PradžiaParašykite mumsSvetainės medisenVersija neįgaliesiems@leu_bibliotekaKontaktaiEl. paštasAISVMAUniversitetas
 
 
 

B I B L I O T E K A

 

 
 
Pradžia/Bibliografinių nuorodų sudarymo metodika

Bibliografinių nuorodų sudarymo metodika

Nauja! Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2016 m. kovo 18 įsakymas Nr. 1–111 „Dėl bibliografinio aprašo (citavimo) stilių taikymo universiteto studijų ir mokslo darbuose“ (PDF).

 

ISBD: tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas / Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) ; [lietuviškąjį vertimą parengė Nijolė Marinskienė, Regina Varnienė-Janssen, Tomas Auškalnis]. – Jungt. laida. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2013. – XV, 302 p. – Originalo antraštė: ISBD: international standard bibliographic description. – Rodyklė: p. 299–302. – Bibliografija, p. 267–268, ir įvado išnašose. – Įvadas / Elena Escolano Rodríguez, p. IX–XV. – ISBN 9786094050756.

 

Dėmesio!
Iš „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ projekto lėšų turime prieigą prie RefWorks – bibliografinės informacijos tvarkymo programos.  Daugiau...

 

Bibliografinė nuoroda – tai žinios apie dokumentus, minimus ar cituojamus mokslo darbe, kurios leidžia juos (dokumentus) identifikuoti ir surasti.

Pasaulyje egzistuoja įvairios bibliografinių nuorodų taisyklės. Mokslo darbuotojai, norintys publikuoti straipsnį ar monografiją, privalo iš anksto pasidomėti, kokios bibliografinių nuorodų sistemos laikytis reikalauja to leidinio redaktorių kolegija ar leidykla.

Studentai, rašydami bakalauro, magistro ar kitus darbus, privalo vadovautis savo mokslinio darbo vadovo nurodymais.

Bibliografinės nuorodos sudaromos pagal Lietuvoje įteisintus tarptautinius standartus.

Šie trumpi nurodymai nepakeičia pačių standartų, o tik supažindina su bendraisiais jų teiginiais ir yra rekomendacinio pobūdžio. Biblioteka siūlo du bibliografinių nuorodų sudarymo variantus. Abu jie yra teisingi ir vartotini:

 

Sudarytas remiantis:

  1. LST ISO 690 Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara (tapatus ISO 690:1987): Lietuvos standartas. Vilnius, 2002. IV, 20 p.
  2. LST ISO 690-2. Informacija ir dokumentai. Bibliografinės nuorodos. 2-oji dalis. Elektroniniai dokumenrai ir jų dalys: Lietuvos standartas. Vilnius, 1999. V, 20 p.
  3. Bibliografinis studijų darbo apipavidalinimas. Iš Studijų darbų metodiniai nurodymai. VU Komunikacijos fakultetas. 2-asis patais. ir papild. leid. Vilnius, 2003, p. 26–50.
  4. JANONIS, Osvaldas. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo metodika. Iš Šiandien aktualu: metodinės rekomendacijos seminarams. Vilnius, 2003, [nr.] 1 (28), p. 112–137.
  5. JANONIS, Osvaldas. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika: (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius, 2005. 49, [1] p. ISBN 9986-19-775-9.

 

II variantas

Sudarytas remiantis:

