatyvą „Man ir Lietuvai“ pristato Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis

ir technologijų mokytoja ekspertė Irena Seniūnienė 

 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nupynė

pirmąją draugystės juostelę-apyrankę

 

 Būsimieji technologijų mokytojai – Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Technologijų ir technologinio ugdymo katedros studentai – kartu su Vilniaus dailės akademijos studentais ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniais savanoriavo įgyvendinant pilietiškumo iniciatyvą. Jie padėjo forumo dalyviams supinti trispalves apyrankes

 

LEU technologijų pedagogikos studijų programos studentus tautinės apyrankės

pynimo subtilybių  mokė mokytoja I. Seniūnienė

 

Dėkojame iniciatyviems technologijų pedagogikos studijų programos studentams: Agatai Mulerovaitei, Agnieškai Bilenko, Ievai Paužaitei, Jonui Jankauskui, Silvijai Petniūnaitei, Miglei Pilvelytei, Gretai Dailydytei, Evelinai Buivydaitei ir technologijų edukologijos studijų programos magistrantei Dainorai Mikulskaitei. Technologijų pedagogikos studentų iniciatyvai vadovavo Technologijų ir technologinio ugdymo katedros dėstytojos: lekt. Ariana Numgaudienė, lekt. dr. Inga Kepalienė, lekt. dr. Jūratė Česnavičienė, lekt. Lina Ringelienė.

Technologijų ir technologinio ugdymo katedros studentai ir dėstytojai renginyje

 

Forume dalyvavusios Technologijų ir technologinio ugdymo katedros dėstytojos kviečia visus Lietuvos edukologijos universiteto studentus – būsimuosius mokytojus – aktyviai dalyvauti tautinių apyrankių pynimo iniciatyvoje „Man ir Lietuvai“ ir taip stiprinti būsimų mokytojų pilietinį sąmoningumą, atsakomybę, pabrėžiant pilietiškumo svarbą, ypač aktualią valstybei dabartinėje geopolitinėje situacijoje

 

Daugiau nuotraukų žr. 

LR Švietimo ir mokslo ministerijos padėka studentams (PDF)


2014 m. lapkričio 21-23 dienomis LEU GMTF Technologijų ir technologinio ugdymo katedros dėstytojai dalyvavo parodoje "Mokykla 2014", LITEXPO parodų rūmuose. Doc. dr. Birutė Žygaitienė, dr. Jūratė Česnavičienė, dr. Inga Kepalienė pristatė leidinį „Technologinis ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Mokslo studija“, o lektorė Birutė Mielkuvienė vedė paskaitą apie Z kartos jaunuolių mitybos įpročius. 

Taip pat užsimezgė bendradarbiavimas su Alfu Ivanausku, projekto "VMG mokykla" lyderiu, su kuriuo ateityje numatomi bendri projektai.

  

 

2014 m. lapkričio 18 d. LEU Technologijų pedagogikos studijų programos I kurso studentė Ieva Paužaitė įgyvendindama Vartojimo kultūros dalyko užduotį dalyvavo ekskursijoje UAB „Vilniaus vandenys“. Geriamojo vandens laboratorijos vadovė Ramunė Albrektienė pristatė įmonės veiklą, paskaitė paskaitą apie vandens kokybę, supažindino su kokybiniais vandens tyrimų parametrais. Ekskursijos metu akcentuota, kad Lietuvoje turime kupiną mikroelementų kokybišką vandenį, kurį galime gerti tiesiog iš čiaupo.
  

Technologijų ir technologinio ugdymo katedros studentai 2014 m. lapkričio 5 d. dalyvavo ekskursijoje bei mokymuose Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Technologijų pedagogikos studijų programos pirmakursiai ir Technologijų modulio klausytojai sužinojo apie centre vykdomas programas, direktorė Rita Pečiukaitytė išsamiai pristatė centro veiklą. Studentai susipažino su inovatyvia profesinio rengimo centro mokymo baze, dalyvavo konstrukcinių medžiagų (floristikos) užsiėmimuose, kuriuos vedė profesijos mokytoja Genoveta Zuokienė.
  

2014 m. spalio 11 d. Beepositive šviesų festivalyje buvo įžiebtas LEU dėstytojų (doc. dr. Regimantas Bareikis, lekt.Vytautas Kvieska) ir studentų (SEF bei GMTF technologijų pedagogikos studentai) bendras darbas - šviesos instaliacija „Minčių įrišimas“. 

„Minčių įrišimas“ teigia – būk pozityvus.

Kaip to pasiekti ?

Šypsomės ir vėl šypsomės !

 

     


2014 m. spalio 3-4 dienomis Vilniaus Mokytojų namuose vyko kasmetinis renginys, Sodo kraitė, kuriame dalyvavo ir technologijų pedagogikos studentai. Studentai su Sodo kraitės lankytojais dalinosi gera nuotaika, įspūdingais rankdarbiais, gardžiais saldėsiais ir kiekvienam priminė, kad turėtume būti atsakingi vartotojai, ir prisiminti kaip svarbu yra saugoti mūsų gamtą, o vienas iš to būdų - rūšiavimas.
Akimirkos iš Sodo kraitės
  
Daugiau nuotraukų galite rasti 

Lietuvos edukologijos universitete 2014 m. birželio 2 d. 15.00 val. 233 aud. (GMTF, Studentų g. 39) vyko  prof. dr. Birutės Žygaitienės vieša paskaita „Technologinis ugdymas kaip dorovinių vertybių, bendrųjų ir profesinių kompetencijų įgijimo prielaida". 
  

2014 m. gegužės 6 d. technologijų edukologijos I kurso magistrantės kartu su prof. habil dr. Marijona Barkauskaite susipažino su Lietuvos edukologijos universitete įrengta Meilės Lukšienės, lietuvių literatūros tyrinėtojos, pedagogės, edukologės, habilituotos socialinių mokslų daktarės, vienos iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorės, auditorija. Meilė Lukšienė – vienintelė lietuvė, apdovanota UNESCO Jano Amoso Komenskio medaliu. Paryžiuje UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės buvo paskelbtos UNESCO minėtina sukaktimi. 
Prof. habil. dr. M. Barkauskaitė studentes supažindino su M. Lukšienės biografija bei giminės medžiu, pristatė padovanotą knygų kolekciją - biblioteką ir mokslinį palikimą. 
Po susitikimo magistrantės negailėjo susižavėjimo ir padėkos žodžių besidžiaugdamos galimybe labiau pažinti tokią iškilią asmenybę Lietuvos švietimo istorijoje.

Technologijų edukologijos I kurso magistrantės
su prof. habil. dr. Marijona Barkauskaite (dešinėje)

Iš technologijų mokytojo tikimasi ne tik geros sriubos recepto

 

Gatvėje prasilenkdama su mažyliu, kurio kuprinė dažnai yra didesnė ir, rodos, sunkesnė už jį patį, savarankiškai pėdinančiu į mokyklą, nejučia palydžiu žvilgsniu jį, net ramiai atsidūstu, kad saugiai kirto važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, prieš tai žvilgtelėjęs į abi puses, įsitikinęs, kad transporto priemonių vairuotojai jį mato ir praleidžia. Juk tas džiaugsmingai pasišokinėdamas pypliukas dažnai asocijuojasi su nutrūktgalviškumu, vėjais galvoje ir sunkiai prognozuojamu, kartais net gąsdinančiu suaugusiuosius, elgesiu. Juk nelaimių skonio jie dar nėra patyrę, o taip norėtųsi, kad ir nepatirtų, kad pasimokytų iš svetimų klaidų. Arba kad motina gamta būtų taip viską sudėliojusi, jog mūsų kūdikiai, ateidami į šį pasaulį, jau turėtų įskiepytą saugaus elgesio ir savisaugos įgūdį.

 

Visgi taip nėra. Visgi saugaus vaiko elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymas yra sistemingas ir nuoseklus procesas, sužadinantis vaiko norą sužinoti daugiau, įgyti patirties, įsisąmoninti ir suvokti atsakomybę už savo ir kitų saugą bei laikytis saugaus elgesio principų kasdieninėje aplinkoje, gebėti orientuotis sudėtingose situacijose. Vadinasi, saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis ne tik pedagogų, bet ir tėvų bei kitų mokymo aplinkoje dalyvaujančių suaugusiųjų indėlio. Tačiau kasdienybė susiklosto taip, jog daugiausia saugaus elgesio švietime reikalaujama iš pedagogų, o ypač dėstančių tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, technologijos, chemija, kūno kultūra ir pan.

 

Pamokos, kurių metu galimai kyla papildoma rizika mokinio asmeninei ir greta jo esančiųjų sveikatai, laikomos pagrindine baze ugdyti vaiko savisaugos įgūdžiams. Čia prisimenami daugialypiai reikalavimai pedagogui – juk, pavyzdžiui, iš technologijų dalyko mokytojo tikimasi, jog vaiką jis ne tik išmokys pagrindinių maisto gamybos taisyklių, supažindins su kulinarijos pagrindais, bet tuo pačiu ir sugebės įskiepyti, koks trapus jo paties ir greta esančiųjų žmonių kūnas, kaip stipriai galima nukentėti, nesilaikant esminių saugaus elgesio ir savisaugos taisyklių. O svarbiausia, jog mokydamas virti sriubą, pedagogas mokinį skatina išbandyti šį procesą, tuo tarpu mokydamas nenudegti arba nepadegti namų, pedagogas priešingai nekantrųjį ir nepatiklųjį vaiką, nepasitikintį suaugusiųjų patirtimi ir į viską žvelgiantį su daline pašaipa, turi įtikinti neišbandyti ir net vengti to.