  1. ISBD(M) : monografinių leidinių tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas. - Vilnius : Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka. Bibliografijos ir knygotyros centras, 1997. – 93 p.
  2. ISBD taikymo sudėtinių dalių aprašui nurodymai : patvirtino IFLA Katalogavimo ir Serialinių leidinių sekcijų nuolatiniai komitetai. – Vilnius : Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka. Bibliografijos ir knygotyros centras, 1997. – 43 p.
  3. ISBD(G) : bendras tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas : anotuotas tekstas / parenge IFLA Katalogavimo k-to įsteigta ISBD pataisų k-to darbo grupė. – Vilnius : Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka. Bibliografijos ir knygotyros centras, 1995. – [XII], 33 p.
  4. Atkočiūnienė Z., Stonkienė M., Janonis O. Rašto darbų metodiniai nurodymai : mokomoji metodinė knyga / Zenona Atkočiūnienė, Marija Stonkienė, Osvaldas Janonis ; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. – 120 p. : iliustr. – Bibliogr.: p. 106–109. – ISBN 978-9955-33-140-7.
  5. Bibliografinio aprašo reikalavimai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje sudaromiems literatūros sąrašams / LMA b-ka. – Vilnius, 1999. – 28 p.
  6. Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas / [Zenona Atkočiūnienė, Audronė Glosienė, Erika Janiūnienė, Osvaldas Janonis, Rasa Januševičienė, Irena Krivienė, Kristina Lymantaitė, Elena Macevičiūtė, Dovilė Marčinskaitė, Zinaida Manžuch, Vita Mozūraitė, Arvydas Pacevičius, Žibutė Petrauskienė, Ramunė Petuchovaitė, Marija Prokopčik, Janina Pupelienė, Jurgita Rudžionienė, Ugnė Rutkauskienė, Julija Zinkevičienė ; ats. redaktorė ir sudarytoja Audronė Glosienė] ; Vilniaus universitetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009 (Kaunas : Aušra). – 698, [1] p. : iliustr. ; 25 cm. – Aut. nurodyti antr. lapo kt. pusėje. – Bibliogr. sk. gale. – ISBN 978-9955-33-496-5 (įr.).
  7. Kastanauskaitė D. Bibliografinis dokumentų aprašas : mokomoji knyga / Danutė Kastanauskaitė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 216, [1] p. – Bibliogr.: p. 211–214. – Dalykinė r-klė: p. 205–208. – Santr. angl. – ISBN 9986-19-558-6.
     

Dažniausiai pasaulyje naudojami stiliai

 

APA (American Psychological Association)

Šis stilius dažniausiai naudojamas socialinių mokslų darbuose. APA citavimo stilius buvo sukurtas 1929 m.  2009 m. išleistas naujausia APA citavimo stiliaus versija   „Publication manual of the American Psychological Association“ 

 

APA  vadovas

Stafordšyro [Staffordshire] universiteto bibliotekos parengtas vadovas

 

MLA  (Modern Language Association)

Šis stilius dažniausiai naudojamas humanitarinių mokslų  mokslo darbuose. Jį parengė Šiuolaikinės kalbos asociacija (Modern Language Association).naujausios rekomendacijos „MLA handbook for writers of research papers“ yra išleistos 2009 metais  7-uoju leidimu. 

 

Kornelio [Cornell] universiteto bibliotekos parengtas vadovas

 

CMS (The Chicago Manual of Style)

Tai lankstus stilius, leidžiantis naudoti kelis citavimo būdus ir tekste, ir išnašose. Tame pačiame darbe išnašas galima naudoti ir puslapio apačioje, ir teksto pabaigoje, atsižvelgiant į panaudotos literatūros sąrašo apimtį. Toks būdas dažnai naudojamas antropologijos, istorijos moksliniuose darbuose. Humanitarinių mokslų darbuose cituojant šaltinius naudojamos išnašos, o socialinių, fizinių ir technologijos mokslų – skliaustuose rašoma autoriaus pavardė ir data.
 

The Chicago Manual of Style vadovas

 

Harvard System of Referencing

Tai vienas iš labiausiai paplitusių citavimo stilių. Nei tekste, nei literatūros sąraše nenaudojama numeracija. Tekste nurodoma autoriaus pavardė ir data, o literatūros sąrašas sudaromas pagal abėcėlę. Harvardo citavimo sistema sukurta 1881 metais, aktyviai pradėta taikyti XX a. pradžioje ir tapo ypač dažnai naudojama biomedicinos mokslo tyrimuose.

 

Stafordšyro [Staffordshire] universiteto bibliotekos parengtas vadovas

 

Vancouver Style

Ši stilius naudojamas rašant biomedicinos srities mokslinius darbus, taip pat yra populiarus fizikos srityje. Išsiskiria tuo, kad šio stiliaus aprašo pradmenyje gali būti rašoma iki 6 autorių.

 

Kvinslando [Queensland] universiteto bibliotekos parengtas vadovas

 

Pastaba:
Jeigu mokslinio darbo vadovas, leidykla ar redakcija reikalauja kitokių aprašų, reikia vadovautis jų nurodymais.