 

Pedagogo profesija nėra lengva. Juk greta vaikų klegesio jam visada alsuoja ir didžiulė atsakomybė, neleidžianti pamiršti, kad būtent jis prisideda prie šių mažųjų asmenybių formavimo ir dalinai yra atsakingas už ateities visuomenę. Neriant gilyn ir žvelgiant nuodugniau į savo ištakas po vandeniu slepiantį ledkalnį, išvystame kitas atsakomybes – tai dėstytojams alsuojantis priminimas, kad rengdami studentus, būsimuosius pedagogus, jie privalo padaryti tai maksimaliai gerai, vardan ateities kartų ir visuomenės.

 

Lietuvos edukologijos universitetas – tai aukštojo mokslo meka, ugdanti ateities mokytojus, kurie lavins mūsų vaikus, kurs ateities visuomenę. Čia jaunoji mokytojų karta skatinama susimąstyti ir aiškiai suprasti, kokią pasaulėžiūrą formuos mokiniams, kaip lipdys tarpusavio santykius, ką akcentuos kiekvienos pamokos temoje, organizuojant išvykas, ekskursijas ar kitas mokinių veiklas. Ir būtent šiame universitete, tarp aibės kitų fakultetų ir katedrų, technologijų ir technologinio ugdymo katedra rengia edukologijos magistrantus, gebėsiančius ne tik išmokyti vaiką išvirti skanią sriubą ar sutaisyti sugedusį namų apyvokos įrenginį, bet ir padaryti tai saugiai, nesužalojant savęs, aplinkinių ar pelenais nepaleidžiant įgyto turto.

Grįžkime prie to pyplio, kuris bespardydamas akmenuką lyg vijurkas šmėžavo tai šen, tai ten minioje tarp kitų pėsčiųjų ant šaligatvio. Prieš pereidamas važiuojamąją dalį jis surimtėjo, tarsi mažas kareivukas įsitempęs stabtelėjo, lyg atiduodamas pagarbą žvilgtelėjo į abi puses ir, tik pagavęs jau sustojusių vairuotojų žvilgsnius, žengė nuo šaligatvio ir ramiai, nebėgdamas perėjo gatvę. Būtent tokių, saugiai besielgiančių vaikų, mes norime savo skubančioje visuomenėje. Būtent tokius savisaugą suvokiančius vaikus ugdančių pedagogų mes tikimės, išleisdami atžalas į mokyklą. Būtent tokį atsakingą požiūrį į ugdymą skiepijančius dėstytojus mes randame Lietuvos edukologijos universitete.

Lietuvos edukologijos universiteto
Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto
Technologijų edukologijos II k. magistrantė
Justina Plumpaitė

2014 m. kovo 20 d.  technologijų pedagogikos IV kurso studentės susitiko su Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro profesijos mokytoja eksperte Irena Seniūniene.

Susitikimo metu profesijos mokytoja ekspertė I. Seniūnienė papasakojo, kaip ugdomas specialiųjų ugdymo poreikių turinčių žmonių verslumas, kokios jų įsidarbinimo galimybės Lietuvoje. Taip pat turėjome galimybę apžiūrėti mokinių kūrybinius darbus. I. Seniūnienė pristatė,  kaip kartais būna sunku sudominti mokinius nauja veikla, kad reikia intensyviai ir individualiai dirbti su kiekvienu iš mokinių. Šio centro mokiniams reikia meilės, kad jie būtų laimingi. Sužinojome, kad Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro mokiniai jau daug metų dalyvauja įvairiose parodose.

Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių kūrybiškumas sužavi, darbai reikalaujantys daug kruopštumo yra dailiai atliekami, mokinių darbai neretai prilygsta profesionalaus menininko kūriniui. Technologijų mokymo ir reabilitacijos centras yra aprūpintas naujausia technika, kuri palengvina mokinių mokymąsi ir kurios dėka mokiniai išmoksta naujų technologijų. 

 

Susitikimo akimirkos

 

  

 

Technologijų pedagogikos IV kurso studentė

Aliona Jakovleva


2013 m. gruodžio 17 d. vyko Technologijų pedagogikos studijų programos I kurso studentų projekto "Ekologiškas krepšelis" pristatymas. Tai jau tapo kasmetiniu tradiciniu renginiu - mokantis Vartojimo kultūros ugdymo, pirmakursiai ne tik teoriškai analizuoja aplinkosaugos problemas, bet ir dalyvauja praktiniuose kūrybiniuose projektuose.

Teoriškai problemą pristatė dalyko dėstytojos doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, dr. Inga Kepalienė ir Technologijų edukologijos II kurso magistrantė Brigita Vainorytė.
Šiame renginyje dalyvavo Vilniaus Naujininkų mokyklos mokinių taryba ir biologijos mokytoja Vida Skrickienė. Technologijų ir technologinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Birutė Žygaitienė pasveikino aktyviai gamtosaugines problemas sprendžiančius svečius, buvo aptartos bendros veiklos.

Išklausius pirmakursių kūrybinių darbų pristatymus vyko balsavimas už labiausiai patikusius krepšelius. Pirma vieta atiteko Silvijos Petniūnaitės sukurtam krepšeliui, kurį studentė dekoravo savo išaustomis juostomis.

 

S. Petniūnaitės ekologinis krepšelis, I vieta

Indrės Rasickaitės nunertas žaismingas krepšelis iš plastikinių maišelių užėmė antrąją vietą.

 

I. Rasickaitės ekologinis krepšelis, II vieta

Įdomu tai, kad Gedimino Skomskio nuoširdus darbo pristatymas ir praktiškas, nesudėtingos konstrukcijos krepšelis pirkiniams sulaukė dalyvių simpatijos ir užėmė trečiąją vietą. Kitų studentų darbai buvo ne mažiau įdomūs, originalūs.

 

G. Skomskio ekologinis krepšelis, III vieta

Jaunieji gamtos mylėtojai, išklausę dr. Ingos Kepalienės pranešimą apie ekologinius projektus technologiniame ugdyme, pareiškė norą dažniau atvykti į Lietuvos edukologijos universitetą ir dalyvauti kartu su studentais bendrose veiklose. Lietuvos edukologijos universitetą ir Vilniaus Naujininkų mokyklą vienija žaliosios idėjos, universitetas turi Žaliojo universiteto vardą, o mokykla net 5 metus iš eilės yra laimėjusi Žaliąją vėliavą.

Daugiau nuotraukų žr. 


2013 m. lapkričio 27d. technologijų edukologijos I kurso magistrantai  kvietė visus studentus ir dėstytojus į diskusiją „Technologijos – kas tai?“. 

Buvo pristatomas  švietimo projektas „Technologijų sampratos sklaida visuomenėje“, atliekamos įdomios užduotys, pristatomi švietimo projekto tyrimo rezultatai.

  


2013 m. kovo 20 d. technologijų pedagogikos specialybės studentai GMTF studentus kvietė prisidėti prie Žemės išsaugojimo. Jie apklausė fakulteto studentus, ką šie pasižada padaryti vardan Žemės ir jos išsaugojimo. Šią dieną daugelis GMTF studentų įsipareigojo Žemei dideliais ir mažesniais darbais. Šie įsipareigojimai įsikūnijo baltose gervėse, kurios simbolizuoja ilgaamžiškumą ir išsaugojimą.

    

Daugiau nuotraukų žr.    


2013 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) pakvietė savo lankytojus į performansą „Lietuvos nytys pasaulyje“. Šį renginį Migracijos valdyba skyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Laimė stebėti šventę ir ją paminėti kartu su Migracijos valdybos darbuotojais teko piliečiams, užsukusiems čia su reikalais apie 10.00 val. ryto. Išgirdę kanklių garsus, jie būrėsi priėmimo salėje apie tautiniais drabužiais apsirengusias moteris ir stebėjo tautinės juostos „Lietuvos nytys pasaulyje“ audimą.

 

Ją audė Lietuvos edukologijos universiteto Technologijų pedagogikos studijų programos II k. studentės Rasa Burkaitė ir Viktorija Kumpytė. Audėjų darbas traukė jaunuosius Migracijos valdybos lankytojus, kurie pirmą kartą gyvenime galėjo stebėti tokį kūrybinį procesą, spaudė ašarą senoliams, kartu su audžiamos tautinės juostos raštais mintimis grįžusiems į savo jaunystę.

 

Nepaprastai malonią aplinką kūrė kanklių garsai – vienu seniausiu lietuvių liaudies styginiu muzikos instrumentu skambino Lietuvos edukologijos universiteto Muzikos katedros profesorė dr. Vida Palubinskienė ir Muzikos pedagogikos studijų II k. studentė Dovilė Miknaitytė. Netikėta ekskursija po tautinį paveldą jaudino žmones. Atslūgus pirmam netikėtumo įspūdžiui, jie kalbino audėjas, taikėsi užgauti kanklių stygas. Performansas netruko nė valandos, tačiau pažintis su tautiniu menu Migracijos valdyboje jos interesantams, tikimasi, paliks malonių prisiminimų. Tegul tautinės juostos „Lietuvos nytys pasaulyje“ ornamentai, simbolizuojantys žemę, gyvybinę energiją ir dvasinį ryšį, kanklių stygomis išverkta liaudies melodija pasklis po žemynus, vienydama lietuvius ir primindama didžiąją šventę.

II k. technologijų pedagogikos studentės Viktorija Kumpytė ir Rasa Burkaitė

audžia tautines juostas

 Daugiau nuotraukų žr. 


 

Technologijų edukologija – disciplina, viena palankiausių dorovinių vertybių ugdymo integracijai

 

Technologijų edukologijos magistrantūros studijų programa skirta rengti edukologijos magistrus, gebančius dirbti pedagoginį ir tiriamąjį darbą bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose bei kitose mokslo institucijose. Technologijų edukologijos magistrai atlikdami tiriamąją pedagoginę praktiką, tobulindami savo žinias, įgūdžius, bei gilindami pedagogines kompetencijas, įvairiomis temomis skaito paskaitas studentams, katedros socialiniams partneriams.

 

Šių metų vasario mėnesį, magistrantė kartu su lekt. dr. Inga Kepaliene į dalyko „Šeimos sveikatos ugdymas“ paskaitą integravo bendrą projektą dorovinių vertybių ugdymo klausimais. Magistrantė Vida Baliunienė (darbo vadovė doc. dr. Birutė Žygaitienė) I k. technologijų pedagogikos studijų programos bakalaurams pristatė magistro darbo tema „Paauglių dorovinių vertybių ugdymo technologijų pamokose ypatumai“ atliktą tyrimą.

 

XXI-asis amžius – tai ne tik šiuolaikinės technologijos, bet ir iki šiol neregėtas gyvenimo tempas, didėjantis individualumo siekis. Ne tik šiandieninė Lietuvos Švietimo sistema orientuota į visapusiškos asmenybės auklėjimą – dorovinio ugdymo, elgesio kultūros, konfliktų prevencijos problema visais laikotarpiais buvo aktuali. Šiuos klausimus ir teoriškai, ir praktiškai sprendė ir tebesprendžia daugelis Lietuvos švietėjų.

 

Užsiėmimo metu buvo nagrinėjama šeimos, kaip pačios pirmosios žmogaus ugdymo institucijos, vaidmens svarba, mokyklos, mokytojo kompetencijos, bei  kitų sociokultūrinių veiksnių įtaką paauglių doroviniam tapsmui.

 

     

Užsiėmimo akimirkos

 

Šeimos svarba žmogaus gyvenime neabejotina. Anot sociologės doc. G. Purvaneckienės (2009), kiekvieno žmogaus gyvenime šeima užima labai didelę vietą. Pirmiausia mes gyvename tėvų šeimoje, vėliau – kuriame savo. Čia praleidžiame gražiausias savo gyvenimo akimirkas. Šeimoje sulaukiame ir psichologinės, ir materialinės paramos. Mes apsikeičiame vertybėmis ir jas puoselėjame, drauge tobulėjame.

 

Magistrantės požiūriu, technologijos – labai palanki ir dėkinga disciplina dorovinių vertybių ugdymo integracijai. Technologijų mokytojo uždavinys – orientuoti mokinį ne tik į proto, mąstymo, sugebėjimų sklaidą, bet ir į dvasinių vertybių pasaulį, kurio pažinimas padeda pajusti gamtos, žmogaus elgesio grožį, atrasti žmogaus kūrybinio aktyvumo prasmę, ugdyti glaudžius santykius su kitu žmogumi. Mokytojas – tarpininkas tarp mokinio žinių ir vertybių, mokinys ugdosi vertybes socialinio gyvenimo kontekste. Technologinio ugdymo, kaip svarbios švietimo srities, plėtra priklauso nuo kultūrinių, ekonominių ir socialinių aplinkos veiksnių. Ją lemia žmonių gyvenimo patirtis, vertybinės nuostatos, politiniai siekiai ir kt. Technologijų raidą skatina mokslo atradimai, jų taikymas, išradyba, sėkmingi eksperimentai, todėl šiuolaikinis technologinis ugdymas turi būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis įgyvendinimas. Toks požiūris padeda ugdyti ne vykdytoją, bet smalsią, mąstančią, kūrybingą, iniciatyvią ir atsakingą asmenybę. Plėtojantis technologijoms gamtos – žmogaus – daiktinės aplinkos santykių sistema taip pat nuolatos kinta, t. y. ji gali tapti ne tik harmoningesnė, bet ir, atvirkščiai, destruktyvia. Todėl kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo lyties, profesijos, išsilavinimo būtina bent elementariai išmanyti kuriamų ar sukurtų technologijų poveikį gamtai, žmogui, daiktinei aplinkai.

 

Edukacine prasme technologinio ugdymo šiuolaikinė samprata yra artima – mokymosi veikiant idėjoms, nes svarbiausia laikoma aktyvi besimokančiojo praktinė veikla ir mokymasis veikloje, kur mokytojas tampa padėjėju ir pagalbininku, o bendra ugdymo proceso dalyvių veikla daro įtaką ugdymo procesui ir jo rezultatams (Statauskienė, 2009).

 

Šis užsiėmimas magistrantei buvo puiki galimybė dar kartą įsitikinti pasirinktos magistriniam darbui temos, svarbumo ir aktualumo įrodymas. Apibendrinus magistrantės refleksijai parengtą anketą rezultatai atskleidė, kad I k. studentai temą „Paauglių dorovinių vertybių ugdymo technologijų pamokose ypatumai“ vertina kaip labai naudingą bei įdomią. Palankiai buvo įvertinti ir užsiėmimo metu taikyti aktyvieji mokymo metodai – atvejų analizė, galimybė diskutuoti, argumentuoti savo požiūrį ir nuomonę, kritiškai įvertinti pateiktą informaciją.

 

Lietuvos edukologijos universiteto
Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto
Technologijų edukologijos II k. magistrantė
Vida Baliunienė

2013 m. sausio 4 d. fakultete vyko Technologijų ir technologinio ugdymo katedros, Vilniaus miesto technologijų mokytojų metodinės tarybos ir Ugdymo plėtotės centro organizuota technologijų mokytojų metodinė diena „Technologinio ugdymo metodinių modelių paieška ir taikymas bendrųjų kompetencijų ugdyme technologijų pamokose“. Technologijų mokytojams pranešimus skaitė ir mūsų katedros dėstytojos.
 
      

Lekt. R. Indičianskienė skaitė pranešimą tema „Ekologinio sąmoningumo ugdymas mokant tekstilės per technologijų pamokas“

Lekt. dr. I. Kepalienė skaitė pranešimą tema „Integruotas projektinis mokymas(-is) technologinio ugdymo kontekste“

Doc. dr. B. Žygaitienė skaitė pranešimą tema „Mokytojų rengimas Suomijoje"

       Daugiau nuotraukų rasite
 

2012 m. spalio 24 d. II k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės dalyvavo dr. V. Ulevičiaus paskaitoje „Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir žmonių sveikatai“ Lietuvos mokslų akademijoje.
 
  
Paskaitos akimirkos

2012 m. spalio 5–6 d. Vilniuje vyko tradicinė rudens mugė „Sodo kraitė“, kurios metu Technologijų edukologijos ir technologijų pedagogikos specialybių studentai miestiečius vaišino pačių virta morkų kava, keptais morkų pyragais. Studentai dalinosi kepinių paslaptimis ir vykdė kitas edukacines veiklas: mokino susirinkusius figūrinio vaisių ir daržovių pjaustymo, gėlių iš šilkinio popieriaus gamybos, kartu su susirinkusiais pynė gerų norų ir palinkėjimų kilimą.

 

Akimirkos iš mugės

   

Daugiau nuotraukų rasite


2012 m. spalio 4 d. IV k. technologijų edukologijos specialybės studentai su dėst. lekt. V. Augustinavičiumi lankėsi Visagino AE mobiliajame infocentre. Vizito metu studentai susipažino su Visagino atominės elektrinės projektu, apžiūrėjo interaktyvų Visagino AE reaktoriaus maketą, informacinius stendus, vaizdo siužetus apie branduolinę energetiką. 

 

Išvykos akimirkos

       


2012 m. spalio 3 d. IV k. technologijų edukologijos specialybės studentės D. Grucytė ir A. Vabals GMTF studentams skaitė pranešimą apie Erasmus studijas Slovėnijos Liublijanos universitete.

2012 m. spalio 3 d. lekt. dr. I. Kepalienė studentams organizavo išvyką į UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratoriją. Vizito metu technologijų edukologijos magistrantūros, technologijų pedagogikos, biologijos ir gamtos specialybių bakalauro studijų studentai susipažino su geriamojo vandens kokybe Vilniaus mieste, geriamojo vandens kontrole, Lietuvos higienos norma 24:2003. Studentai taip pat apsilankė laboratorijos muziejuje, kuriame galėjo susipažinti su Vilniaus vandentiekio kaita.

2012 m. birželio 15 d. lekt. dr. I. Kepalienė ir katedros vedėja doc. dr. B. Žygaitienė dalyvavo šeštajame respublikiniame mokinių profesinio meistriškumo konkurse - šventėje „Žemės vaikai 2012“, kuris vyko Alytaus raj. Dauguose. Dėstytojos parengė šiam konkursui užduotis ir dalyvavo jame kaip vertinimo komisijos narės.

2012 m. kovo 6 d. I. Seniūnienė Technologijų pedagogikos IlI k. studentams skaitė paskaitą „Negalią turinčių mokinių ugdymo patirtis, ruošiant dailiųjų rankdarbių gamintoją Vilniaus technologijų mokymo reabilitacijos centre".

 

  

Paskaitos akimirkos


II k. technologijų edukologijos specialybės magistrantė Jūratė Sinkevičienė 2012 m. vasario 23 d. III k. studentams vedė paskaitą „Neformalus švietimas Lietuvoje“. O vasario 28 d. III k. studentams vedė paskaitą „Grupinis metodas“.

 

  

Paskaitų akimirkos


VŠĮ Tarptautinėje Meridiano mokykloje 2012 m. sausio 27 d. I k. technologijų edukologijos programos magistrantė R. Mulvinskaitė ir absolventė I. Juodišienė dalyvavo „Sveikatos savaitės" programoje. Jaunosios tyrėjos mokyklos bendruomenei pristatė pranešimą  „Vartojimo įpročiai ir gyvenimo kokybė“.

 

      


2012 m. vasario 9 d. technologijų edukologijos specialybės III k. studentai lankėsi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, kurioje technologijų didaktikos paslapčių sėmėsi iš technologijų mokytojo D. Kriuko.

 

Technologijų edukologijos specialybės III k. studentai kartu su katedros vedėja doc. dr. B. Žygaitiene ir technologijų mokytoju D. Kriuku (iš kairės)

       

 


2012 m. vasario 1 d. lekt. dr. I. Kepalienė, II k. magistrantė K. Pošiūnaitė ir asist. dr. Ž. Stankevičiūtė dalyvavo Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijoje rengtoje karjeros dienoje, kurioje mokiniams pristatė technologijų pedagogikos ir chemijos studijų programas.

       

     

 


Paskaitų ciklas Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto klausytojams

 

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2012-ieji buvo paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendaciją prisidėti prie veiklos, skirtos minėtiems metams pažymėti, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Namų ūkio fakulteto klausytojams organizuojamas paskaitų ciklas.

 

Technologijų edukologijos II k. magistrantės skaitė pranešimus:
Sausio 11 d. – Inga Šarkauskaitė. Tekstilė: ekologija ir išradimai.
                           Vaiva Butrimienė. Ekodizainas.
Sausio 25 d. – Alina Lukšėnienė. Rūšiuok – ir atliekos virs svarbia žaliava.

Vasario 1 d. – Jūratė Sinkevičienė. Duonos ir pyrago gaminių technologijos ir analizė.

Vasario 29 d. – Vaiva Butrimienė. Arbata, kava, jų apdorojimas ir perdirbimas.

Kovo 14 d. – Kristina Pošiūnaitė. Riebalų ir aliejaus gamybos technologijos.

 

Akimirkos iš paskaitų

          

       


2011 m. gruodžio 13 d. technologijų pedagogikos specialybės III ir IV k. studentai dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame aplinkosaugos forume. Studentai forume pristatė avangardinių drabužių kolekciją iš netradicinių medžiagų (antrinių žaliavų).

2011 m. lapkričio 28 d. katedroje vyko apskritojo stalo diskusija su Šakių raj. technologijų mokytojais.
    Šakių raj. technologijų mokytojų viešnagė katedroje

2011 m. lapkričio 15 d. LEU GMF technologijų ir technologinio ugdymo katedros 233 aud. vyko II k. technologijų edukologijos specialybės magistrančių surengtas konkursas „EKO(logiškas) krepšelis - jo išmesti nereikia“. 
Renginio tikslas – skatinti technologijų edukologijos ir technologijų pedagogikos specialybių studentų aktyvumą ir iniciatyvumą, propaguoti ekologinę kultūrą, naujoves bei gerinti šalies ekologinės kultūros įvaizdį. Renginio metu konkurso dalyvės komisijai ir žiūrovams pristatė savo sukurtus ekologiškus krepšelius, jų gaminimo technologiją, naudą gamtai. Visi susirinkusieji galėjo pareikšti savo nuomonę balsuodami už labiausiai patikusį krepšelį.
Komisijos išrinktos I–III vietų laimėtojos buvo apdovanotos prizais. Taip pat buvo įteiktas specialus prizas žiūrovų išrinktam simpatiškiausiam krepšeliui.

 

Renginio akimirkos

   

 

Daugiau renginio nuotraukų galite rasti 


2011 m. spalio 5 d. I–II k. technologijų pedagogikos ir III k. technologijų edukologijos specialybės studentai kartu su dėstytojomis lekt. L. Ringeliene ir lekt. R. Indičianskiene lankėsi Kauno bienalėje „Tekstilė'11".

2011 m. balandžio 18 d. GMTF vyko rašinio konkurso „Kaip aš įsivaizduoju žaliąjį universitetą" baigiamasis renginys, kuriame dalyvavo ir technologijų edukologijos specialybės studentai. III k. studentė B. Vainorytė renginio metu skaitė ekologinės kultūros pranešimą tema „Didelė mažo plastikinio maišelio žala", o II k. studentai demonstravo drabužių kolekciją iš antrinių žaliavų.
 
Renginio akimirkos
   

2011 m. kovo 21 d. III k. technologijų edukologijos specialybės nuolatinių studijų studentės ir dėstytoja lekt. dr. I. Kepalienė dalyvavo susitikime su UAB „Jungtinės pajėgos“ direktoriumi Algirdu Kaušpėdu. Kadangi studentės turi verslo technologijų dalyko paskaitas, vizito tikslas į įmonę buvo pasimokyti verslumo, ugdyti kūrybiškumą. Architektas studentėms papasakojo, kokius darbus atlieka tipinis architektas, kokia jo paskirtis visuomenėje.

 

Taip pat studentės turėjo galimybę sužinoti, kaip A. Kaušpėdui sekėsi įkurti įmonę, kokie įmonės projektai jau yra įgyvendinti, su kokia įranga dirba įmonės architektai. Merginos sužinojo, kad įmonė yra pastačiusi gyvenamųjų namų Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje. Taip pat yra sukurta kartotinių gyvenamųjų namų projektų pardavimo sistema „Jungtinių pajėgų namai“, išleista keletą kartotinių gyvenamųjų namų projektų katalogų.

 

Susitikimo akimirkos

     

     


2011 m. kovo 22 d. II–III k. technologijų edukologijos specialybės nuolatinių studijų studentai dalyvavo susitikime su kviestine lektore doc. dr. Z. Žebrauskiene. Lektorė yra švarumo centro UAB „Joglė" filialo direktorė. Ji verslo technologijų dalyko paskaitos metu studentams pristatė įmonės veiklą, papasakojo, kaip sekėsi pradėti ir vystyti tokį verslą. Kovo 28 d. dr. Z. Žebrauskienė supažindino studentus su gaminių priežiūros ypatumais.
 
     
Susitikimų akimirkos

2011 m. kovo 5 d. Technologijų edukologijos specialybės I–III k. studentai kartu su dėstytojomis prof. habil. dr. M. Miškiniene, doc. dr. B. Žygaitiene, lekt. dr. I. Kepaliene ir doc. dr. D. Gudavičiūte dalyvavo edukacinėje programoje. 

 

Kadangi studentai mokosi mitybos fiziologiją ir verslo technologijų dalykus buvo suorganizuota išvyka į Trakų ,,Senąją kibinę“. Programos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su karaimų tradicijomis, patys pasigaminti kibinus, nes visi dalyvavo edukacinėje pamokėlėje ,,Kibinų kelias“. Taip pat studentai galėjo sužinoti tokio verslo ypatumus.

 

Vėliau programos dalyviai aplankė keramikų Jurgio ir Dormantės Pekinski molio ir šiaudų namus Gojaus kaime (Trakų raj.). Keramikai noriai pasidalino savo menine patirtimi, kvietė apžiūrėti unikalų iš molio pastatytą namą, molio degimo krosnį. Studentus stebino didelė menininkų aistra savo amatui.

 

Kelionės pabaigoje kaimo turizmo sodybos „Justino sodyba“ savininkas Justinas Navikas pasidalino savo patirtimi. Jis pristatė savo sodybos veiklą, papasakojo apie kaimo turizmą.

 

Kelionės akimirkos

„Kibinų kelias"

Jurgis ir Dormantė Pekinski

pasakoja apie keramikos amatą

Studentai skanauja Justino Naviko vaišes

2011 m. kovo mėn. Technologijų pedadgogikos specialybės I k. nuolatinių studijų studentai išklausę vartojimo kultūros kursą finansinio raštingumo tema susipažino su interaktyvia vartotojų švietimo priemone ,,DOLCETA" ir remiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus miesto ,,Genio" pradinės mokyklos mokiniams vedė konkursą „Finansiškai raštingas ketvirtokas".

 

Vilniaus miesto „Žvėryno" ir Simono Daukanto gimnazijų mokiniams Technologijų edukologijos I k. magistrantai vedė konkursą „Finansiškai raštingas gimnazistas". Renginių dalyviai turėjo galimybę pasitikrinti finansinio raštingumo žinias.

 

Renginio iš Vilniaus miesto „Genio“ pradinės mokyklos akimirkos

       

  


„Renkuosi mokyti!“ – ilgalaikė socialinė programa, kurios tikslas pritraukti geriausius aukštųjų mokyklų absolventus dvejus metus po studijų dirbti mokytojais, tuo pačiu ugdant asmeninius jų lyderystės įgūdžius tolesnei karjerai švietimo ar bet kurioje kitoje srityje. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė privati verslo iniciatyva, siekianti paskatinti pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje.

 

2010 m. kovo 9 d. II k. magistrantas, Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojas D. Kriukas LEU studentams pristatė šią programą. Jis ne tik išsamiai papasakojo, kokia tai programa, bet ir mielai pasidalino asmeniniais įspūdžiais. Studentai turėjo galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, ką reiškia dirbti mokykloje, kai esi įdarbintas padedant šios programos.

  


II k. technologijų edukologijos specialybės magistrantės ekologinės kultūros kurso metu kartu su dėstytoja lekt. dr. I. Kepaliene  dalyvavo „Iniciatyvos fondo“ programoje „Sugaukime rytojų 2010”. Programos tikslas – skatinti jaunų žmonių (moksleivių) ir miesto bendruomenių atsakomybę ir rūpestį gamta, mokyti prižiūrėti aplinką.

 

2010 m. spalio 12 d. LEU kiemelyje magistrantės pasodino dvi pušaites, kurios mums primena, kad ekologinė kultūra priklauso pirmiausia nuo mūsų pačių. Džiugu, kad ekologinė kultūra jau tapo magistrančių gyvenimo būdu: viena studentė medelių sodinimo akcijoje dalyvavo su šeima, kita, dirbanti mokykloje, paragino mokinius ir kartu pasodino 30 medelių mokyklos teritorijoje. Pasodintus medelius įsipareigojome stebėti ir prižiūrėti.

 

Akimirkos iš medelių sodinimo

           

  
 
Informacija atnaujinta: 2015-05-05 14:43